Atsakingos institucijos (Flandrija turi savo Vyriausybę) rūpestingai skaičiuoja, kiek pavyks sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) išmetimus, įgyvendinti azoto ir klimato tikslus. Šią vasarą paskelbta Žemės ūkio ir jūrų žuvininkystės agentūros prognozė, pagrįsta Žemės ūkio stebėsenos tinklo (LMN) atlikta gyvulių augintojų apklausa.
Apklausoje dalyvavo 231 galvijų augintojai (iš 334), 73 kiaulių augintojai (iš 101). Jų buvo teiraujamasi apie ūkių planus iki 2030 m. (Paukštininkystės sektoriaus prognozė liko neįvertinta, nes tyrime dalyvavo per mažai paukštynų.)
Remiantis šia apklausa aiškėja, kad iki 2030 m. kiaulių fermų skaičius Flandrijoje sumažės daugiau nei trečdaliu, dėl to riestauodegių skaičius iki dešimtmečio pabaigos bus 16–23 proc. mažesnis nei 2024 m. Veiklą ketina nutraukti ir pienininkystės (20 proc.), galvijininkystės (apie 25 proc.) ūkiai – pirmiausia mažesni. Melžiama banda turėtų sumažėti tik 6 proc., mėsinių galvijų – 10–15 proc. Tai lems, kad azoto oksido išmetimas sumažės apie 7–9,6 proc., metano ir amoniako išmetimai šiek tiek mažesni nei šis įvertis.
Flandrijos Žemės ūkio ir jūrų žuvininkystės agentūros pastebėjimu, tokį efektą duos vien ūkinių gyvūnų skaičiaus sumažėjimas. Be to, gyvulių augintojai, žinoma, taip skatinami imtis priemonių, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį vienam gyvuliui.
Ankstesnė Flandrijos vyriausybė buvo sudariusi didžiausių teršėjų azotu sąrašą. Šios įmonės, kaip darančios didžiausią poveikį netoliese esančiai saugomai gamtai, buvo įpareigotos iki 2025 m. nutraukti veiklą, taikant išpirkimo schemą.
Tačiau šią savaitę aplinkos ir žemės ūkio ministras Jo Brounsas patvirtino naują potvarkį, išgelbėdamas dalį ūkių nuo priverstinio užsidarymo.
Kaip pranešė „belganewsagency“, gyvulininkystės ūkių, pažymėtų kaip didžiausi azoto teršėjai, skaičius buvo sumažintas nuo 41 iki 11.
Tačiau ir likusieji 11 ūkių nebus priversti užsidaryti. Jos turės laiko iki leidimų galiojimo pabaigos ir ne vėliau kaip 2030 m., sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai jos galės padaryti pasitelkdamos tokias priemones, kaip naujos technologijos, bandų mažinimas ar perėjimas prie kitų ūkininkavimo metodų.
Ministras pripažįsta, kad šioms gyvulininkystėms įmonėms prireiks milžiniškų pastangų, tačiau joms suteikiamas šansas, negresia nedelsiamas priverstinis uždarymas.
Vyriausybė neįvardijo ūkių, tik nurodė, kad tarp jų yra keturi Rytų Flandrijoje, trys Antverpene, trys Limburge ir vienas Flandrijos Brabante. Tai pieninių galvijų, kiaulininkystės, paukštininkystės įmonės.
Kas nutiko? Ūkių tarša buvo naujai įvertinta Flandrijos žemės agentūros. Skaičiavimai atlikti pasitelkiant naujesnius duomenis.
Pastebima, kad ankstesnis „pasmerktųjų“ sąrašas sulaukė žemės ūkio sektorių griežtos kritikos, nes jis buvo pagrįstas 2015 m. duomenimis.
Štai ką reiškia metodika – skaičių magija lemia rezultatą ir ūkių likimus.
Flamandai ne tik pakoregavo vertinimo metodą, bet ir kuria azoto matavimo tinklą, kurį sudarys daugiau nei 7,3 tūkst. azoto matavimo taškų. Tokiu būdu norima geriau įvertinti azoto pasiskirstymą ir poveikį.
Gamtos ir miškų tyrimų institutas praėjusį mėnesį jau pradėjo įrenginėti 2,1 tūkst. matavimo taškų gruntiniame vandenyje. Kitais metais dar 470 jų bus įrengta paviršiniame vandenyje, paskesniais – 4,7 tūkst. dirvožemyje.
Papildomi matavimo taškai neturi tiesioginio poveikio verslo leidimams. Jie tik padeda geriau stebėti azotą saugomose teritorijose ir įvertinti esamus skaičiavimo modelius, pabrėžia Flandrijos vyriausybė.
Parengė Irma Dubovičienė