Kaip Gintautas Misiukevičius nusiaubė „Ūkininko patarėją“. Atsakymas į G. Misiukevičiaus 2020-10-13 skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai dėl „Ūkininko patarėjo“ publikacijos „Sudėkime po plytą – atkurkime žemdirbių tvirtovę kartu“

Sakinys „Ūkininko patarėjo“ publikacijoje: „... deja, 2017 m. spalio 11 d. organizuota Gintauto Misiukevičiaus grupuotė užgrobė „Ūkininko patarėjo“ bendrovę, užgniaužė laisvą žodį ir išplėšė įmonę...“

2017-08-02 grupuotės, kurią organizavo G. Misiukevičius, sudarytą akcijų pirkimo sutartį iš A. Adomavičiaus, V. Sebeikaitės ir V. Ščiupoko 2018-12-12 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. E-3111-262/2018 savo sprendimu pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. T. y. nusprendė, kad bendrovė grupuotės buvo užvaldyta neteisėtai, pažeidžiant įstatymus, vadinasi, užgrobta. Tai patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-06.

Šios sutarties tikslas buvo už kitų akcininkų nugarų, slapta, sudaryti fiktyvų kontrolinį UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijų paketą ir įvykdyti bendrovėje perversmą. Tai ir buvo padaryta 2017-10-11 brutaliausiu būdu. Tik vėliau teismuose išaiškėjo, kad paketas buvo sudarytas apgaule ir turint tikslą sunaikinti konkurencingus „Valstiečių laikraščiui“ leidinius bei užvaldyti bendrovės turtą.

Spaudžiant mane pusvelčiui perleisti bendrovės akcijas grupuotei man buvo „Ūkininko patarėjo“ vardu pareikštas 540 380,81 Eur ieškinys dėl tariamai blogo vadovavimo bendrovei ir dėl to, kad, manding, apskritai nedirbau „Ūkininko patarėjo“ leidinių vyriausiuoju redaktoriumi 27 metus, o sau neteisėtai išsimokėdavau milžiniškas sumas. Kauno apygardos teismas 2019-12-16 ieškovo ieškinį visiškai atmetė ir priteisė man iš „Ūkininko patarėjo“ 13 585 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo metu G. Misiukevičius buvo ir bendrovės direktorius, ir vyriausiasis redaktorius. Jis padavė apeliacinį skundą, tačiau 2020-11-26 Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-754-370/2020 G. Misiukevičiaus apeliaciją atmetė ir patvirtino Kauno apygardos teismo sprendimą.

Užvaldęs bendrovę, G. Misiukevičius 2018-01-08 ir 2018-01-11 išplatino „Ūkininko patarėjo“ korespondentams aplinkraštį, kuriame nurodė, kokius respondentus galima, o kokių negalima šnekinti. Į juodąjį sąrašą pateko 9 svarbiausių žemdirbiškų organizacijų vadovai. To Lietuvos žiniasklaidos istorijoje dar nėra buvę. Tai beprecedentis žurnalistų laisvės suvaržymas, antra vertus, tai visiškai prasilenkia su Etikos kodeksu, ir trečia – tai neabejotinai pakenkė „Ūkininko patarėjo“ turiniui ir bendrovės prestižui.

G. Misiukevičius cenzūravo korespondentų rašinius, jam neįtikusius atmesdavo. Antai, vos apšilęs kojas „Ūkininko patarėjuje“, mūsų žiniomis, tik vidurinį išsilavinimą turintis vyriausiasis redaktorius, 2017 m. rudenį pasiuntė į šiukšliadėžę patyrusios žurnalistės Jolantos Kažemėkaitytės parengtą straipsnį „Ant didelio žemės stalo – ne viena tiesa“. Ši publikacija išvydo šviesą tik po trejų metų, 2020-12-12, jau man dirbant laikraščio redaktoriumi.

G. Misiukevičius nuplėšė nuo savaitraščio „Kaimo laikraštis“ patentuotą ir išpopuliarintą prekės ženklą / logotipą. Šis leidinys buvo konkurencingiausias G. Misiukevičiaus šeimos valdomam „Valstiečių laikraščiui“.

G.Misiukevičius išdarkė laikraščio „Ūkininko patarėjas“ patentuotą prekės ženklą / logotipą, net pašalino iš pirmojo puslapio buvusį įrašą, kad leidinys leidžiamas 50 metų. Kad tik labiau sumenkintų seniausias tradicijas turėjusį leidinį.

Savaitraščio „Kaimo laikraštis“ originalus patentuotas logotipas. Savaitraščio „Kaimo laikraštis“ G. Misiukevičiaus pakeistas logotipas.                        

G. Misiukevičius sugriovė dešimtmečiais ištobulintus, įprastus skaitytojui leidinių dizaino maketus, juos supanašino su „Valstiečių laikraščiu“.

G. Misiukevičius sunaikino „Ūkininko patarėjo“ populiariausias rubrikas bei teminius puslapius – „Savaitės komentaras“, „Bitutė ratuota“, „Mūsų sodyba“, „Moterų ūkis“, „Gražioji Lietuva“ ir kt.

G. Misiukevičius iškraipė populiarias „Ūkininko patarėjo“ pozicijas – rubrikas „Minčių brasta“, „Ir už, ir prieš“ ir kt.

Tokiu būdu G. Misiukevičius išplėšė bendrovės leidybos paveldą, padarė žalą jos leidžiamiems laikraščiams. G. Misiukevičius ir jo grupuotė ne tik išplėšė sukurtą ir išpuoselėtą leidinių dizainą, bet ir nususino, nugyveno leidinių turinį. Rezultatas – bendrovės leidinių tiražas valdant grupuotei smuko per pusę. Tad kas tai – bendrovės praturtinimas ar akivaizdus bendrovės išplėšimas?

G. Misiukevičius panaikino honorarus korespondentams, tad leidinių turinys nuskurdo, nes vieni žurnalistai visiškai pasitraukė iš redakcijos, o kiti neteko motyvacijos rašyti aktualių straipsnių. Su išėjusiais darbuotojais prasidėjo teismai. Tai taip pat kainavo bendrovei nemažai lėšų advokatams ir darbuotojų išeitinėms.

G. Misiukevičius neleido bendrovės korespondentams vykti į komandiruotes, į agroverslo visuomenės, bendruomenių renginius. Redakcijos korespondentai tapo „užrakinti“ Kaune. Ką jau kalbėti apie tarptautinius žemės ūkio renginius. Antai, korespondentei Daivai Bartkienei pasiteiravus apie komandiruotpinigius, G. Misiukevičius pasiūlė į Berlyne rengiamą parodą „Žalioji savaitė“ jai važiuoti savo lėšomis ir daryti reportažą (kelionę iš dalies finansavo Žemės ūkio ministerija). Aišku, žurnalistė į tarptautinę parodą nevyko, tad „Ūkininko patarėjas“ neteko galimybės pateikti skaitytojams operatyvaus ir originalaus reportažo iš tarptautinio renginio.

G. Misiukevičius išplėšė rūpestingai prižiūrėtą redakcijos automobilių parką – išpardavė, iššvaistė bendrovės automobilius, su kuriais redakcijos vairuotojai veždavo žurnalistus rengti reportažų į regionus, veždavo Platinimo ir Reklamos skyrių darbuotojus į renginius, kad leidinius populiarintų, juos parduotų, priimtų prenumeratą. Grįžę į bendrovę 2020-08-21 radome vienintelį automobilį „Opel Combo“ iš 5 buvusiųjų. Bet ir jis buvo sugadintas, be techninės apžiūros, netinkamas eksploatuoti.

G. Misiukevičius taškė bendrovės lėšas savo asmeniniams reikalams, nuomojo „Ūkininko patarėjui“ ne tik savo, bet ir savo sūnaus automobilį, jį remontavo už bendrovės lėšas, keitė jo padangas, pirko degalus, nors „Ūkininko patarėjas“ juo visiškai nesinaudojo. G. Misiukevičius plėšė įmonę save prabangiai komandiruodamas į užsienį – Airiją, Belgiją, Kazachstaną. 2020-08-21 grįžę į bendrovę radome G. Misiukevičiaus sąskaitas už pirktą alkoholį, kavą, kitas asmenines prekes.

G. Misiukevičius nugyveno bendrovės pastatą – per lubas į kabinetus pradėjo tekėti vanduo, ant darbuotojų galvų ėmė kristi tinkas.

G. Misiukevičius sudarinėjo sutartis su menamas paslaugas bendrovei teikiančiais „uabais“ ir pervedinėjo jiems dešimtis tūkstančių eurų. Viena jų – jo bendro Edvardo Balčiūno „Legal Lee“, kuriai buvo pervesta daugiau nei 30 000 Eur. Net neabejoju, kad tai G. Misiukevičius darė be naudos sau, neplėšdamas „Ūkininko patarėjo“.

Per savo valdymo metus G. Misiukevičius pridarė milžiniškų skolų VMI, „Sodrai“, tiekėjams – per 150 tūkst. Eur, dešimtis tūkstančių eurų įsiskolino darbuotojams. Grįžę į bendrovę radome nemokėtų atlyginimų už 3 mėnesius. Tai ko gi kreipiasi G. Misiukevičius į Visuomenės etikos informavimo komisiją pasipiktinęs mano kuklia užuomina, kad jis užgniaužė laisvą „Ūkininko patarėjo“ korespondentų žodį ir išplėšė bendrovę?

Tad dar galime šiek tiek pavardyti G. Misiukevičiaus „žygdarbius“.

G. Misiukevičius plėšė bendrovę už jos lėšas įsigydamas 10 planšetinių kompiuterių, kurių nėra bendrovėje, bei kitų daiktų.

2020-09-01 bendrovėje atlikus turto patikrinimą, nustatyta, kad valdant G. Misiukevičiui iš bendrovės dingo daug jos ūkinių daiktų, įrankių, įrangos, prietaisų, statybinių medžiagų, medienos. Dėl šio konkretaus atvejo keliama byla. G. Misiukevičius taškė bendrovės pinigus į kairę ir į dešinę, tačiau nesirūpino jos pastatu, nevalė lietvamzdžių, neprižiūrėjo stogo – per lubas pradėjo bėgti lietaus vanduo, sienos ėmė pelyti. Redakcijos patalpas radome apmusijusias, voratinklėtas, spynos buvo išplėštos. Teko samdyti meistrus stogui tvarkyti, spynoms remontuoti, telktis valymo paslaugų įmonę patalpoms apkuopti. Pateikiu nuotrauką su griūvančiomis buvusių gražių patalpų lubomis.

G. Misiukevičius ir jo grupuotė išplėšė redakcijos vidaus ir išorės komunikacijos sistemą.

G. Misiukevičius plėšė įmonę be atvangos. Pirmiausia nuplėšė nuo redakcijos pastato prie paradinių durų kabėjusią žalvarinę informacinę lentą su išgraviruotais leidinių logotipais. Liko tik viena informacinės iškabos dalis („Ūkininko patarėjas“. Laikraščių, žurnalų ir knygų leidykla).

G. Misiukevičius išplėšė redakcijos vidaus ir išorės komunikacijos stacionarią sistemą. Net redakcijos viduje darbuotojai dabar priversti komunikuoti savo mobiliaisiais telefonais.

G. Misiukevičius, urbi et orbi teigęs, jog atėjęs bendrovės gelbėti ir vesti jos į gražią ateitį, iš tiesų visiškai nesirūpino jos leidiniais, jų išlikimu. 2017-10-11 užvaldžius bendrovę nebuvo knygrišykloje padarytas nė vieno leidinio komplektas. Laikraščiai ir žurnalai buvo metami, verčiami į krūvas, kaip į šiukšlyną. Bendrovės finansinę padėtį prieš jos užgrobimą 2017 m. ir po G. Misiukevičiaus vadovavimo objektyviai iliustruoja įmonės veiklos buhalteriniai rodikliai. Bendrovę palikau su 84 461 Eur pelnu, o 2020-09-30 radau su 113 275 Eur nuostoliu. Tai štai kaip G. Misiukevičius ir jo grupuotė išplėšė UAB „Ūkininko patarėjas“.

  Bendrovės leistų leidinių vadovaujant G. Misiukevičiui „komplektų“ sąvartynas.                   Bendrovės leidžiamų leidinių komplektai iki 2017-10-11 perversmo.                    

Sakinys „Ūkininko patarėjo“ publikacijoje: „Jau grąžinome žurnalistams kūrybinę laisvę, vėl vadovaujamės mūsų gildijos Etikos kodeksu, panaikinome G. Misiukevičiaus „nepageidaujamų pašnekovų“ sąrašus, atkūrėme patentuotus leidinių logotipus, gilinamės į realias ir svarbiausias žemės ūkio problemas, susitinkame su žemdirbių asociacijų vadovais...“

Tikrai taip – korespondentams pranešėme, kad G. Misiukevičiaus draudžiamų respondentų sąrašas netenka galios, kad nebėra jokių tabu pasirenkant pašnekovus, kad tendencingų juodinančių rašinių nebebus, kad vadovausimės tik Etikos kodeksu, o ne voliuntarizmu, kad publikacijos bus objektyvios. Ką ir darėme prieš grupuotei užgrobiant redakciją visus 27 metus.

UAB „Ūkininko patarėjas“ naujoji valdyba, suprasdama, kokią žalą bendrovei daro jos leidinių prekės ženklų pakeitimas bei išniekinimas, pačiame pirmajame savo posėdyje 2020-09-04 nusprendė: „ Nuo šio sprendimo dienos grąžinti bendrovės perio­diniams leidiniams „Ūkininko patarėjas“ ir „Kaimo laikraštis“ jų patentuotus originalius logotipus, nes nuo 2017 m. padarytas prekės ženklų iškraipymas klaidina vartotojus ir mažina šių laikraščių skaitomumą.“

Prieduose pateikiame ne tik leidinius bei G. Misiukevičiaus sunaikintus ir išdarkytus jų logotipus, bet ir „Ūkininko patarėjo“ puslapius, kuriuose matyti, kaip pozityviai reagavo žemdirbių visuomenė, kad vėl atgimsta objektyvi ūkininkų spauda. Redakciją pinigais ėmė remti ūkininkai, žemdirbių asociacijos, bendrovės, agroverslo įmonės.

Taip pat pateikiame ir vieną kitą žemdirbių lyderių laišką kolegoms dėl paramos G. Misiukevičiaus nugyventam, išplėštam „Ūkininko patarėjui“.

Štai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas 2020-10-09 savo asociacijos nariams rašo: „Turime gerą progą – galime paremti atsikūrusį „Ūkininko patarėją“. Šį laikraštį 2017 m. perėmusi grupė buvo užgniaužusi laisvą žodį, LGAA ir aš asmeniškai buvome įrašyti į nepageidaujamų pašnekovų sąrašą, laikraštis tapo Žemės ūkio rūmų ir taip vadinamų šeimos (o tiksliau, sofos) ūkininkų ruporu, rašiniai pasižymėjo ne objektyvumu, bet tendencingumu, o redakcija tiesiog nusiaubta. Š. m. rugsėjy, po trejų metų teismų maratono, „Ūkininko patarėjas“ vėl vadovaujamas Vytenio Neverdausko, pradedamas atkurti. Kiekvienas laikraščio numeris vis aktualesnis, objektyvesnis, atspindintis prekinio ūkio problemas, nušviečiantis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos veiklą ir keliamas idėjas. Manau, kad mūsų asociacijai ir mums visiems yra labai svarbu turėti tokį partnerį. Tad sudėkime po plytą ir atkurkime žemdirbių tvirtovę „Ūkininko patarėją“! Prašau LGAA narių pagal galimybes paremti šią akciją. Pervedant lėšas redakcijai reikia nurodyti: ŪP akcijai „Sudėkime po plytą“.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos Prezidiumo 2020-09-25 posėdyje konstatavus, kad „Ūkininko patarėjas“ „turi įsiskolinimų valstybės institucijoms bei yra sunkumų atsiskaitant su kūrybiniais darbuotojais. Po trejų metų teismų maratono „Ūkininko patarėjas“, vėl vadovaujamas Vytenio Neverdausko, sugrįžta prie senųjų tradicijų“, nutarta asociacijai pačiai paremti laikraščio leidimą ir paprašyti, kad asociacijos nariai padarytų tą patį.

Ergo sum: G. Misiukevičiaus skundas Etikos komisijai yra be jokio pagrindo. Jo minimas Etikos kodekso 32 straipsnis nepažeistas, nes paskelbta absoliuti tiesa. Ir ši tiesa paskelbta siekiant informuoti visuomenę, žemdirbių bendruomenę, ūkininkijos labui, o ne savo asmeniniams tikslams ar privatiems reikalams spręsti – 53 str. Visuomenė nori turėti objektyvią žiniasklaidą.

Prašau Visuomenės informavimo etikos komisiją imtis priemonių dėl G. Misiukevičiaus veiksmų akivaizdžiai ir grubiai suvaržant žurnalistų laisvę (ir J. Kažemėkaitytės straipsnio atvejis) ir pažeidžiant Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 1, 2, 3, 5, 22, 25 straipsnius.

Vytenis NEVERDAUSKAS

„Ūkininko patarėjo“ redaktorius

 

2021-01-08