Kaip išlaikyti sveikas daržoves rūsyje?

1 taisyklė. Kad geriau išlaikytume sodo ir daržo gėrybes, kad nebūtų nuostolių, svarbi taisyklė – turime turėti tam skirtas patalpas – rūsį, sandėlį. Jeigu tinkamai laikyti daržoves sąlygų neturime, nemaža dalis jų suvys ar supus. Ypač sunku išlaikyti daržoves miestiečiams daugiabučių rūsiuose. Šiltuose, drėgnuose, blogai vėdinamuose sandėliuose ir rūsiuose netinkamai laikomos daržovės vysta, genda ir pūna. Šiltai laikomos daržovės intensyviai kvėpuoja – išskiria daug vandens ir anglies dioksido. Padidėjus drėgnumui ir pakilus temperatūrai, susidaro palankios sąlygos įvairiems daržoves pūdantiems mikroorganizmams – bakterijoms ir grybams daugintis.

2 taisyklė. Geriau laikosi vėlyvųjų veislių daržovės, išaugintos vidutinio sunkumo dirvoje, saikingai tręštos ir nepažeistos kenkėjų bei ligų. Todėl ilgesniam laikymui auginame vėlyvųjų veislių daržoves, o atsirenkame subrendusias, sveikas, neligotas, kenkėjų ar kitaip mechaniškai nesužalotas, neapvytusias, neapšalusias daržoves. Pažeistos daržovės intensyviau kvėpuoja, greičiau vysta, pūna.

3 taisyklė. Švari aplinka ir tara, kurioje laikomos daržovės, yra svarbus veiksnys. Puvinius sukeliantys grybai ir bakterijos dažnai esti ne tik augalų paviršiuje, bet gali išlikti nuo praėjusio sezono sandėliuose, taroje.

Daržovių saugojimo laikas, priklausomai nuo temperatūros ir drėgnio

Paprastai po Naujųjų metų sandėliuose pradeda ryškėti problemos – daržovės ima gesti. Puvinių tipas priklauso nuo sukėlėjų komplekso bei laikymo sąlygų. Ligų procesai gali prasidėti dar vegetacijos metu, todėl infekcija į sandėlius gali patekti iš laukų su užkrėstomis daržovėmis. Nuostolių daugiausia padaro puviniai, kuriuos sukelia patogeniniai grybai ir bakterijos. Šakniavaisiai gali būti užkrėsti tiek iš išorės, tiek iš vidaus, infekcijai patekus į šakniavaisio vidų per šakneles, ligotus lapus, ligų, kenkėjų ar kitaip mechaniškai padarytus pažeidimus. Labiausiai infekcijai bus neatsparios, užmirkusiose dirvose atsidūrusios daržovės.

Jei pažeidimo požymiai yra neryškūs, nematomi, užkrėsti šakniavaisiai lengvai patenka į sandėlius ir vėliau tampa infekcijos židiniais. Šakniavaisių paviršiuje formuojasi neryškios balsvos spalvos plėvelės pavidalo apnašas, kuris, priklausomai nuo užkrato rūšies, vėliau įgauna baltą, pilką, rausvą, gelsvą, rudą ar žalsvai juodą spalvą. Šakniavaisio vidaus audiniai minkštėja, pūva arba džiūsta (šlapiasis arba sausasis puvinys), tamsėja, nors kai kada vidaus audinių spalvos pakitimo ir nebūna.

Kaip sumažinti sandėliavimo nuostolius? Pirmiausia rekomenduojama laikytis ne trumpesnės kaip 3–4 metų sėjomainos. Reikia pasirinkti atsparias ligoms veisles su geromis sandėliavimo savybėmis. Svarbu užtikrinti optimalias augimo sąlygas, nes nepalankios dirvožemio ir klimato sąlygos skatina ligų plitimą.

Būtina laiku kontroliuoti ligas ir kenkėjus vegetacijos metu.

Svarbu optimaliu laiku nuimti derlių, nes per anksti nuimti šakniavaisiai būna ne visai subrendę, apvytę, per vėlai – dažniau pašąla, todėl prasčiau laikosi. Reikėtų vengti šakniavaisius daužyti ir mėtyti. Turėtume žiūrėti, kad tarp laikomos produkcijos neįsimaišytų lapų, nes jie greičiau pūva.

Padeda ir elementarūs dalykai – šakniavaisių atranka: į sandėlį reikėtų nedėti ligotų, mechaniškai pažeistų, apvytusių, pašalusių šakniavaisių, juos geriausia iš karto perdirbti.

Svarbu reguliariai tikrinti laikomą produkciją ir aptikus gendančių daržovių, jas iš karto pašalinti.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena SURVILIENĖ

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.