Kaip išsiversti be Lenkijos?

Stengiasi maksimaliai, bet...

„Aišku, išgąsčio yra, visi įsitempę, bet paukštynai dirba. Kone kasdien gauname pranešimus apie naujus židinius kaimyninėje šalyje, židiniai visai netoli sienos su Lietuva, tad neramu. Juolab kad ir mūsų šalies teritorijoje jau buvo protrūkis. Kiekvienas atvejis verčia pasižiūrėti ir pasitikrinti, ar viskas padaryta, siekiant apsisaugoti nuo ligos“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas.

Jis priminė, kad, nepriklausomai nuo ligų protrūkio, kiekvienas paukštynas kasdien privalo laikytis biologinės saugos reikalavimų, yra tvirtinami biosaugos planai ir tikrinama, kaip to paisoma. „Dabar, žinoma, biologinė sauga dar labiau akcentuojama, kad būtų išvengta rizikos, yra kalbamasi su personalu, mokoma, kaip nepadaryti klaidų. Biosaugos taisyklės yra bendros visiems, jeigu patikrinus nustatomas koks pažeidimas, gausi įspėjimą, jeigu nesusitvarkai – baudą, jeigu visai į tai nereaguojama ir nesitvarkoma, galima prieiti ir iki veiklos uždarymo“, – aiškino paukštininkystės sektoriaus atstovas. Jis pripažino, kad 100 proc. negali užtikrinti saugumo, kažkiek rizikos išlieka, nes veikia daug faktorių, todėl visko neįmanoma suvaldyti. „Pavyzdžiui, į paukštyną atvykstantis transportas yra dezinfekuojamas, plaunamas, bet idealios švaros kaip kokioje operacinėje pasiekti sunku, tačiau stengiamasi įmanomomis priemonėmis viską padaryti maksimaliai“, – teigė G. Kauzonas.

Ragina apriboti keliones

Lenkijoje fiksuojant vis naujus paukščių gripo protrūkius, ŽŪM rekomenduoja Lietuvos paukščių laikytojams apriboti keliones į kaimyninę šalį. Ragina apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius paukščius iš šios šalies, taip pat siūlo, įvertinus galimas rizikas, laikinai atsisakyti lankymosi Lenkijos ūkiuose. ŽŪM aiškina, kad Lietuva negali uždrausti paukščių ir su paukštininkyste susijusių produktų įvežimo iš Europos Sąjungos (ES) valstybės, kurioje nustatytas paukščių gripas. Šių produktų prekyba draudžiama tik iš tų ES valstybės zonų, kuriose nustatytas paukščių gripas, todėl atsargumo ir apsaugos priemonių turi laikytis ir patys paukščių augintojai. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos kontroliuojančios institucijos leidimus paukščiams vežti išduoda tik iš tų ūkių, kurie nepatenka į paukščių gripo apimtas teritorijas.

Išplatintame pranešime spaudai ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius akcentavo, kad Lietuvos ir Lenkijos prekybiniai ryšiai yra intensyvūs, tad kaimyninėje šalyje greitai plintantys ir itin didelių ekonominių nuostolių atnešantys paukščių gripo protrūkiai kelia didelę grėsmę visai Lietuvos paukštininkystei. Todėl tiek verslininkai, tiek privatūs asmenys, palaikantys prekybinius ryšius su Lenkija, turėtų atsakingai įvertinti galimas rizikas, įsiveždami paukščius ar kitus produktus, galinčius turėti viruso užkratą, ar lankydamiesi Lenkijos objektuose, kuriuose laikomi paukščiai.

Siūlo žiūrėti griežčiau

Rokiškyje veikiančios ŽŪB „Audrupio paukštynas“ pirmininko Vidmanto Stasiškio nuomone, esant tokiai pavojingos ligos rizikai, prekybinių ryšių apribojimai su kaimynine šalimi galėtų būti griežtesni. „Ar mums Lietuvoje trūksta paukštynų produkcijos? Tikrai ne, lietuviškos kilmės kiaušinių ir paukštienos mes pagaminame sočiai. Todėl esminis klausimas – kodėl vežamės iš Lenkijos? Jeigu yra grėsmė, turi būti griežtesnės priemonės“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Anot G. Kauzono, rekomendacijų reikėtų paisyti, kita vertus, Lenkija – didelė šalis, ne visuose regionuose yra fiksuotas paukščių gripas. „Reikėtų vengti paukščių, pašarų judėjimo iš tų regionų, kurie paveikti ligos ir kur yra didesnė užsikrėtimo rizika. Bet čia jau pačių ūkio subjektų reikalas, visgi su Lenkija yra nusistovėję mūsų prekybiniai ryšiai, ne taip lengva pakeisti, bet, kiek įmanoma, reikia vengti rizikų“, – kalbėjo LPA direktorius. 

Laidoja ar utilizuoja?

Ištikus bėdai, gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuojama iki 100 proc. patirtų nuostolių. ŽŪM skelbia, kad kompensacijos skiriamos už sunaikintus ūkinius gyvūnus, gyvūninius produktus (mėsą, pieną, kiaušinius), pašarus, lesalus, pašarines žaliavas. Be to, atlyginama ir už atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją. Apmokamas ir ūkinių gyvūnų gaišinimas ir nugaišusių ar nugaišintų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimas iki užkasimo (laidojimo) ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje). Sprendžiant iš tokios informacijos, vežant utilizuoti į „Rietavo veterinarinę sanitariją“, kompensacijų gali negauti, nes ji yra šalutinių gyvūninių produktų įmonė.

Ūkiai patvirtintuose biologinės saugos planuose turi būti nusimatę vietas, kur, ištikus bėdai, galėtų užkasti paukščius ar gyvulius. Tai yra derinama su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir ne visais atvejais tokios vietos randamos. „Jeigu yra kur laidoti, vienas dalykas, bet jeigu neleidžia viso kiekio ar yra kiti apribojimai, vienintelis kelias – į Rietavą, o tai jau labai brangi paslauga“, – aiškino LPA direktorius G. Kauzonas. Kartu pridūrė, kad dabar kalbama apie poreikį keisti šias nuostolių kompensavimo taisykles.

Kaina individuali

UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ komercijos direktorius Kęstutis Kerševičius ŪP raštu aiškino, kad įmonė turi technines galimybes operatyviai ir saugiai utilizuoti biologinės kilmės atliekas, laikydamasi visų galiojančių veterinarinių ir aplinkosaugos reikalavimų. „Esame pasirengę prisitaikyti prie įvairių situacijų, jei Lietuvoje įvyktų didesnio masto ligos protrūkis. O paslaugų kainos priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant atliekų tipą, kiekį, transportavimo atstumą ir kt. Dėl šios priežasties kainos skaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, abiejų šalių sutarimus“, – nurodė bendrovės atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Šilutės r. paukštyno protrūkio likvidavimas vyko pagal atsakingų institucijų nustatytą tvarką. „Rietavo veterinarinė sanitarija“ surinko paukščių gripu užkrėstų paukščių gaišenas, jas transportavo ir sunaikino, laikydamasi visų saugumo priemonių.

„Finansavimo ir kompensavimo mechanizmai priklauso nuo konkrečios situacijos ir valstybės institucijų priimamų sprendimų, todėl šis aspektas sprendžiamas individualiai pagal teisės aktų numatytą tvarką“, – aiškino K. Kerševičius.

Gali ir neatlyginti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.