Kaip išspirti Rusijos koją iš Lietuvos tarpdurio?

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų programoje „Darni Lietuva“, kuri taps XVII Vyriausybės veiklos gairėmis, buvo įrašyta daug socialinių, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, žemės ūkio, ekonomikos, kultūros iniciatyvų, bet valstybės gynybos skyrius – palyginti neilgas, gana lakoniškas. Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku kolegų parlamentarų vieningai išrinktas LVŽS frakcijos narys Vytautas Bakas tvirtina, kad nacionalinis saugumas – gerokai platesnė sąvoka negu vien NATO gynybos išlaidų vidurkis – 2 proc. bendrojo vidaus produkto lėšų – Lietuvos kariuomenei. Buvęs statutinių pareigūnų profesinių sąjungų organizatorius, teisininkas Vytautas BAKAS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, kaip Seimas ugdys visuomenės atsparumą Kremliaus dezinformacijai ir priešiškai propagandai, kontroliuos kariuomenės ūkvedžius, kad nepasikartotų „auksinių šakučių“, „išsibėgiojusių šautuvų“ skandalai, ir reaguos į naujausias Rusijos slaptųjų tarnybų provokacijas, kuriomis siekiama sugriauti Lietuvos politinę sistemą.

– Ar krašto apsaugos, nacio­nalinio saugumo srityse nieko keisti nereikia, užtenka eiti konservatorių, socialdemokratų pramintais keliais? – O jūs prisiminkite pirmuosius naujojo Seimo plenarinius posėdžius, vieną po kitos patvirtintas svarbias rezoliucijas– parlamentarai įsipareigojo 2016– 2020 metais tęsti nuoseklią Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo, gynybos politiką ir ją tinkamai finansuoti, tvirtai parėmė Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, paragino ES valstybes taikyti sankcijas Rusijai tol, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai: įsigalios paliaubos ir svetimos ginkluotosios pajėgos bus išvestos iš Ukrainos. – Seimui svarstant šią rezoliuciją, labai stipriai kalbėjo LVŽS frakcijos narė Dovilė Šakalienė. Anot jos, Rusija profesionaliai ištobulinusi psichologinio spaudimo taktiką „koja tarpduryje“: Kremlius „įšaldo“ kuo daugiau karo židinių aplinkinėse valstybėse, kad Vakarai priprastų prie jų, pradėtų laikyti Rusijos agresiją „normaliu dalyku“ ir imtų galvoti, esą ilgiau gal jau „nebepatogu“ nedraugauti su Maskva. Visam Seimui plojant, D. Šakalienė palinkėjo Lietuvos politikams nepavargstant ir nesiskundžiant ginti savo, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir visų kitų valstybių teisę į suverenumą lygiai taip pat atkakliai, kaip Maskva pasauliui visą laiką gręžia smegenis savo imperinėmis ambicijomis... – Tos dvi, taip pat dar trečioji rezoliucija dėl Lietuvos Respublikos strateginės partnerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis buvo aiški Seimo valdančiosios koalicijos ir opozicijos žinia visuomenei bei Lietuvos euroatlantiniams partneriams, kad mūsų laikysena svarbiausiais geopolitiniais klausimais yra tvirta. – Krašto apsaugos ministerija kreipėsi net į teismą, kad susigrąžintų JAV kariuomenės automatinius šautuvus M-14, kurie pateko civiliams, nors amerikiečiai leido juos naudoti tik mūsų kariuomenei. Jeigu kariškiai nesugeba net šautuvų išlaikyti kariuomenės arsenale, kaip galime būti ramūs, kad Lietuvos kariuomenės nusipirkti vokiški šarvuočiai „Boxer“ neatiteks kokiems verslininkams ar, gerokai blogiau, neatsidurs pas prorusiškus Donbaso separatistus? – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai, dar galutinai nesuformuotas. Šiandien per plenarinį posėdį Seimo nariai turės patvirtinti komitetų sudėtis: pirmininkus, pavaduotojus. Tada ir atsakysime į tuos visuomenę jaudinančius klausimus, kaip leidžiami krašto apsaugai skiriami nemaži pinigai ir naudojama nepigiai kainavusi ginkluotė, karinė technika. Neišnagrinėjęs visų aplinkybių, negaliu nieko kaltinti ar įtarinėti. Jeigu padaryta klaidų, jos turi būti ištaisytos. Apskritai, matyt, komitetas nuo pat pirmųjų darbo dienų negailės dėmesio ir pastangų krašto apsaugos sistemos viešiesiems pirkimams nuskaidrinti. Žmonės dar neužmiršo „auksinių šakučių“ skandalo. Lietuvos piliečiai, kurių mokesčiais išlaikoma kariuomenė ir stiprinamas nacionalinis saugumas, turi būti tikri, kad valstybės lėšos naudojamos maksimaliai efektyviai ir atsakingai. Tai svarbu mums visiems. – Kandidatas į Ministro Pirmininko postą Saulius Skvernelis užsiminė apie numatomą visuotinę karo prievolę. Ar tai reiškia, kad gal jau nuo 2018 metų Lietuvos kariuomenėje teks tarnauti ir netekėjusioms moterims kaip Izraelyje? – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nurodo, kad valstybę pirmiausia gina jos piliečiai. Tik po to vardijamos įvairios institucijos. Kai bus paskirtas krašto apsaugos ministras, jis detaliau atsakys į tuos klausimus. – Jau nebe pirmus metus kalbama apie Rusijos informacinį karą prieš Baltijos šalis. Kokia turi būti Lietuvos gynyba nuo Kremliaus propagandinių atakų? Negi užtenka tik išjungti Lietuvoje provokacinius Rusijos TV kanalus? Ar nurodysite Valstybės saugumo departamentui (VSD) ištirti „iš Ukrainos“ į Lietuvos didžiausią naujienų portalą patekusią keistą pažymą, kurios tikroviškumo neįmanoma nustatyti, apie tariamus LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio ryšius su Rusija ir paprašysite VSD pasidomėti parlamentarės D. Šakalienės viešu pareiškimu, kad ją, tuomet laikinąją Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovę, Rusijos ambasada bandė spausti ir mėgino papirkti? – Mano asmenine nuomone (komitetas, be abejo, to nesvarstė), VSD, matyt, pats, savo iniciatyva turėtų sureaguoti, išnagrinėti, pateikti išvadas valstybės vadovams ir informuoti visuomenę. Neabejoju, kad tai bus padaryta. Visų pirma reikia šviesti žmones, ugdyti jų sugebėjimą atpažinti priešišką propagandą ir dezinformaciją, mokyti kritiško požiūrio į visą gaunamą informaciją. Dar teks tobulėti, nes informacinis saugumas yra gana naujas iššūkis valstybei. Kiek žinau, kibernetine gynyba dabar daugiausia rūpinasi Krašto apsaugos ministerija. Mano galva, turėtų prisidėti ir kitos ministerijos, institucijos. Reikia sukurti veiksmingą infrastruktūrą, kuri būtų pasirengusi atremti nedraugiškų šalių bandymus prisidengus „informacijos sklaida“ kėsintis į Lietuvos suverenitetą, vidaus politiką, mūsų piliečių laisves ir teises. – Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis prisistatydamas parlamentui pabrėžė, kad neįvykdyti politikų pažadai, elito atotrūkis nuo plačiosios visuomenės sukelia žmonėms nusivylimo demokratija ir apskritai valstybingumu nuotaikas, atveria kelią į valdžią radikalioms jėgoms, kurios gali išsukti šalį iš laisvo europietiško vystymosi kelio. Ką naujoji valdančioji koalicija pasiryžusi padaryti, kad laimingi lietuviai norėtų ginti savo valstybę ir jos santvarką? – Tikrai svarbus klausimas. Nacionalinis saugumas – gerokai platesnė sąvoka negu vien krašto apsaugos sistemos finansavimas. Tai ir šalies ekonominė, socialinė politika, galimybė žmonėms kartu su valdžia spręsti valstybinius reikalus. Seime tvirtindami naują nacionalinio saugumo strategiją, turėsime atsižvelgti į socialinės, ekonominės, regioninės atskirties problemas. Ne tik Lietuvos narystė transatlantinėse organizacijose, bet ir teisingumu, silpnesniųjų visuomenės narių atjauta besiremianti valstybės santvarka, piliečių gerovė, palanki ekonominė ir politinė gyvenamoji aplinka turi būti Lietuvos nacionalinio saugumo politikos sudėtinės dalys.

Nuotrauka iš Vytauto BAKO asmeninio albumo 

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.