Kaip jums – raudonasis kambarys sode?!

Raudona – meilės, aistros, jėgos spalva. Skintų raudonų rožių vyrai savo damoms dovanoja daugiausia – jos nuo seno simbolizuoja amžiną meilę. Raudona spalva labai traukia akį, tačiau parsinešus spontaniškai nusipirktą raudonų gėlių vazoną, imi ir nustembi – o prie ko ją derinti? „Kartais raudonai žydinčios gėlės, ypač ryškios vienmetės, geriausiai atrodo pačios vienos, nes šios spalvos derinys su žalia jau savaime yra kontrastingas“, – sako kraštovaizdžio dizainerė Joana Bakūnė.

Giedrė RYMEIKYTĖ

 

Atspalvių gausa

Raudonos deriniai su violetine: puikioji gvaizdūnė su patagonine verbena, diemedis, kietis, rykštėtoji sora ir blakstienuotoji striepsnė.

„Pradėkime nuo to, kad, žiūrint priekabiai, raudonos spalvos atspalvių ir tonų gali būti daug. Raudoni žiedai būna tamsesni ir ryškesni, atspalvis šiltesnis ar šaltesnis – tai taip pat leidžia suprasti, prie kokių spalvų geriau derės“, – pataria apželdintoja.

Be to, sode raudonuoja ne vien žiedai. Yra augalų gana ryškiais raudonais lapais, pavyzdžiui, alūnės, raudonai šviečia ir daugelis uogų, ypač rudenį. Taigi planuojant kažką raudono, pasak J. Bakūnės, svarbu atsižvelgti į tai, kiek ilgai augalas išlaikys šią spalvą (visą sezoną ar tik kelias savaites). Paprastai stengiamasi skirtingais sezonais žydinčias gėles derinti tarpusavyje, nors kartais jos ima ir pražįsta netikėtai anksti arba vėlai.Vis tik šermukšnio uogų nederiname prie pavasarinių krokų, o tulpių – prie antroje vasaros pusėje žydėsiančių hortenzijų.

Taip pat reikia įvertinti raudonos intensyvumą tiek spalvos, tiek žiedynų formos prasme. Pavyzdžiui, subtiliais raudonais žiedynais žydinti astilbė visada mažiau „rėks“ nei raudonos sprigės ar raudonžiedžiai šalavijai. Specialistė pastebi, kad gražūs ir šios spalvos deriniai – raudoni žiedai su tamsiai raudona lapija pasipuošusiais augalais. Toks derinys harmoningas ir ne per daug margas.

Ryškus akcentas

Kraštovaizdžio dizainerės patirtis sufleruoja, kad ir gėlynuose galioja taisyklė „Niekada nesakyk niekada“, tačiau dažnu atveju raudonos spalvos žiedais tvieskiančias gėles sudėtinga derinti prie kitų. Žalių lapų fone jie jau labai kontrastingi, ryškūs. Įvedus daugiau spalvų, aplinką galima taip „pagyvinti“, kad norėsis iš jos sprukti!

„Todėl raudonas gėles geriau derinti prie žalių krūmų stengiantis, kad raudona spalva nevyrautų (prisiminkite azalijas japoniškajame sode), arba prie architektūros (tai galime pamatyti Vokietijos ir Austrijos Alpių regione, kur vien raudonomis pelargonijomis apsodinti vilų balkonai)“, – teigia J. Bakūnė. Ji pataria vengti spalvos ryškumą išblukinančio šviesaus fono ir raudonoms gėlėms ieškoti tamsaus. Tai gali būti pastato siena, tvora ar tamsūs kitų augalų lapai.

Raudonas–oranžinis gėlynas tamsios namo sienos fone: raudona rožė ‘Ekstase’, alūnė ‘Marmalade’, rudeninis mėlitas, ežiuolė ‘Rainbow Marcella’, pašiaušelinė soruolė ‘Hameln’, kininis miskantas ‘Morning Light’, ežiuolė ‘Firebird’.

Kai raudonos spalvos augalų vienoje vietoje daug, jie sukuria intensyvų, dramatišką vaizdą, dėl to reikia pagalvoti, ar nevargins tai matant kasdien. „Vien raudonas kampelis sode gerai, jei reikia sukurti reprezentacinį vaizdą, tarkime, prie įvažiavimo į namus arba pagyvinti, padaryti jaukesnį, vizualiai priartinti sodo kampą. Taip pat smagu, kai vienas sodo kampelis raudonai nušvinta tam tikru metu, neilgam – raudonos tulpės, bijūnai, rožės, klevas raudonais lapais ar šermukšnis raudonais vaisiais“, – pasakoja kraštovaizdžio dizainerė ir primena, kad ne kiekvienas žmogus norėtų pro virtuvės langą matyti nuolat raudonas begonijas. Ši spalva reikalauja stiprios, artistiškos asmenybės, kuri neatsisakytų ir raudono virtuvės baldų komplekto ar ryškios sofos kambario viduryje. Ne veltui sakoma, kad sodas – tai dar vienas kambarys, todėl jis turi derėti prie to, kas namuose.

Niuanso principas

Raudonos deriniai su švelnesnėmis spalvomis, spalvų rate esančiomis greta (tarkime, rožine ir violetine) padeda šiek tiek „išsklaidyti“ raudoną, sumažinti jos aktyvumą, nesukuriant margumyno, spalvų chaoso. Raudoną su violetine derina ir pati gamta fuksijos žieduose. Svajojant apie ramesnį gėlyną, galima derinti žiedus taip, kad raudonos nebūtų daug, o rožinių–violetinių žiedų (katžolių, šalavijų, snapučių) gausoje atsirastų keli gėlyną pagyvinantys raudonų aguonų žiedai.

Raudoni blyksniai pavasarį: raudonos tulpės, šviesioji hortenzija, nendrinis dryžutis.

Vertas dėmesio niuanso derinys ir iš kitos spalvų rato pusės: raudona, oranžinė, geltona. „Vešlios raudonos vijoklinės rožės ir marios oranžinių nasturtų – tai vienas iš derinių, sutinkamų angliškuose soduose. Šios spalvos kartu dažniausiai natūraliai gamtoje matomos rudenį“, – primena J. Bakūnė.

Jei patinka, nereikia vengti šio derinio gėlyne: geltoni rudeniniai lapai su paskutiniais raudonais žiedais pralinksmins tamsėjant dienoms ir vėstant orams.Tokia kompozicija tinka, kai norima, kad apsodintas kampelis atrodytų arčiau nei iš tiesų yra – taip veikia intensyvūs šiltų spalvų deriniai.

Kontrastas su raudona

Kontrastingi raudonos deriniai su balta, mėlyna taip pat įmanomi. Pavyzdžiui, griežtais blokais prie modernistinio stiliaus architektūros reprezentacinėse zonose arba marguose kaimiško stiliaus gėlynuose, tačiau tokie deriniai rizikingi. Juos reikia planuoti apgalvotai, vengiant per daug spalvų, renkantis mažiau ryškius atspalvius, kad gėlynas atrodytų subtiliai, o ne primintų vėliavą.

Baltą verčiau pakeisti gelsva ar pilka (nebūtinai turi būti žiedai, bet ir lapai), mėlyna taip pat gali būti mažiau intensyvi. Akiai mielesni deriniai, kai gėlyne aiškiai dominuoja viena spalva, o ne visų po lygiai. Tokie žiūrovui atrodys „suprantamesni“, mažiau dirbtini. Pavyzdžiui, raudonai žydintis bijūnas greta melsvų katžolių ar šalavijų atrodys gražiau, jei mėlynai žydinčių augalų žiedų aplink bus akivaizdžiai daugiau arba mažiau.

Joanos Bakūnės vizualizacija ir nuotraukos

2021-07-12