Kaip karščio stresas veikia karves?

Mažiau pieno

JAV Floridos universitete dešimt metų buvo atliekamas tyrimas, kuriam vadovavo dr. Jimena Laporta. Ji išsamiai paaiškina gautus tyrimo rezultatus.

Buvo lyginamos dvi pieninių karvių grupės. Abi turėjo galimybę būti pavėsyje. Viena iš šių grupių buvo „vėsinama“ ventiliatoriais ir vandens purškimo sistemomis.

Karščio stresą patyrusios telyčios per pirmąją laktaciją duoda 2,2 kilogramo pieno mažiau nei „vėsintos“ bendraamžės. Antraveršių grupėje šis rodiklis skyrėsi 2,3 kilogramo, o trečioje lanktacijoje – net 6,5 kilogramo.

Tačiau tai dar ne viskas. Karščio stresą patyrusių karvių "anūkės" taip pat vidutiniškai duoda mažiau pieno nei tokio streso išvengusių karvių grupės palikuonės. Šis skirtumas per pirmąją laktaciją sudarė 1,3 kilogramo pieno per dieną.

Ne tik pieno produkcija

Kaip komentuoja portalas dairystar.com, dr. J. Laportos darbe nustatyta, kad perkaitimą užtrūkimo metu kentusios karvės vedė mažesnio svorio svorio veršelius; jie prasčiau augo, svoris buvo mažesnis nei bendraamžių ir nujunkymo metusvoris. Be to, karvės anksčiau (iki 4 d.) veršiavosi. Užfiksuota ir daugiau pakitimų, kurie rodė, kad atvestų veršelių organizmas mažiau atsparus, vaisiaus fazėje tinkamai nesiformavo pieno liaukos, o tai "užprogramavo" mažesnį pieno produktyvumo potencialą.

Be to, remdamasi 10 metų duomenimis, tyrėjų grupė taip pat nustatė, kad karščio stresą patyrusios karvės atvestos palikuonės produktyvumo amžius yra 5 mėnesiais trumpesnis palyginti su kontroline grupe. Užfiksuota ir daugiau skirtumų, tokių kaip plonesnė oda, odos paviršiuje daugiau prakaito liaukų.

Sutrikimai ir pokyčiai

Daugiau nei 10 tūkst. Olandijos ūkių telkiančios kooperatinės įmonės „Agrifirm“ galvijų specialistas Herke Pijl‘as portalui nieuweoogst.nl pastebėjo, kad veršingumo metu karvei patiriant karščio stresą organizme sutrinka maistinių medžiagų apykaita, neužtikrinamas tinkamas vaisiaus aprūpinimas. Karščio stresas yra epigenetikos pavyzdys, kai veršelis karščio streso poveikį patiria gimdoje, yra užprogramuojami pokyčiai.

Visapusiškus pašarų sprendimus gyvulininkystės sektoriui siūlančios tarptautinės grupės „ForFarmers“ atstovas Nyderlanduose Henkas Janas Lieftinkas apie šį tyrimą sako: „DNR nesiskiria, tačiau veršelis pasikeičia dėl genų raiškos. Tai galima pastebėti veršelio kraujyje esančiuose imunoglobulinuose. Jų yra mažiau nei „atvėsusių“ veršelių kraujyje.“

Specialisto manymu, tai galima paaiškinti žarnyno sienelių absorbcijos pajėgumu, o ne tiek krekenų kokybe. Karščio streso paveiktas veršelis gali suvartoti 2,5 litro krekenų, bet jo nepanaudoja taip, kaip „atvėsęs“ veršelis.

Kitaip sakant, karščio stresą patiriantys veršeliai bei telyčaitės savo gyvenimą pradeda su tam tikru defektu, kuris akivaizdžiai turi įtakos prastesniems produktyvumo rodikliams ateityje. Pasak H.J. Lieftinko, epigenetika veikia daugelį veršelio vystymosi veiksnių, atsiranda genų raiškos skirtumų, o tai turi įtakos audinių vystymuisi.

Daugiau suvokimo

Pieno ūkininkai vis labiau suvokia, kaip užkirsti kelią karščio stresui užtrūkimo laikotarpiu. „Dabar akivaizdu, kad kai užtrūkusios karvės patiria karščio stresą vieną ar dvi dienas, o tai jau turi ilgalaikių pasekmių tiek karvei, tiek veršeliui“, – sako „Agrifirm“ ekspertas. 

Taip pat jis akcentuoja, kad dabar suvokimas yra didesnis nei prieš dvidešimt metų. „Kai pradėjau dirbti specialistu, 30 kilogramų pieno iš karvės per dieną daugeliui ūkininkų buvo geras rezultatas. Dabar yra kitaip. Vis labiau norima didesnio produktyvumo. Daugiau nei 40 kilogramų pieno iš karvės per dieną yra neįtikėtinai įspūdingas rezultatas, bet tikrai nebėra išimtis. Tai reiškia, kad karvių karščio streso šiltuoju laikotarpiu jau negalima toleruoti.“

Pastebėjimai

Kai temperatūra viršija 20 laipsnių Celsijaus, melžiamoms karvėms kyla karščio streso rizika. Per pastaruosius ketverius metus buvo daugiau nei 100 dienų, kai temperatūra siekė 20 laipsnių ar daugiau, praneša „Groen Kennisnet“. Nyderlanduose vidutiniškai tai nutinka 85 dienas per metus, o pastaraisiais metais buvo 40 dienų, kai temperatūra siekė 25 laipsnius ar daugiau.

Siekiant atpažinti karščio stresą, Wageningeno gyvulininkystės tyrimų centras, parengęs karščio streso dosjė, pastebėjo, jog karvės, patiriančios karščio stresą, išgeria beveik dvigubai daugiau vandens. Jos taip pat iš pašarų pasisavina mažiau sausųjų medžiagų.

Karščio stresas atsiranda dėl sutrikusio gebėjimo reguliuoti kūno temperatūrą. Tai priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, ir nuo santykinės drėgmės. Tačiau svarbūs ir saulės spinduliai bei vėjo greitis. Kartu su aplinkos temperatūra ir drėgme tai sudaro suvokiamą temperatūrą, kuri kartu paverčiama temperatūros ir drėgmės indeksu (THI). Apibendrinant galima teigti, kad kuo didesnė drėgmė, tuo žemesnėje aplinkos temperatūroje pieninė karvė gali patirti karščio stresą.

Tai taip pat įtakos turi gyvulio amžius, veislė, laktacijos etapas ir pieno gamyba. Pavyzdžiui, holšteino-fryzų veislės karvės paprastai greičiau patiria karščio stresą nei Džersio veislės karvės, o jauni galvijai paprastai geriau susidoroja su karščiu nei pieninės karvės. Laktuojančios karvės išskiria daugiau šilumos dėl didelio pašarų suvartojimo, todėl sunkiau pakelia aukštą temperatūrą.

Finansinė išraiška

Kaip skelbia portalas melkveebedrijf.nl, dar 2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad ūkis, turintis šimtą melžiamų karvių, vyraujant tam tikroms šilumos sąlygoms (vidutiniškai 56 šiltos dienos, 20 vasaros karščio dienos ir 4 tropinės dienos per metus), gali tikėtis, kad metinės pajamos iš pieno produkcijos sumažės 2 154 eurų. Skaičiavimas buvo pagrįstas tuo metu buvusia 34,50 cento už kilogramą pieno kaina. Dėl sumažėjusio pristatytų baltymų ir riebalų kilogramų skaičiaus, metinis primilžis sumažėjo 1 660 eurų, esant tam pačiam karščio streso dienų skaičiui.

Be to, yra ekonominių pasekmių, tokių kaip nagų problemos, prastėjanti tešmens sveikata ir ilgesnis intervalas tarp veršiavimosi. Vidutinė šių reiškinių kaina siekia 488 eurus.

Dėl minėto pajamų sumažėjimo ir išlaidų padidėjimo, karščio stresas šimtą melžiamų karvių turinčiam pieno ūkininkui vidutiniškai kainavo 4 301 eurą per metus. Tais metais, kai karščio streso dienų buvo mažai, nuostoliai siekė 3 008 eurus, o tais metais, kai karščio streso dienų buvo daug – 5 593 eurus.

Parengė Ričardas Čekutis