Kaunas +8,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Kaip kovoti su invaziniais šliužais

2026/07/25


Padidink tekstą

Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis. 

Paplitę visoje Lietuvoje  

Ispaninis arionas yra stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Lengviausia juos atpažinti pagal akių čiuopiklius, kurie tiek pas jauniklius, tiek pas suaugėlius išlieka juodos spalvos. 

Jie paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, dažnai aptinkami didžiuosiuose miestų parkuose, želdynuose, taip pat soduose, daržuose, mat pradiniai jų plitimo židiniai neretai yra susiję su sodininkyste. Iš šių vietų vėliau ispaniniai arionai išplito į gamtines buveines, kur dabar kelia grėsmę vietinėms rūšims.  

Kadangi šie šliužai yra hermafroditai, daugintis gali kiekvienas individas, jie yra labai vislūs – vienas šliužas gali per metus padėti iki 500 kiaušinėlių iki 5 mm skersmens.  

Naikinti privaloma, bet nepaprasta  

Išprašyti iš sodų, daržų ir želdynų šiuos šliužus nėra lengva. Ispaniniai arionai turi natūralių priešų – tai paukščiai, ežiai, juos mielai lesa antys bėgikės, jaunus sulesa ir vištos. Vis dėlto naikinti šliužus rekomenduojama taikant kompleksines priemones: rinkti, naudoti moliuskicidus, šienauti žolę, tvarkyti jų veisimosi ir slėpimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai utilizuoti žaliąsias atliekas ir prižiūrėti kompostavimo vietą, jei tokią turite.  

Surinktus šliužus būtina neutralizuoti, jų jokiais būdais negalima paleisti į aplinką. Neutralizavimui tinka druska arba galima juos tiesiog palikti sandariai uždarytus talpoje ant atviros saulės, jie savaime žus. 

Rinkti šliužus geriausia anksti ryte ar vėlai vakare, taip pat apniukusią dieną ir po lietaus, dieną, ypač jei yra sausa, juos pamatyti sudėtinga, nes jie slepiasi. 

Kiaušinėlius šliužai taip pat deda drėgnose vietose – žaliosiose atliekose, kompostinėse, po mulčiu, grumstais ar plytelėmis, todėl, norint jų atsikratyti, būtina savo teritorijoje tokias vietas sutvarkyti. 

Šiuos šliužus galima gaudyti ir specialiomis gaudyklėmis naudojant jauką. Pavyzdžiui, pastatyti pridengtus plastikinius indus (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įšliaužti) su rūgstančiu kompotu, kuriame šliužai paskęs. Kitas būdas – naudoti medžio plokštę arba drėgną medžiagos atraižą ir po ja padėti masalą (pvz., moliūgo ar kito sugedusio maisto). Svarbu stebėti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus sunaikinti. 

Jei teritorijoje yra invazinių šliužų, reikia  atkreipti dėmesį į komposto ir organinių atliekų krūvas, jei jos laikomos atviros – tai yra vieta, kur šliužai galėtų sėkmingai slėptis, maitintis, veistis ir žiemoti. 

Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, labai svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus, gruntą. Įsigytų naujų vazoninių augalų nereikėtų iš karto sodinti šalia kitų augalų. Pirmiausia juos rekomenduojama kurį laiką laikyti atskirai ir kruopščiai apžiūrėti, ypač vazono apačią, drenažo angas, vazono kraštus ir substratą. Šiose vietose gali slėptis šliužai, jų jaunikliai ar kiaušinių dėtys. Augalus naudinga apžiūrėti pakartotinai vakare arba po palaistymo, kai šliužai tampa aktyvesni. 

 

AM informacija

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Saugo ne tik aludarystės amatą, bet ir bendrystę

Pasvalys („Darbas“). 89-erių Julikas Simonaitis Kalneliškių vienkiemyje iki šiol alų daro taip, kaip jį darė jo tėvai – senuoju būdu, neskubėdamas ir nekeisdamas medinių kubilų į modernesnius indus. Tačiau jo i...
2026/10/14

Kaip maistas pasiektų gyventojus krizės metu: pasirengimą stiprina rezervas ir duomenys

Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų pro...
2026/10/14

Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruota beveik 40 proc. daugiau elektromobilių nei pernai tą patį mėnesį

Lietuvoje iš viso jau įregistruoti 62 974 elektriniai lengvieji automobiliai, kai prieš metus registre jų buvo 40 276. Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruoti 2 673 lengvieji elektriniai automobiliai – 39,5 proc. d...
2026/10/14

Vyriausybė pritarė, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų st...
2026/10/14

Burnos pakitimai: kodėl nereikėtų laukti, kol pradės skaudėti?

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vi...
2026/10/14

Kruizinės laivybos sezono finišas: pagerintas istorinis rekordas, kitąmet laukiama daugiau nei 100 laivų

Klaipėdos uoste ir vėl perrašyta istorija – šiais metais 58 įspūdingais ir žvilgsnius traukiančiais kruiziniais laivais iš įvairiausių pasaulio kampelių į Klaipėdos uostą atplaukė didžiausias turistų srautas, tad buvo pa...
2026/10/14

Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Briuselyje prasideda derybos dėl žemės ūkio subsidijų nuo 2028 m. ES pirmininkaujanti Airija nori užkirsti kelią tolesniam tiesioginių išmokų mažinimui, tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas reikalauja taupyti, tame tarpe ir žemės ...