Kaip nepaklysti tarp moliūgų?

Trys rūšys

Moliūgais vadinami net trijų rūšių (nereikėtų painioti su veisle, kuri yra žmogaus kūrybos produktas) augalai ir jų vaisiai: paprastieji (Cucurbita pepo), kvapieji (C. moschata) ir didieji (C. maxima) moliūgai.

Žinoti, kokiai rūšiai priklauso moliūgas, svarbu tuomet, kai planuojama sėjai naudoti savo išaugintų augalų sėklas, kadangi auginant kelias vienos rūšies moliūgo veisles, jos kryžminasi tarpusavyje. Aišku, auginant vieną, bet hibridinės kilmės veislę, prie kurios pavadinimo buvo F1 arba H, kitais metais išaugę moliūgai tai pat nebus tokie patys kaip tie, iš kurių buvo surinktos sėklos. Jie bus kitokie, bet nebūtinai blogesni.

Pats įvairiausias išvaizda ir pritaikymu yra paprastasis moliūgas, nors iš tiesų moliūgais vadiname tik dalį šios rūšies augalų. Šiai rūšiai priklauso cukinijos, patisonai, aguročiai, spagetiniai moliūgai, gilės (angliškai acorn) tipo moliūgai ir gausybė dekoratyvinių, tarp jų ir pjaustinėti skirtų „helovininių“, moliūgų.

Kvapieji moliūgai, populiarioje literatūroje dažnai klaidingai vadinami muskatiniais ar muskusiniais, didele formų įvairove pasigirti negali. Labiausiai atpažįstami „sviestiniai“ (angliškai butternut) moliūgai, kurių vaisių forma primena kriaušę.

Didžiojo moliūgo vaisiai nebūtinai turi būti dideli. Priklausomai nuo veislės, jie sveria nuo 100 g iki 2023 metais pasiekto naujo pasaulio rekordo – 1 246,9 kg. 

Veislė pagal paskirtį

Taigi kaip nepasimesti tokioje rūšių ir veislių gausybėje?

Pirma, siūlyčiau atsirinkti pakankamai ankstyvas veisles, kurių vegetacijos trukmė neviršija 100 dienų. Tokių veislių sėklas alyvoms žydint sėjant tiesiai į dirvą, jų vaisiai spės sunokti iki šalnų – ir neteks nusivilti dėl netikusio skonio.

Antra, reikia pagalvoti, ko tikimasi iš moliūgo: įspūdingo dydžio, dekoracijos ar skonio? O gal ir vieno, ir kito? Pagal šiuos tikslus pabandysiu sugrupuoti šiuo metu Lietuvos sėklų parduotuvių siūlomas moliūgų veisles.

Norint užauginti įspūdingo dydžio moliūgus, galima rinktis ‘Atlantic Giant’, ‘Gran Gigante’ ar ‘Big Max’. Kai kurie iš jų užauga iki kelių šimtų kilogramų, tačiau Lietuvos vasara tokiems rekordams per trumpa, nes jų vegetacijos trukmė – apie 130 dienų. Vaisius galima naudoti maistui, bet gero skonio tikėtis neverta.

Jei moliūgus planuojate naudoti kaip dekoracijas, galima rinktis specialiai išvestas „helovinines“ paprastojo moliūgo veisles: oranžinius ‘Connecticut Field’, ‘Gold Medal’, ‘Howden’, ‘Terrafin’ ar baltą ‘Moonshine’. Šie moliūgai yra gražios formos, ilgai išsilaiko išpjaustyti, jų minkštimas tvirtas, primena subrendusią cukiniją. Galima naudoti maistui, bet skonis nėra ypatingas. Be šios grupės, dekoracijoms naudojami ir nedidukai įmantrių formų paprastieji moliūgai.

Sunkiausia išsirinkti tikrai skanų moliūgą, nes skonių ir panaudojimo būdų yra įvairių. Be to, veislės pasirinkimas priklauso nuo to, kokiems patiekalams ji bus naudojama. Moliūgas, iš kurio verdama puiki sriuba, gali visiškai netikti saldiems patiekalams – ir atvirkščiai.

Gilės tipo paprastieji moliūgai Lietuvoje vis dar naujokai ir dažniau auginami kaip dekoratyviniai. Jų vaisiai nedideli, dažniausiai širdies formos ar apvalaini, skiltėti. Kai kurie iš jų tinkami auginti mažesniuose sklypuose, nes yra krūminiai (‘Table King’) ar pusiau krūminiai (‘Table Ace’), kiti (‘Sweet Lightning’, ‘Sweet Dumpling’) – vijokliniai. Šių veislių vegetacijos trukmė 80–100 dienų, o vaisiai sveria nuo 0,2 iki 1 kg. Vaisiai labai patogūs naudoti, nes yra „porcijiniai“, iškepti valgomi su žievele. Šie moliūgai dažniausiai kepami orkaitėje supjaustyti skiltelėmis, su aliejumi, druska ir prieskoniais arba perpjauti per pusę ir įdaryti daržovėmis, kruopomis ar apkepinta mėsa. Tinka desertams, salotoms.

Kai kurių paprastojo moliūgo veislių, vadinamų aliejinėmis (‘Olga’, ‘Miranda’, ‘Junona’, ‘Danka Polka’), maistui naudojamos tik sėklos, kurios yra belukštės, o moliūgo minkštimas tinka pašarui ar kompostui. Tačiau net ir lukštuotų moliūgų sėklų išmesti neverta. Perplautas ir išdžiovintas stambias sėklas galima lukštenti ir sukramsnoti, o smulkesnėmis žiemą pavaišinti paukštelius.

Iš kvapiųjų moliūgų didžiausi užauga ‘Lunga di Napoli’ (‘Naples Long’) ir ‘Muscade de Provence’, tačiau jiems mūsų vasara per trumpa (vegetacijos trukmė 130 dienų), todėl, kad atsiskleistų visos skonio savybės, juos, kaip ir kitus nespėjusius sunokti moliūgus, nuskintus reikėtų palaikyti bent du–tris mėnesius, o ‘Muscade de Provence’ – tol, kol žalia spalva pasikeis į rusvą. Vidutinio dydžio (2–5 kg) „sviestiniai“ ‘Violina’ ir ‘Matilda’ sunoktų per 120 dienų nuo išdygimo. Smulkesnis ‘Waltham Butternut’ turėtų sunokti per 100 dienų, bet dažniausiai vaisius pradeda megzti vėlai vasarą, todėl jie ne visi spėja užaugti.

Iš šiuo metu parduotuvėse siūlomų kvapiųjų moliūgų ankstyviausias yra pusiau krūminis ‘Hawk’, tačiau jo smulkūs, apie 0,5 kg sveriantys vaisiai netinka ilgai laikyti.

Kvapiųjų moliūgų panaudojimas labai platus. Jų minkštimas tvirtas, kvapnus, keptas gerai išlaiko formą. Kai kurie iš jų yra saldūs, ypač ilgiau sandėliuoti, todėl labiau tinka desertams. Dar viena gera kvapiojo moliūgo savybė – ilgiau negenda prapjautas (tik nereikia iš jo išimti sėklų).

Didžiojo moliūgo veislių pasirinkimas yra didžiausias. Kai kurių vaisiai paprastesnio skonio ir tinka įvairiems patiekalams. Tokiems priskirčiau ‘Otylia’, ‘Melonowa Zolta’ ir ‘Gele Reuzen’, jie minkštesni, patogūs sulčių gamybai. ‘Rouge vif d'Etampes’ irgi neišsiskiria skoniu, bet yra gražios spalvos ir formos, dėl kurios dar vadinamas „Pelenės moliūgu“. Ne tik dydžiu, bet ir forma išsiskiria ‘Pink Jumbo Banana’, kuris gali užaugti iki 20 kg. Gerai sunokusio šio moliūgo minkštimas yra tvirtas ir saldus, labai tinka džiovinti, blynams.

Patogaus dydžio ir puikaus skonio, itin tinkamas sriubai yra ‘Uchiki Kuri’ (‘Hokkaido’) moliūgas, išauginantis 1–1,5 kg vaisius tvirtu minkštimu. Juos galima virti ar kepti su visa žievele. Šiai grupei priskiriamos panašių savybių veislės: ‘Solor’, ‘Hokkaido Orange’, ‘Justynka’, kurio žievę prieš vartojimą būtina nulupti, ir dvi mažesniam plotui tinkamos krūminės, gana ankstyvos veislės ‘Orange Summer’ ir ‘Amoro’.

Yra nemažai gražių ir skanių pilkų moliūgų, tinkamų sriuboms, košėms, blynams. Štai keletas jų: ‘Sampson’, ‘Lumina’, ‘Crown Prince’, ‘Blue Ballet’. Tarp pilkųjų esama ir saldžių, tinkamų desertams: ‘Blue Kuri’, ‘Buttercup Burgess’ ir ‘Sweet Meat’.

Pasėjai – ir gali užmiršti

Ši apžvalga nėra pilna ir galutinė, ji pagrįsta mano, kaip moliūgų augintojos mėgėjos ir valgytojos asmenine patirtimi bei sukauptomis žiniomis, o ir veislių pasiūla sėklų parduotuvėse nuolat didėja.

Su moliūgais susipažinau prieš šešerius metus ir po truputį „užsikabinau“. Iš pradžių juos auginau netoli Vilniaus, labai nederlingoje žemėje, o pernai moliūgai nukeliavo į Rokiškio rajone esantį „kolektyvinį“ daržą. Tokiam nuotoliniam daržininkavimui moliūgai yra labai patogūs – pasėji ir gali užmiršti iki rudens, o kad nereikėtų ravėti, lysvę užklojame juoda agrodanga.

Geresnėje žemėje norėjosi išbandyti įdomesnes moliūgų veisles. Tačiau trūko informacijos apie jų savybes, nes aprašymai ant sėklų pakelių nėra išsamūs.

Didžiulę veislių įvairovę, o ypač galimybę jas lyginti ir atsirinkti pagal norimus požymius, radau šveicarų įmonės „KCB Samen“, išsirutuliojusios iš Bazelio moliūgų klubo (Kürbis-Club Basel), internetinės sėklų parduotuvės kataloge. Jame pateikti veislių aprašai yra pagrįsti pačios įmonės, kuri ne tik prekiauja sėklomis, bet ir augina moliūgus, patirtimi.

Šiemet iš jų pirkau 7 veisles: ‘Tiana’, ‘Ringer’, ‘Festival’, ‘Butterkin’, ‘Avalon’, ‘Solor’ ir ‘Orange Magic’. Pagrindiniai kriterijai buvo šie: ankstyvumas, skonis, patogus dydis, sandėliavimo trukmė ir išvaizda. Nenusivylėme.

Ant mūsų stalo

Mano šeima į moliūgų patiekalus šnairai nežiūri, sunkiau būtų pasakyti, kur ši puiki daržovė nepatenka. Su moliūgais negaminu tik saldžių patiekalų, nors tokių receptų yra didžiausias pasirinkimas. Net ir rinkdamasi veisles iš karto atmetu saldžiąsias.

Kadangi mėgstame daržovių troškinius ir tirštesnes, netrintas įvairių daržovių sriubas, moliūgas puikiai jas papildo ir paskanina. Moliūgai patenka į užtepėles ir daržovių padažus makaronams, kruopoms, lietiniams ar mėsos gaminiams.

Iš saldesnių moliūgų kepu blynus. Tam reikia tirštos kepto ar troškinto moliūgo tyrės, kiaušinių, miltų, druskos ir šiek tiek kepimo miltelių, pikantiškesniam variantui – pipirų, krapų ar kitų prieskonių. Storus geltonus blynus skanu valgyti su grietine ar padažu.

Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Birutė KARPAVIČIENĖ

Autorės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.