Kaip nuogi – į dilgėles?

Naikins ir dezinfekuos

Šalies vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas tiesiai iš „Vilkyčių paukštyno“ pristatė, kokia nelaimė ištiko bendrovę – pratrūkus labai patogeniškam paukščių gripui, paukštyne bus sunaikinti visi laikyti paukščiai – daugiau kaip 246 tūkst. vištų dedeklių. Pranešus apie įvykį, VMVT darbuotojai atvyko į vietą. „Buvo įvesti apribojimai. Atlikus tyrimus, nustatytas didelio patogeniškumo paukščių gripas. Galimas užkrato patekimo kelias – iš Lenkijos atvykusiais automobiliais, kurie išvežė paukščius skersti į kaimyninę šalį. Bet neatmetamos ir kitos galimybės – gripas galėjo pakliūti iš laukinės faunos ar per žmones, kurie dirba paukštyne“, – aiškino V. Kiudulas.

Paukštyne naikinamos ne tik vištos dedeklės, bet ir kiaušiniai, taip pat lesalai, kraikas, menkavertis inventorius, viskas dezinfekuojama. Anot šalies vyriausiojo veterinaro, ligos protrūkio vietoje yra nustatyti apribojimai, įsteigtos apsaugos ir priežiūros zonos 10 km spinduliu, kur yra dar 11 smulkių paukštininkystės ūkių, o juose laikoma apie 400 paukščių.

Atsakydamas į KRK pirmininko Kęstučio Mažeikos susirūpinimą, ar VMVT pakanka resursų likvidavimo darbams, V. Kiudulas patikino, kad situacija kontroliuojama, paukštyne dirba 15 specialistų, veikiama pagal pasiruoštą planą.

Kapų ramybė

VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas pristatė situaciją dėl SNL bei MLL kontrolės ir prevencijos, pasirengimo ligų protrūkiams ir galimų pasekmių likvidavimo. Sausio mėnesį Vokietijoje, buivolų ūkyje, buvo nustatyta SNL, kuri pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir laukinei faunai. Jos pasekmės skaudžios. Nustačius šią ligą ūkyje, yra naikinami visi gyvūnai, be to, atsiranda prekybos apribojimų. Anot P. Bušausko, Jungtinė Karalystė (JK) uždraudė produktų iš Vokietijos importą, Rusija – visų gyvūninių produktų ir sudėtinių produktų tranzitą iš visos Europos Sąjungos, o Japonija – jautienos ir pieno produktų importą iš Vokietijos.

MLL protrūkiai fiksuojami Lenkijoje, vos už 150 km nuo Lietuvos. Nustačius MLL, gyvūnai nenaikinami, tačiau ji sukelia didelių finansinių nuostolių, nes dėl šios ligos mažėja pieno primilžiai, nustatomi prekybos ribojimai ir kt. „Klausau ir stebiuosi – kapų ramybė. Apie MLL kalbame jau seniai, bet nėra jokių priemonių. Sako, kad jos parengtos, guli, matyt, seife, dabar išleis... Niekas nieko nežino. Tai, kad ši liga mus pasieks, jau ir arkliui yra aišku, ji – jau už durų. Turime žinoti, ką daryti ūkiams. Juk pieno perdirbimo įmonės turbūt nepirks pieno. Dabar jos tyli, nesako nieko. Kur ūkiai dės žalią pieną, nes trečiosios šalys nepirks pieno produktų? Ar yra priemonių planas? Nėra. O jeigu ateis SNL, gyvulius užkasime? Ar nūnai utilizavimo įmonės pasiruošusios juos priimti? Vasarą buvo gaisras, sudegė 70 telyčių, bet niekas nevažiavo, kol „bangų“ nepakėlėme. Ir ŽŪM – kapų ramybė. Ką darysime su kreditais, projektiniais įsipareigojimais?“ – klausimų pažėrė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis išsakė susirūpinimą dėl supirkimo įmonių vežiojamų galvijų iš aplinkinių šalių. „Juk tos pačios mašinos vėliau atvažiuoja ir į mūsų ūkius. Ar bus ribojama, kad mūsų perdirbėjai nevežiotų galvijų iš kitur? Ką darysime su produktais, jeigu perdirbėjai negalės jų išvežti į kitas šalis? Jeigu išplis ligos, ką darysime su veterinarijos specialistais, sėklintojais, ar jie galės važiuoti iš ūkio į ūkį?“ – daug klausimų kėlė ir pieno gamintojų atstovas.

Pieno perdirbėjų atstovas Tomas Čepononis aiškino, kad perdirbėjų stovykloje ramybės nėra, dėl plintančių gyvūnų ligų – daug nerimo. Anot jo, raminama, kad SNL suvaldyta, neplinta, bet dėl jos matomas didelis pavojus, nes ši liga gali iškreipti visą rinką ir tiekimo grandinę. „Jau ne tik vokiečiai, bet ir italai negali į JK gabenti produktų, pagamintų iš vokiškos žaliavos. Iškilo problemų dėl transportavimo per Rusiją, logistikos grandinės stipriai trūkinėja. Dabar į Mongoliją pristatyti produktus užtrunka 3 mėn., nes tenka gabenti per Kiniją. Transporto kaštai už mašiną išaugo nuo 6–8 tūkst. iki 14–18 tūkst. Eur. Ir tokie sutrikimai, nustačius tik vieną atvejį Vokietijoje“, – kalbėjo T. Čepononis.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Nerijus Gricius pastebėjo, kad apie suaktyvėjusį MLL plitimą buvo žinoma dar praėjusios vasaros pradžioje, tačiau Lietuvoje apie tai aktyviau kalbama tik dabar. „Nėra konkrečios informacijos, kaip apsisaugoti, stinga aiškumo ir konkretumo“, – apgailestavo mėsinių galvijų augintojų atstovas.

Stebina VMVT elgesys

Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkė Zita Bakanienė išsakė apgailestavimą, kad trūksta deramo bendradarbiavimo su VMVT. „Anksčiau mes draugiškai bendradarbiavome, susisiekdavome ir dėl afrikinio kiaulių maro, ir kitais atvejais. Dabar šitoks įvykis, o mes nieko nežinome. Mums tikrai labai gaila, esame susirūpinę, nes Panevėžio r. turime du didelius paukštynus. Argi sudėtinga buvo pranešti šią žinią? Juk mes esame arčiausiai žemdirbių, galime juos informuoti ir padėti“, – aiškino Panevėžio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja. Ji pridūrė, kad apie MLL atvejus Lenkijoje pirmą kartą sužinojo tik LŽŪBA ataskaitiniame susirinkime.

KRK pirmininkas K. Mažeika išreiškė viltį, kad VMVT vadovai išgirdo šią ir kitą kritiką, išsakytą tarnybos atžvilgiu.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.