Kaip Ukrainai susigrąžinti į kaimus gyvybę?

Žemės ūkio skėtinės organizacijos lyderis akcentuoja, jog nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos žemės ūkio sektorius patyrė daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių nuostolių dėl prarastų pasėlių, 5,8 mlrd. dolerių nuostolių dėl žemės ūkio technikos sunaikinimo ir 250 mln dolerių žalos dėl gyvulininkystės ūkių praradimo.

Dešimtys tūkstančių įmonėse dirbusių vyrų buvo mobilizuoti į ginkluotąsias pajėgas, o moterys dėl karo veiksmų pabėgo į ES šalis, siekdamos išgelbėti savo vaikus. Gyventojų skaičiaus mažėjimas neigiamai veikia bendruomenių ekonomiką. Kiekvieno darbuotojo netektis yra didelis smūgis, nes kiekvienas darbuotojas įmonėje yra labai vertingas.

Darbuotojų išlaikymas yra prioritetas, nes naujų specialistų rengimas reikalauja didelių laiko ir finansinių išteklių. Tačiau pagrindinis klausimas – kaip pritraukti naujų žmonių, kaip tokiomis sunkiomis sąlygomis paremti žemės ūkio gamintojus ir sugrąžinti gyvybę į Ukrainos kaimus?

1. Įveikti kuriamas verslo kliūtis tiems, kurie nepakluso Rusijos okupacijai

Ukrainos ūkininkai, dėl patriotinių priežasčių pabėgę iš okupuotų Chersono, Charkovo, Donecko ir Luhansko sričių teritorijų, prarado viską: namus, ūkius, gyvulius ir derlių.

Paradoksalu, bet šiais laikais juos persekioja Ukrainos bankai ir reikalauja grąžinti paskolas, paimtas prieš plataus masto karą. Bet jie to padaryti negali, nes viską sunaikino okupantai arba liko okupuotoje teritorijoje regionų administracijų žinioje, o ūkininkai nebegali prieiti prie savo turto.

Šią problemą UAT viešai kėlė ne kartą. Ji akcentuoja, jog svarbu priimti įstatymo projektą, pagal kurį laikinai užimtose teritorijose savo verslą palikę ūkininkai būtų atleisti nuo pareigos mokėti paskolas. Tai leistų į sektorių sugrąžinti aukštos kvalifikacijos specialistus, atgaivinti žemės ūkį kituose regionuose ir sustiprinti bendruomenių ekonomiką.

2. Valstybinės žemės nuomos pirmenybė perkeltiems ukrainiečiams

Ukrainoje jau prasidėjo valstybinės žemės nuomos aukcionai. Tai puiki žinia. Tačiau žemdirbių atstovai pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tiems, kurie jau turi žemės dirbimo patirties, t.y. laikinai perkeltiems Ukrainos ūkininkams, taip pat žemdirbiams, išvykusiems iš okupuotų teritorijų, ir tiems, kurie neteko žemės.

Nesuteikus jiems prioritetų, šia unikalia darbo jėga pasinaudos kitos šalys.

3. Valstybės lengvatinio skolinimo programa žemės ūkio gamintojams remti

Lengvatinio skolinimo programos, tokios kaip „5-7-9 proc.“ yra labai svarbi ir reikalinga priemonė, už kurią esame dėkingi visi, tačiau kredito limitai joje padidinti tik gyvulių augintojams.

Ūkininkų nuomone, limitus didinti reikia visiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams. Taip pat būtina parengti pasiūlymus „5-7-9 proc.“ programai laikinai užimtų teritorijų ūkininkams. Kalbama ne tik apie verslo rėmimą, bet ir apie šalies aprūpinimo maistu užtikrinimą ir vėlgi – apie pramonės atkūrimą kaimuose ir bendruomenėse.

4. Parama ūkininkėms, pasirengusioms atkurti žemės ūkį ir pradėti verslą

Iki plataus masto karo moterų, vadovavusių šeimos ūkiams, buvo apie 10 proc. Tikslių skaičių kol kas nėra, tačiau dėl karo moterys ėmėsi "nevyriškų" darbų: jos vairuoja kombainus, dirbda fronto regionuose, perkeldamos įmones iš karo veiksmų zonos.

Tačiau jos nesulaukia pakankamai dėmesio iš valstybės, pavyzdžiui, dotacijų paramos, specialių paskolos sąlygų ar čekių, leidžiančių susimokėti už mokslą.

Apskritai yra labai mažai vyriausybinių programų, skirtų įtraukti moteris į verslo veiklą žemės ūkio sektoriuje. 

5. Jaunosios kartos išsilavinimas žemės ūkio sektoriuje

Valstybė turėtų atkreipti dėmesį į personalo situaciją Ukrainos žemės ūkio sektoriuje, skatinti specializuoto švietimo reformą ir švietimo paslaugų rinkos plėtrą, rengiant darbuotojus. Pramonei reikia jaunų, aktyvių, motyvuotų, aukštą išsilavinimą turinčių, atsakingų ir kūrybingų žmonių, kurie sąmoningai renkasi šią sritį ir su ja sieja savo ateitį.

Penkerius metus UAT nariai remia specialų kursą „Agrosfera“, skirtą aukštųjų mokyklų studentus paskatinti ateiti į šiuolaikinę žemės ūkio gamybą. Jis buvo pristatytas ir sėkmingai išbandytas Ukrainos žemės ūkio licėjuje Umanėje ir daugelyje mokyklų keliuose regionuose. Kaip Licėjaus įkūrėjas, kasmet skiriu stipendijas vaikams, norintiems studijuoti žemės ūkio sektorių.

Stipendijas taip pat skiria UAT nariai. "Tai mūsų bendras indėlis į būsimus pramonės profesionalus. Esu įsitikinęs, kad tokie edukaciniai kursai turėtų būti siūlomi nacionaliniu lygiu visuose šalies regionuose. Tik tada galėsime užauginti naują šiuolaikinių ūkininkų kartą, kuri sugrąžins gyvybę į bendruomenes, plėtos pramonę ir stiprins valstybės ekonomiką", – sako A. Dykun pridurdamas, kad šiandien ypač svarbu remti smulkius ir vidutinius žemės ūkio gamintojus. 

Parengė Ričardas Čekutis