Kaip Ukrainos ūkininkai uždirba milijonus

Tarptautinės vadovų paieškos konsultavimo įmonės „United Consultants“ partneris Markiyanas Novakas portalui „Latifundist“ pakomentavo, jog nuo 2025 m. bendras metinis didelių žemės ūkio bendrovių generalinio direktoriaus atlyginimas Ukrainoje gali svyruoti nuo 400 000 USD iki daugiau nei 2 mln. USD per metus.

Finansų direktoriams atlyginimų dydis svyruoja nuo 200 000 iki 1,2 mln. JAV dolerių, o operacijų direktoriams ar žemės ūkio produkcijos vadovams – nuo ​​200 000 iki 800 000 JAV dolerių, teigia jis.

Pardavimų ar eksporto vadovai gali uždirbti nuo 300 000 iki 1,5 mln. USD per metus, ypač jei įmonė turi stiprų eksporto verslą.

„Tokio atlygio viršutinė riba būdinga pirmiausia akcinėms bendrovėms arba įmonėms, turinčioms didelę eksporto ir prekybos dalį, kur nemaža vadovų pajamų dalis susidaro per premijas ir ilgalaikes motyvavimo programas“, – sako M. Novakas.

Apskaitos būdai

Pasak jo, rinkos praktikoje aukščiausio lygio vadovų premijos apskaičiuojamos dviem būdais. Pirmasis – kaip metinio fiksuoto atlyginimo procentinė dalis. Šis metodas dažniau naudojamas žmogiškųjų išteklių praktikoje, lyginant atlyginimų lygį tarp įmonių. Pavyzdžiui, tikslinė generalinio direktoriaus premija gali siekti 80–100 proc. metinio atlyginimo.

Antrasis metodas – vertinti premiją kaip bendro metinio atlyginimo dalį. Šis metodas geriau atspindi, kiek vadovo pajamos priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų.

„Privačioms Ukrainos žemės ūkio bendrovėms premijos paprastai svyruoja nuo 15 iki 30 proc. viso metinio atlygio. Didelėms valstybinėms žemės ūkio bendrovėms 30–60 proc. lygis laikomas normaliu. Bendrovėse, kuriose didelė pelno dalis priklauso nuo prekybos, eksporto ir pasaulinių produktų kainų, kintamoji atlygio dalis gali net viršyti 70 proc.“, – teigia ekspertas.

Aiški tendencija

Iš tiesų tai reiškia, kad kai kuriose didelėse įmonėse bazinis atlyginimas gali sudaryti tik trečdalį ar net 40 proc. viso vadovo atlyginimo. Likusi dalis yra kintama dalis, susieta su verslo rezultatais.

Pastaroji tendencija bene ryškiausiai pastebima bendrovių „Kernel“ ir „Astara“ pavyzdžiuose. „Kernel“ iš 23,8 mln. USD vadovų atlyginimų 21,2 mln. USD buvo skirta premijoms.

„Astarta“ premijų dalis 2025 m. buvo beveik lygi fiksuotai daliai: 769 000 EUR premijų, palyginti su 870 000 EUR fiksuoto atlyginimo.

Tačiau karas apsunkino grynai formalių veiklos rodiklių naudojimą. Dėl apšaudymo, logistinių kliūčių, nenugalimos jėgos aplinkybių ir reguliavimo rizikos savininkai ir stebėtojų tarybos vis dažniau koreguoja premijas, remdamiesi bendru verslo valdymo kokybės vertinimu.

Parengė Ričardas Čekutis