Kaip žiemojo pasėliai

Baigiasi paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo. Vasariui įpusėjus beveik visur (išskyrus šiaurės rytinį šalies pakraštį) laukuose nebeliko sniego, ir žemdirbių žvilgsnis krypsta į žiemojančius javų bei rapsų pasėlius. Kol vegetacija dar neprasidėjo, sunku daryti galutines išvadas apie augalų būklę. Tačiau galime prisiminti žiemos mėnesių orų sąlygas, pažiūrėti, kaip laukai atrodo dabar, ir pasvarstyti, ko galime tikėtis prasidėjus pavasariui.

Permainingos orų sąlygos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo nuo -1,3 °C rytiniuose rajonuose iki 3,6 °C pajūryje (2–3 °C aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (SKN)). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7...10 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -8...-13 °C, Vėžaičiuose - iki -15°C, Nidoje - iki -5°C. Didesnėje šalies dalyje per gruodžio mėnesį kritulių iškrito 50–110 mm (1–1,7 SKN), kai kuriuose šiauriniuose ir centriniuose rajonuose tik 30–45 mm (60–80 % SKN). Gruodžio pradžioje vidutinis sniego dangos storis daug kur buvo 4-14 cm, Žemaitijoje ir Suvalkijoje 1-3 cm. Pajūryje sniego nebuvo. Iki pirmojo dešimtadienio pabaigos sniegas visur nutirpo. Gruodžio 11-12 d. vėl daugelyje rajonų laukus padengė 1–5 cm, vietomis 6–9 cm storio sniego danga, kuri vakariniuose rajonuose išsilaikė tik 2 dienas, kitur 8–9 dienas. Trečiąjį dešimtadienį pasnigdavo, tačiau sniegas greitai ištirpdavo. Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -0,9...-5,1 °C (didesnėje šalies dalyje artima 1981–2010 m. standartinei klimato normai, pietrytiniuose rajonuose 0,6–0,7 °C žemesnė už SKN). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2...6 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -20...-25 °C, šiaurės rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose - iki -26...-29 °C, pajūryje ir kai kuriuose vakariniuose rajonuose - iki -14...-19 °C. Didesnėje šalies dalyje per sausio mėnesį kritulių iškrito 15–35 mm (40–70 % SKN), Žemaitijoje ir kai kuriuose šiaurės rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 40–80 mm (beveik SKN). Sniego danga vėl susidarė sausio 3 d. Storiausia sniego danga buvo mėnesio viduryje, didesnėje šalies dalyje vidutinis jos storis siekė 12-25 cm, kai kuriuose centriniuose, pietvakariniuose rajonuose ir pajūryje tik 4-10 cm. Nuo antrojo dešimtadienio pabaigos sniego danga pradėjo plonėti. Sausio pabaigoje daug kur vidutinis sniego dangos storis buvo tik 0,5-2 cm, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 6-14 cm. Pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose sniego neliko. Dėl pirmoje sausio pusėje vyravusių šalčių dirvožemiai pradėjo įšalti. Didžiausias įšalo gylis susiformavo mėnesio viduryje – pietiniuose ir centriniuose rajonuose jis siekė 23–32 cm, Biržuose ir Ukmergėje 17–19 cm, kitur svyravo apie 3–8 cm. Baigiantis sausiui dirvožemiai daugiausiai buvo įšalę pietiniuose ir centriniuose rajonuose – iki 15–27 cm, kitur 1–14 cm. Vasario klimato apžvalgos dar nėra. Šio mėnesio pirmoje pusėje buvo nemažai šalčio, kai kur jis siekė ir iki -20 °C. Žinant, kad sniego beveik nebebuvo arba jo danga buvo labai plona, toks šaltis taip pat galėjo būti pavojingas žiemos nualintiems augalams. Be to, kelias dienas šalčio pojūtį labai sustiprino smarkoki rytų ir šiaurės vėjai.

Pasėlių vaizdas skirtingas Vasario 14–16 dienomis AB „Linas Agro“ vadybininkai-konsultantai įvairiuose šalies rajonuose apžvelgė pasėlių būklę. Ji labai skirtinga, kaip ir skirtingos buvo žiemojimo sąlygos (sniego dangos storis, šaltis), augalų sėjos terminai ir dirvos būklė per sėją, pasirinktos veislės, rudeninė priežiūra ir augalų išsivystymas iki žiemojimo pradžios. „Pajūrio regione (Klaipėdos rajone) pasėlių būklę dabar galima pavadinti vidutine. Kol kas tiek rapsai, tiek javai atrodo gyvi. Bus aiškiau, kai išeis įšalas. Užpernai, prisimenu, irgi žiemai baigiantis pasėliai atrodė žali, tačiau kovo viduryje augalai pradėjo gelsti ir palaipsniui visiškai nunyko. Todėl kol kas išvadų padaryti negalima“, - sako vadybininkė-konsultantė Stanislava Šimkienė, dirbanti Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo rajonuose.

Kol laukų dirvos buvo įšalusios, pajūrio ūkininkai veltui neleido laiko – kalkino dirvas nauja, „Linas Agro“ siūloma medžiaga - kalkakmeniu. Granuliuotą kalkakmenį galima išbarstyti įprastomis trąšų barstomosiomis. Pasak vadybininkės S. Šimkienės, dabar, prasidėjus lietingam periodui, granulės ims tirpti ir veikti.

Šiaurės Lietuvoje, Joniškio rajone, sausio šalčiai pasėlių neturėjo pražudyti, nes sniego laukuose buvo ne taip mažai. Pažeisti tik šoniniai rapsų lapai, o centrinis ūglis šiuo metu dar žalias. Prastos būklės yra tik silpni pasėliai, kurie buvo pasėti per vėlai, nesilaikant agrotechnikos reikalavimų. Tas pats ir žieminių kviečių pasėliuose – rudi tik pavieniai lapeliai, o krūmijimosi mazgas, tikimės, išlikęs sveikas. Rokiškio rajone rapsų auginama mažiau, ten vyrauja žieminiai javai. Šiame rajone ir vasarį dar buvo sniego, todėl tikėtina, kad augalai neiššalo. Aiškiau bus, atėjus pavasariui ir prasidėjus vegetacijai“, - pasakoja vadybininkas-konsultantas Egidijus Beklešovas, dirbantis Joniškio ir Rokiškio rajonuose.

„Vilkaviškio rajono pasėliai dabar atrodo gražiau negu buvo pernai tuo laiku. Pernai po besniegių šalčių (jie siekė -25...-27 °C) laukuose žalumos vasarį jau nesimatė. Pernai Vilkaviškyje, prisimename, rapsų praktiškai neliko, o kviečių reikėjo atsėti 80 proc. O šiemet rajone sausio mėnesį žemiau kaip iki -20 °C temperatūra nebuvo nukritusi. Tuo laiku sniego buvo, nors ir nedaug. Be to, per didžiausius šalčius nepūtė toks stiprus vėjas, kaip 2015-2016 metų žiemą. Taigi, sprendžiant pagal dabartinę situaciją, gali neperžiemoti silpnesni pasėliai, kur buvo vėlai pasėti, padaryta dirvos įdirbimo klaidų ir pan. Stipresni pasėliai, tikimės, žiemą ištvėrė“, - pasakoja vadybininkas-konsultantas Raimondas Švabas.

„Šiuo metu Marijampolės rajone vaizdas nėra labai gražus, laukai iš tolo atrodo labiau rudi negu žali. Augalų būklę daug lemia ir buvusios jų sėjos sąlygos rudenį. Vėlai, į sausas dirvas sėti, menkai išsikrūmiję javai atrodo blogiau negu sėti laiku ir iki žiemos spėję sustiprėti. Rapsų šoniniai lapai daugiausiai rudi. Iš arčiau priėjus matyti, kad žali išlikę augimo kūgeliai. Marijamolės rajone šią žiemą sniego buvo daugiau negu pernai, bet ne tiek, kiek Žemaitijoje ar Aukštaitijoje. Žiūrint į laukus, klausimų kyla labai daug. Visiškai neaišku, kaip tie augalai atsigaus, kai išeis įšalas. Pernai po žiemos augalai buvo labai praretėję. Pasėliuose jų kaskart vis mažėjo, nes pavasario pradžioje, kai kaitaliojosi šiluma ir šalčiai, buvo nutraukytos augalų šaknys. Norėtume tikėti, kad šį pavasarį šitaip neatsitiks, kad bus geriau negu pernai“, - pasakoja vadybininkė-konsultantė Kristina Poderytė, dirbanti Marijampolės, Alytaus ir Prienų rajonuose.

Alytaus rajone per sausio šalčius sniego buvo daugiau, todėl ten augalai šiuo metu atrodo žalesni negu Marijampolės rajone.

Ukmergės, Jonavos rajonuose pasėlių vaizdas šiuo metu gana panašus. Kviečiai atrodo geriau negu rapsai, ypač tie, kurie rudenį buvo normaliai išsikrūmiję. Nušalę tik viršūniniai lapai, kurie per didžiausius šalčius nebuvo uždengti sniego. Per vasario šalčius sniego jau praktiškai nebuvo. Rapsų šoniniai lapai daugiausiai rudi. Tikėtina, kad gyvi išliko augimo kūgeliai. Jeigu rudenį pasėliuose buvo tinkama agrotechnika, galimybė augalams išgyventi didesnė. Ten, kur augalai silpnesni ar labai peraugę, pasėlių išretėjimo tikimybė yra. Manykime, kad jis nebus labai didelis“, - sako vadybininkė-konsultantė Justina Gurskaitė.

„Radviliškio rajone pasėlių būklė labai priklauso nuo to, kiek buvo sniegos. Rytinę rajono pusėje per šalčius sniego buvo daugiau, ten ir laukai gražesnis. Vakarinėje pusėje laukai sniegu buvo apdengti mažiau, čia pasėlių spalva rudesnė kol kas. Vertinant bendrai, prastoki tie kviečiai, kurie rudenį buvo vėlai pasėti, kur prasčiau paruoštos ir sausesnės buvo dirvos. Prasčiau atrodo ankstyvesnių veislių kviečiai, vėlyvesnių pasėliai kiek gražesni, bent kol kas. Gerai išsikrūmijusių ir žiemoti pasiruošusių javų apšalę tik viršutiniai lapeliai. Tikėtina, kad krūmijimosi mazgas išliko gyvas. Reikia laukti šilumos, tada paaiškės. Panaši situacija ir rapsų pasėliuose. Tiesa, iš rudens silpnesnių rapsų laukų buvo kiek daugiau, negu javų. Vizualiai laukai atrodo negražiai, bet pavaikščiojus, iš arčiau apžiūrėjus augalus, matyti, kad pažeisti tik šoniniai lapai. Augimo kūgeliai lyg ir sveiki. Kita vertus, žalia spalva gali būti apgaulinga, kol vegetacija neprasidėjo. Šiuo metu ūkininkai nenusiteikę labai pesimistiškai. Laukia pavasario. O tuomet reikės įvertinti pasėlių būklę, jų tankumą ir spręsti, kuriuos palikti, o kuriuos galbūt persėti vasarojumi, - pasakojo vadybininkas-konsultantas Šarūnas Urbas, dirbantis Radviliškio rajone.

AB „Linas Agro“ informacija