Kalėdų stalui – kalakutai, žąsys, antys ir... putpelės

Šiemet prie šv. Kalėdų stalo susės mažiau šeimos narių, todėl ir patiekalų nebus tiek, kiek būdavo anksčiau. Bet atrodo, kad lietuvaičiai neatsisakys tradicinio kalėdinio patiekalo – kepto kalakuto, žąsies ar anties. Vieni „Ūkininko patarėjo“ kalbinti paukščių augintojai džiaugiasi kalėdine prekyba, kiti ja patenkinti nebuvo.

Sėkmė ir nesėkmė

Lazdijų rajono Jurčiūnų kaimo smulkaus ūkio savininkė Laima Malinauskienė jau septynerius metus nuolat augina vištas, antis ir žąsis. Tik pastarųjų šiemet neaugino.

Ūkininkės teigimu, šiemet visa prekyba paukštienos produktais vyko taip pat, kaip ir vykdavo iki COVID-19 pandemijos. Kaip ir pastaraisiais metais, penktadieniais bei šeštadieniais važiuoja į Vilnių, prekiauja mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. Paukštieną parduoda iš namų, pristato pirkėjams į vietą pagal susitarimą – į Kauną, Alytų, Marijampolę, Jonavą.

„Visą pulką – 150 – šiemet užaugintų ančių jau pardavėme, – džiaugėsi paukštienos prekyba užsiimanti ūkininkės dukra Rasa Malinauskaitė. – Gavome po 6 eurus už kilogramą, antys užaugintos ekologiškai. Kitais metais, jei tik sveikata leis, bandysime ančių auginti dar daugiau. Antienos paklausa buvo gera, neturėjome tiek, kiek žmonės norėjo.“

Luokėje (Telšių r.) gyvenantis Algimantas Žabinskas šiemet siūlo pirkti 250 ekologiškai užaugintų žąsų. Jos, aišku, lesintos namų gamybos pašarais. Žąsis augina jo jau pensinio amžiaus tėvas Marius Žabinskas.

A. Žabinskas „Ūkininko patarėjui“ sakė esąs nusivylęs šių metų kalėdine žąsų prekyba. „Žąsų visiškai niekas neperka. Anais metais atvažiuodavo supirkėjai, kiek pamenu, iš Kauno, jie išsiveždavo gyvas žąsis dideliais kiekiais, gabendavo į skerdyklą kažkur prie Kelmės. Išsiveždavo po 40–50 žąsų. Mokėdavo po 6 eurus už kilogramą, o žąsis sveria nuo 4 iki 6 kilogramų. Bet šiemet taip nėra“, – guodėsi žąsų augintojas.

Kalakutai – Lenkijos pirkėjams

Kučiūnų kaime (Lazdijų r.) įsikūręs Gintas Cimakauskas ūkininko ūkį įkūrė 1998 m. Ūkio veiklos kryptys – augalininkystė ir paukštininkystė. Parduoda ir gyvus kalakutus, ir kalakutų skerdieną, naminius kiaušinius, natūralius rudus mėsinius viščiukus.

Prekyba užsiimanti ūkininko dukra Greta Cimakauskaitė aiškino, kad per metus užauginama daugiau kaip 100 tūkst. kalakutų. „Kalakutus auginame ne tik Kalėdoms, yra nenutrūkstantis jų auginimo ciklas ištisus metus. Dalį produkcijos parduodame kaimynams lenkams, dabar, prieššventiniu metu, kalakutus vežame į Vilnių ir Kauną – ten juos perka įvairios įmonės. Vilniečiai ir kauniečiai gali iš anksto užsisakyti kalakutų ir pasiimti juos ūkininkų turgeliuose. Džiugu, kad prekybos vietų dėl karantino dar neuždarė. Yra įmonių, kurios savo darbuotojams užsakė šventinių kalakutų, nes jie dabar yra „patogaus“ svorio – nuo 5 iki 6 kilogramų“, – pasakojo G. Cimakauskaitė.

Pasak jos, šiais metais beveik niekas nepasikeitė, nebent tik tai, kad šeimose sumažėjo žmonių, todėl atsirado daugiau norinčiųjų įsigyti po pusę kalakuto. Jeigu nusiperka visą kalakutą, gali ilgiau jį valgyti. Gretos teigimu, dabar šventinė kalakutienos kaina – 3,8 euro už kilogramą. Perkant didesnį kalakutą, kilogramo kaina būna mažesnė. Ūkyje yra nedidelė skerdykla, kurios pajėgumų pakanka.

Putpelės – šventiniam stalui

Glitiškių kaimo (Vilniaus r.) paukščių ūkio savininkas Vidmantas Krukonis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad žmonės Kalėdoms perka ir putpeles. Labiau nori ne šaldytų, o šviežių. Prekiauja ūkininkų turgeliuose, nuveža ir pirkėjams į namus.

„Daugiausia putpeles perka fiziniai asmenys, – pasakojo V. Krukonis. – Jos atvėsintos vakuumuojamos po keturias pakelyje, yra saugu, švaru. Ne paslaptis ir kaina – 11 eurų už kilogramą. Lietuvoje yra parduodančių putpeles po 15 eurų ir dar brangiau. Pakuotė sveria apie 800 g (viena putpelė – 200 g).“

Putpelių augintojas sakė, kad pernai buvo geriau – šiuos paukščiukus pirkdavo įmonės kaip kalėdines dovanas savo darbuotojams. Parduodami kiekiai būdavo tikrai nemaži. Šiemet tokių dalykų dėl pandemijos nebėra.

„Pernai darydavau rinkinukus – putpelių mėsos pakuotė, putpelių kiaušinių dėžutė ir receptų knygelė. Tai buvo tikrai populiaru“, – prisiminė V. Krukonis.

Šiuo metu jis turi dar apie tūkstantį putpelių. Jų auginimo laikas nėra ilgas. Nuo kiaušinio padėjimo iki putpelės užauginimo praeina pustrečio mėnesio. Vieno ciklo metu užaugina apie 400 putpelių. Vyriškos lyties paukščius parduoda mėsai, o „moteriškės“ ištisus metus deda kiaušinius. Parduoda ir gyvas putpeles, jos kainuoja nuo 3 iki 4,5 euro (atsižvelgiama į veislę ir amžių).

Kalėdinis Žąsų turgus

Tarpukariu Mažosios Lietuvos regione prieš Kalėdas būdavo populiarūs Žąsų turgūs. Pagėgių savivaldybės kultūros centras 2011 m. atgaivino senąją tradiciją – Žąsų turgų. Mat dar ir dabar Pagėgių krašte gajus senasis įprotis auginti įvairius paukščius.

Pirmasis Žąsų turgus Pagėgiuose sulaukė didelio susidomėjimo. Buvo parduotos visos žąsys – peštos ir gyvos. Turgaus dalyviai būna vaišinami „Piemenėlių“ kiaušiniene, arba švarczupe, prekybos metu vartojami tik to krašto gyventojų tarmei būdingi žodžiai, terminai, įvairūs pavadinimai, vyksta derybos, mainai. Prisimenant istorinius faktus ir panaudojant muziejuose išlikusią medžiagą, įsivyravo tradicija savaitę prieš Žąsų turgų išdalyti „valdininkų korteles“, įpareigojančias pirkti žąsis.

Senieji Pagėgių krašto gyventojai pasakoja savo tėvų, giminių prisiminimus apie Žąsų turgaus egzistavimą Mažojoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, tikra rytprūsių gyventoja Imgard Gerklytė (g. 1927) yra pasakojusi, kad didžiausias vargas būdavo ganyti žąsis. O tą vargą atpirkdavo už parduotas žąsis iš Pagėgių miesto turgaus parsivežti beigeliai ir cukierkos.

Deja, šiemet gruodžio 19 d. Pagėgiuose turėjęs vykti tradicinis Žąsų turgus nevyko – buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos ir įvesto griežto karantino.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Mariaus ŽABINSKO, Salos etnokultūros ir informacijos centro archyvo nuotraukos

2020-12-25