Vilkų medžioklės sezono nepakako – kam kliuvo, kam nekliuvo

Ar reikalingi limitai?

Seniai siūliau atsisakyti vilkų sumedžiojimo limitų skyrimo, o, reikalui esant, jų sumedžiojimo apimtis reguliuoti tik medžioklės sezono trukme. Tačiau bijoma, kad bus išpyškinta per daug pilkasermėgių. Prognozavau, kad ateis laikas, kai vilkų sumedžiojimo limitai bus neįvykdyti. Ir štai atėjo momentas, kai tie limitai prarado bet kokią prasmę. Pasimatė, kokie tie medžiotojai yra vilkų žudikai, trokštantys ištratinti visus pilkius, kaip šaukia rėksmingi vilkų mylėtojai. Juk šį sezoną vilkus laisvai buvo galima medžioti visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau pasibaigė medžioklės varant ir stipriai sumažėjo pilkių sumedžiojimo apimtys, o tai rodo, kad vilkai pas mus sumedžiojami daugiausia atsitiktinai, visai netrokštant jų išnaikinti.

Atsisakius sumedžiojimo limitų, neliktų beprasmio vilkų šeimų skaičiavimo su fotosesijomis, filmavimais, vilkienos mėsgalių, patelių gimdų išpjaustymo, ilčių išlupinėjimo ir visų šių gėrybių gabenimo į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją.

Žinoma, jeigu AM suinteresuota tyrinėti Lietuvos vilkų genetiką ir atlikti įvairius kitus tyrimus, tai galėtų tęsti, tačiau visų tų tyrimų nereikėtų sieti su pilkių sumedžiojimo limitų nustatymu. O vilkų, kaip ir visų kitų žvėrių, apskaitas turėtų vesti medžiotojai tradiciniais apskaitų metodais ir to visiškai užtektų populiacijos gausos pokyčiams nustatyti.

Tačiau AM yra labai darbščių žmonių susitelkimo vieta. Nors nuolat skundžiamasi, kad trūksta darbuotojų, tiems esamiems vis kraunamas dažnai beprasmis darbas, kurio nepagailima ir medžiotojams. Ar ne didesnė nauda būtų, jei aplinkosaugininkai kruopščiau prevenciškai tikrintų visas įmones, kuriose gali kilti didžiuliai gaisrai, kai degančios padangos ir kitokios šiukšlės teršia orą, kaip tai įvyko Alytuje ir Vilniuje, užuot gaišę laiką, kaišiodami vamzdelius į pensininkų senų automobilių išmetimo vamzdžius? O potencialius vandens teršėjus geriau sustabdyti, kol jie visokio brudo dar neišpylė į vandens telkinius, kai pražudomos dešimtys tonų žuvų, užuot matavus meškeriotojų sugautų kilbukų ilgį.

Šį sezoną vilkų sumedžiojimas nedaug atsiliko nuo limitų, bet ateityje, jeigu limitų nebus atsisakyta ir nebus sugalvota dėl kažkokių neaiškių aplinkybių juos mažinti, tas skirtumas tik didės, nes tam yra priežasčių. Na, premijų už vilkų sumedžiojimą kurį laiką mokėti dar nereikės, tačiau vilkų medžioklėje legalizuoti naktinio matymo taikiklius ar bent medžioklinius prožektorius, manau, teks.

Populiacija reguliuojama netinkamai

Pirmiausia, vilkai daugiausia sumedžiojami atsitiktinai kitų žvėrių medžioklių varant metu. Nors dabar jau ir aplinkosaugininkai, ir vilkais bei medžiokle besidomintys mokslininkai, ir medžiotojai, nekalbant apie gyvulių augintojus, supranta, kad tokia medžioklė ydinga, nes dažniausiai sumedžiojami tie pilkiai, kurie mažiau puldinėja naminius gyvūnus.

Taigi, medžioklės varant nėra geriausias būdas vilkų populiacijos gausai reguliuoti, nes, norint sumažinti pilkių daromą žalą ūkininkams, būtina sumedžioti kuo daugiau probleminių vilkų, kurie yra įpratę misti naminių gyvūnų mėsa. Ir geriau tai daryti pilkių „nusikaltimo“ vietose.

Plėšrieji viliojami ne kopūstais

Tam tinkamiausios yra medžioklės tykojant, o tykoti pilkių geriausia prie jų papjautų ir nesuėstų naminių gyvūnų gaišenų. Tačiau taikant šį medžioklės būdą, iškyla tam tikrų problemų. Pirmiausia, medžioklės taisyklės tiksliai nenurodo, kokį masalą galima naudoti viliojant vilkus ir kitus plėšriuosius žvėris, o medžiotojų taisyklių reikalavimų supratimas gali skirtis nuo aplinkosaugininkų, o tuomet teisūs būna aplinkosaugos pareigūnai.

Pirmiausia, būtina išaiškinti, kas yra gyvūnų gaišenos, kurios dažniausiai ir naudojamos viliojant pilkasermėgius. Naujame Aplinkos apsaugos departamento pranešime, paskelbtame jau po viliojimo vietų patikrinimo medžioklės plotų vienetuose, Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė nurodo, kad buvo patikrintos 706 viliojimo vietos 194 medžioklės plotų vienetuose ir nustatytas 71 pažeidimas, iš kurių nemažą dalį sudaro būtent naminių gyvulių gaišenų naudojimas viliojant vilkus. Tačiau gaišenomis juk vadinami ir pačių vilkų papjauti naminiai gyvūnai. Jeigu negali vilko patykoti prie tokios gaišenos, tai apie kokią vilkų medžioklę viliojant ir apskritai apie probleminių vilkų medžiojimą galima kalbėti?

Todėl būtų labai įdomu sužinoti, kokios naminių gyvūnų gaišenos buvo tose jaukinimo vietose, kur aplinkosaugininkai nustatė pažeidimus, ar nubausti medžiotojai nebandė ieškoti teisybės? Jeigu AM klerkai nesugeba išaiškinti, kuo galima vilioti plėšrūnus, tai gal jiems padėtų teisėsaugos organai?

Žengtas tik mažas žingsnelis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.