Kam pasislinkti: ąžuolui ar baravykui?

Nori kurorto sąlygų

KRK siūlė žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriams palikti iki šių metų galiojusius 8 europinius kvapo vienetus, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nenori nusileisti, tad tiek miesto, tiek kaimiškoms teritorijoms nustatė sugriežtintą kvapų normą – 5 europinius kvapo vienetus. „Žinome, kokia yra situacija griežtinant kvapus ir tai kelia didelį nerimą žemės ūkio ir maisto gamintojams. SAM atsisakė šiam sektoriui palikti 8 ir be jokio pagrįstumo ir pateiktos konkrečios informacijos nustatė 5 kvapo vienetus. Tradicinės žemės ūkio sritys ir mažesni ūkiai tikrai gali neatitikti tokių normų. Jeigu atsiras skundikų – bus problemų“, – „Ūkininko patarėjui“ komentavo KRK pirmininkas Bronis Ropė.

KRK pasiūlė Vyriausybei pavesti Žemės ūkio ministerijai kartu su SAM Seimo rudens sesijai parengti Kaimo jutiminio (sensorinio) paveldo teisinio reguliavimo įstatymo projektą. Toks teisinis reguliavimas, saugantis kaimiškus kvapus ir garsus, yra taikomas daugelyje Europos ir kitų pasaulio valstybių. Tai jau ne pirmas KRK siūlymas parengti tokį reguliavimą, tokia iniciatyva buvo rodyta 2021 m., bet tuometis žemes ūkio ministras siūlymu nesusidomėjo.

Rengiant įstatymo projektą, rekomenduojama apibrėžti kaimo jutiminio (sensorinio) paveldo sąvoką, apimančią kaimo vietovėms būdingus kvapus ir garsus, bei nustatyti šio paveldo apsaugos principus ir taikymo ribas. Siūloma užtikrinti teisinę pusiausvyrą tarp gyvenamosios aplinkos kokybės ir teisėtų žemės ūkio bei su juo susijusių veiklų interesų. Taip pat kviečiama įvertinti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gerąją praktiką ir jos pritaikomumą Lietuvos teisinėje sistemoje bei suderinti aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir teritorijų planavimo reikalavimus su siūlomu teisiniu reglamentavimu.

„Problemų kyla dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, kai miestiečiai tapo nebe kaimo svečiais, jų yra kitokie prioritetai ir norai. Pasikeitė namų savininkai, kita karta puoselėja pievutes, nelaiko vištų, žąsų, avių, jau nekalbant apie kiaules. Jie nori, kad ir aplink būtų kurorto sąlygos. Norime apsaugoti tėvų ir senelių paveldą, kad kaime vyktų gamyba, kuriai būdingas kvapas ir triukšmas. Norime priimti reguliavimą, kad žmonės žinotų, jog kaime susidurs su tokiais dalykais ir teks su tuo susigyventi ir prisitaikyti“, – aiškino B. Ropė.

Kitų šalių patirtis

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis priminė, kad vienas ryškesnių pavyzdžių, kai įstatymu saugomi kaimo kvapai ir garsai, yra Prancūzijoje. Anot jo, ten yra įteisinta, kad jeigu atvažiavai į kaimą, turi suprasti, jog čia yra ir karvių, ir traktorių, ir vežamas mėšlas. Tad su tuo reikia susitaikyti. Prancūziškas kaimo jutiminio paveldo įstatymas gina gaidžių giedojimą, karvių varpelių skambėjimą, mėšlo kvapą, traktorių skleidžiamus garsus, cikadų svirpimą ir net varlių kurkimą tvenkiniuose. Šie garsai ir kvapai yra įtraukti į Prancūzijos aplinkos kodeksą kaip bendrasis šalies paveldas. Tai reiškia, kad kaimynai nebegali teismuose skųstis kvapais ir garsais, jei tai yra tradicinė kaimo gyvenimo dalis.

Panašus reglamentavimas taikomas Lenkijoje, atskiruose Ispanijos regionuose. Kai kuriuose Ispanijos miesteliuose galima pamatyti įspėjančių ženklų: „Čia baubia karvės, gieda gaidžiai ir skamba bažnyčios varpai. Jei negalite to pakęsti, galbūt esate ne vietoje.“ Regioniniai teismai vis dažniau atmeta skundus dėl ūkių veiklos, remdamiesi vietos tradicijomis ir „kaimo esmės“ išsaugojimu.

J. Vilionis apgailestavo, kad pas mus kuo toliau, tuo sunkiau darosi žemdirbiams – jiems tenka derintis prie apsigyvenusiųjų arti fermų įgeidžių. „Fermų jau mažai belikę, mėšlo – gal tik po kibirą tenka 1 ha. Kita problema, kad nėra aiškių metodikų, kaip matuoti tuos kvapus. Manau, kad KRK, siūlydamas tokio įstatymo sukūrimą, yra teisingame kelyje“, – įsitikinęs LŽŪT pirmininkas.

Užsimerkiama prieš neteisėtumą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko požiūriu, dalis kvapų keliamų problemų kilo dėl to, kad gyvenamieji namai priartėjo prie gamybinių objektų. Tačiau būtent apsauginės juostos arba atstumas nuo gamybinių pastatų europinėje praktikoje yra laikoma viena efektyviausių priemonių, siekiant išvengti tokių konfliktų.

Jis tokias situacijas, kai buvo grąžinama žemė ir nedraudžiamos namų statybos, priartinusios gyventojus prie fermų, gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksų, palygino su pasakėčia apie ąžuolą ir baravyką, kai prie ąžuolo išdygęs grybas liepia medžiui galiūnui pasislinkti į šalį. „Reikėtų pasižiūrėti, kiek iš tikrųjų yra tokių situacijų. Manau, kad kvapų problema tokiu atveju neturėtų būti keliama, nes, jeigu išdygai ne vietoje, tai ką dabar padarysi. Tai jau ne gamybinio objekto reikalas, nes visada galiojo atitinkami nutarimai. Reikėtų baigti neigti tai, kas neteisėtai padaryta. Nereikia stumti ąžuolo tolyn“, – įsitikinęs E. Pranauskas.

Kas griežtesnis?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Linas Jonauskas, paklaustas nuomonės apie siūlymą sukurti minėtą įstatymą, šypsodamasis perklausė, ką norima įstatymu saugoti – mėšlo ar kaimiškų alyvų kvapą? „O jeigu rimtai, negaliu konkrečiai įvertinti, nes dar nėra tokio projekto, tad kalbėsiu abstrakčiai. Tiems, kurie norėtų kaime švarios aplinkos, bet susiduria su kitokia realybe, reikėtų žinoti, jog kaime vyksta žemės ūkio gamyba, auginami gyvuliai, yra savitas kvapas. Su tuo reikia susitaikyti, nes tai būdinga žemės ūkiui ir nuo to nepabėgsi. Naujakuriai neturėtų iš kaimo išstumti žemės ūkio“, – komentavo parlamentaras.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad negalima užsimerkti prieš piktnaudžiautojus, kurie gamyboje viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytas higienos normas: nuo šių metų pradžios – 5 kvapo vienetus. L. Jonauskas tikino, kad Lietuvoje kvapų norma nėra griežtesnė nei kitose ES valstybėse. „Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad kvapų kontrolė Lietuvoje realiai neegzistuoja, čia nėra jokio griežtumo. Per pastaruosius penkerius metus nė vienas juridinis asmuo nebuvo nubaustas už normas viršijančius kvapus, bent jau aš nežinau nė vieno tokio atvejo. Daugelyje ES valstybių, tarp jų ir Lenkijoje, kur puoselėjamas žemės ūkis, kvapų kontrolė yra gerokai didesnė“, – tvirtino politikas.

Ūkininkų pastebėjimais, kaimyninėje Lenkijoje nėra nustatytos kvapų koncentracijos normos žemės ūkyje. O, pavyzdžiui, Danijoje, kaip nurodė KRK, 200 m iki fermų teritorijoje galioja net 15 kvapo vienetų, kaimo vietovėje – 10 kvapo vienetų, gyvenvietėse – 7 kvapo vienetai.

Baimė nepagrįsta?

AAK pirmininko požiūriu, žemdirbių nuogąstavimai dėl kvapų normos sugriežtinimo neturi rimto pagrindo ir nėra poreikio gelbėti kaimą nuo didesnės kvapų kontrolės. „Manau, kad baimė yra nepagrįsta. Pasiekti 5 kvapo vienetus būtų sudėtinga, jeigu esi tvarkingas ūkininkas, o tokių, manau, yra diduma, naudoji probiotikus, dengi srutų talpyklas ir išpildai kitus reikalavimus. Tokiu atveju tikimybė būti nubaustam yra minimali. Suprantu, kad ūkininkai išgyvena, jog srutų talpos galbūt yra per mažos, baiminasi dėl įterpimo terminų, bet apskirtai baimės akys yra per didelės“, – ŪP tvirtino L. Jonauskas.

Seimo nario įsitikinimu, jokios įstatymo nuostatos nesuvaržys žmonių teisės skųstis, jeigu jie jaučiasi blogai. „Manau, kad tam nereikėtų atskiro įstatymo, o žemės ūkio jutiminę specifiką galima būtų įtvirtinti jau esančiuose teisės aktuose“, – svarstė politikas.

Nebesupranta kaimo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.