Kam tenka sviestas, kam – pasukos (I)

Analizė: viskas gerai

Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) LB atstovai pristatė maisto kainų apžvalgą ir LB atliktą maisto kainų analizę – kainų ir sąnaudų kaitos palyginimą svarbiausiuose maisto tiekimo grandinės sektoriuose – žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos. Buvo konstatuota, kad maisto kainos nuo 2020-ųjų labai reikšmingai išaugo – vidutiniškai 50 proc. Maisto kainų lygis Lietuvoje siekia ES vidurkį, o pieno produktų jį lenkia apie 17 proc., tiesa, mėsos kainų lygis sudaro 80 proc. ES vidurkio.

„Maisto kainų lygis 2021–2022 m. reikšmingai išaugo, tačiau per pastaruosius dvejus metus buvo stabilus. 2024 m. maisto kainos vidutiniškai net buvo šiek tiek mažesnės negu 2023 m., o metinis kainų augimas 2024-ųjų pabaigoje išliko sąlyginai nedidelis – 1 proc. Tačiau tarp atskirų maisto prekių grupių ir apskritai tarp atskirų prekių situacija nėra vienoda. Pieno produktai ir vaisiai praėjusių metų pabaigoje buvo 4 proc. brangesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o, pavyzdžiui, sviestas buvo dešimtadaliu brangesnis. Mėsa, žuvys kainavo panašiai kaip prieš metus, daržovės buvo 6 proc. pigesnės“, – aiškino LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė. Ji akcentavo, kad pernai maisto kainų pokytis Lietuvoje buvo vienas mažiausių ES.

LB analizė atskleidė, kad ilgesniu laikotarpiu – nuo 2020 m. iki 2024 m. – energijos išteklių ir kitų žaliavų kainos tebėra didesnės, nei buvo iki to. Per šį laikotarpį elektra yra pabrangusi apie 180 proc., šilumos energija – 61 proc., darbo užmokestis maisto pramonėje – 51 proc., degalai – 34 proc., galvijų supirkimas – beveik 63 proc., daržovės – 44 proc., kiauliena – apie 40 proc., natūralaus riebumo pienas – 38 proc., grūdai – 11 proc.

L. Mociūnaitė pabrėžė, kad 2021–2022 m. žemės ūkio produkcijos kainos augo sparčiau nei sąnaudos, tačiau 2024-ųjų pabaigoje bendras kainų prieaugis susilygino su sąnaudomis. Maisto pramonės gamybos sąnaudos nuo 2020 m. yra paaugusios panašiai, kaip ir parduotos produkcijos kainos. O galutinio vartojimo maistas ir kainos vartotojams nuo 2020 m. yra padidėjusios šiek tiek daugiau nei prekybininkų sąnaudos, tačiau atotrūkis mažėja.

„Atlikta analizė parodė, kad maisto kainų dinamika Lietuvoje iš esmės yra suderinama su sąnaudų kaita svarbiausiuose maisto tiekimo grandinės sektoriuose. Didėjusios sąnaudos buvo pagrindinė maisto kainų augimo priežastis, tačiau kai kurių prekių atveju gali būti nukrypimų“, – konstatavo LB vyriausioji ekonomistė.

Anot jos, šiemet prognozuojama, kad maisto kainos kils sparčiau nei pernai. Pagal Europos centrinio banko (ECB) prielaidas, šiemet ir kitais metais maisto žaliavų kainos didės ir tai turės įtakos maisto vartotojų piniginėms.

Kur vidutinės kainos?

„Pasiklausius LB pristatymo, atrodo, kad iš tikrųjų taip gerai Lietuvoje dar negyvenome, bet realybė nėra visiškai tokia“, – pastebėjo parlamentaras Valius Ąžuolas. Jis prašė paaiškinti, kodėl prekybos lentynose neatsispindi žemės ūkio produkcijos žaliavų pigimas, tačiau atsakymo nesulaukė.

„Štai anksčiau grūdai kainavo 20 ct/kg, vėliau pakilo iki 40 ct/kg, dabar vėl nukrito iki 20 ct/kg, bet pagal miltų kainą to kritimo nematyti. Ir kai pieno supirkimo kaina mažėja, to nematyti parduotuvių lentynose. Žmonės dalijasi informacija, kad to paties Lietuvos gamintojo sviestas Estijoje kainuoja gerokai pigiau. Latvijoje, kur dažnai nuvažiuoju, irgi matau, kad lietuviški produktai yra pigesni. Apskritai mūsų prekybininkai pradėjo labai įdomius žaidimus kainomis, pavyzdžiui, tokio paties sūrio kaina skirtinguose tinkluose gali skirtis 50 ar 60 proc. Vadinasi, čia kažkas yra negerai“, – konstatavo Seimo narys.

BFK pirmininkas Algirdas Sysas taip pat kėlė klausimą, kodėl skiriasi statistikos ir maisto kainų parduotuvių lentynose skaičiai. „Matau įvairius statistinius duomenis, bet kai nueinu į parduotuvę, lentynose nerandu tos vidutinės kainos, nes visos kainos yra didesnės nei vidutinės, kur čia paslaptis?“ – komiteto posėdyje teiravosi parlamentaras.

Valstybės duomenų agentūros atstovė Daiva Jurelevičienė patikino, kad statistikai keliami griežti reikalavimai, todėl abejonių dėl duomenų negali būti. Taip pat ji aiškino, kad, skaičiuojant vidutines maisto produktų kainas, krepšelį sudaro apie 1 000 prekių, kurių kainos stebimos visoje Lietuvoje.

Ko neakcentavo LB ekspertai?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.