Kam Vyriausybės ranka dosni, o kam rodo špygą?

Ministras priminė jau skirtą paramą

Žemdirbių bendruomenę panardinus į karštas diskusijas, kaip teisingiau padalyti EK skirtą paramą pieno gamintojams, į antrą planą stumiamas faktas, kad Lietuvos valstybė gali stipriau paremti šį sektorių – prie skirtų beveik 10,7 mln. pridėti dar per 20 mln. Eur. Kol kas panašu, kad mūsų pieno sektorius labiau rūpi ES, o ne mūsų valstybei.

Žemės ūkio ministras K. Navickas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad kofinansavimas iš nacionalinio biudžeto pieno gamintojus jau pasiekė: „Mes traktuojame, kad nacionalinis kofinansavimas jau buvo padarytas – tai tie išmokėti 8 mln. Eur. Prie EK skirtų beveik 10,7 mln. Eur 8 mln. iš biudžeto yra ne toks jau mažas procentas. Manau, to turėtų pakakti. Juolab kad rudenį pieno gamintojai papildomai dar gaus susietąją paramą už laikomas karves. Ji bus dosnesnė, nei buvo iki šiol. Tad nereikėtų varyti Dievo į medį.“

Žemės ūkio ministras turėjo omenyje pavasarį pieno sektoriui skirtą nacionalinę paramą. Žiemą piketavę ir protesto akcijas rengę pieno gamintojai skaičiavo, kad iš krizės išbristi sektoriui reikėtų bent jau 40 mln. Eur paramos, Vyriausybė skyrė 8 mln. Eur. Dabar, pasak jų, pieno krizė niekur nedingo, tik prisidėjo gamtos stichijų padariniai.

Skriaudžiami kainų grandinėje

Buvęs premjeras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ŪP sakė, kad palaikytų siūlymą pieno gamintojams skirti leidžiamą sumą iš biudžeto, ir tai argumentavo: „Mėgstu paanalizuoti, kokia parduodamo produkto kainos dalis tenka ūkininkams. Palyginus prekybininkų, pieno perdirbėjų ir pieno gamintojų dalis akivaizdžiai matyti, kad pastaruoju metu labiausiai nukenčia žemdirbiai. Gavus EK paramą ir numačius papildomai iš valstybės biudžeto ar atskirų finansavimo programų, tai būtų reikšmingesnė pagalba šiam sektoriui, kurio dalyviai kainų grandinėje vis dėlto yra skriaudžiami.“

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas užsiminė, kad Vyriausybė galėtų panaudoti tam tikrus instrumentus, kad kainų grandinės pasiskirstymas būtų teisingesnis. Kokie jie galėtų būti? „Kai ištinka ekonominės, finansų krizės ar gyvename tam tikro neapibrėžtumo sąlygomis, kaip yra dabar dėl įtemptos geopolitinės situacijos, Vyriausybei tenka daug didesnis vaidmuo, reguliuojant tam tikrus procesus, esančius laisvoje ekonomikos rinkoje. Kai sakoma, kad viską sureguliuos rinka, tai matėme, jog be reguliavimo turėjome didžiausią ES infliaciją. O juk galima pasirašyti memorandumą tarp prekybininkų, perdirbėjų ir pieno gamintojų ir griežtai laikytis įsipareigojimų“, – vieną iš galimų priemonių redakcijai įvardijo A. Butkevičius.

O jeigu su prekybininkais ir perdirbėjais susitarti nepavyksta? „Tada galima padaryti kaip su komerciniais bankais – jeigu sukaupiami didžiuliai pelnai, viršpelnį galima apmokestinti padidintu tarifu. Tada būtų kitas požiūris ir teisingesnis maržų pasidalijimas“, – dėstė buvęs premjeras.

Pinigų ar prioritetų klausimas?

BFK narys Valius Ąžuolas siūlo pasidairyti į kaimynines šalis ir pasidomėti, kaip jos elgiasi: „Pavyzdžiui, lenkai ir kiti skiria paramos ir iš nacionalinio biudžeto, nes supranta, kad tai reikalinga. Ir mes neturėtume sakyti, kad žemdirbiams daugiau nereikia, nieko neduosime.“

Parlamentaras įsitikinęs, kad problema ne pinigų stygiaus biudžete, o prioritetų klausimas. Jis priminė, kaip neseniai Vyriausybė pusę milijardo eurų išleido kompensacijoms už energijos išteklius: elektrą, dujas. „Tada lengva ranka davė 500 mln. Eur, nors buvo galima peržiūrėti „Ignitis“ įkainius, ar jie nėra žvėriškai dideli, garantinio tiekimo kainas ir t. t. Jeigu būtų atsakingiau pasižiūrėta į energetikos sritį, pavyzdžiui, jei „Ignitis“ nebūtų pripirkęs į priekį brangių dujų, gal būtų likę pinigų ir kitiems poreikiams. Taigi, vienoje srityje labai lengvai atiduodami šimtai milijonų, o kai kalbame apie žemės ūkį ar kitas sritis, tada skrieja atsakymas – pinigų nėra“, – ŪP aiškino „valstietis“.

A. Butkevičiaus požiūriu, 20 mln. Eur pieno sektoriui, kur sukuriama nemažai darbo vietų, nebūtų didelė suma. „Jeigu reikėtų skirti 200 mln. Eur, tada sakyčiau, kad reikėtų pagalvoti, gal tą sumą per tam tikrą laikotarpį išdėstyti. Kai reikia 20 mln., tai jau klausimas, ar nori racionaliai panaudoti lėšas, kad pieno gamybos sektorius ne mažėtų, o gyvuotų ir įgautų tam tikrą pasitikėjimą ar net imtų augti. Kai sakoma, kad tų 20 mln. nėra, kyla klausimas, ar tikrai tie milijardai, kurie yra mūsų valstybės biudžete, yra racionaliai suplanuoti, ar yra aiški Lietuvos ūkio plėtros, stabilumo užtikrinimo ir augimo strategija“, – apie strateginį dabartinės Vyriausybės požiūrį kalbėjo socialdemokratų Vyriausybei 2012–2016 metais vadovavęs premjeras.

Valstybės požiūris – akivaizdus

V. Ąžuolas apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neserga už žemės ūkį, todėl esą ir vykdoma tokia politika. Anot jo, kartais susidaro įspūdis, kad žemės ūkio politikos formuotojų požiūris į šią sritį yra panašus į atmestinį. „Pavyzdžiui, dėl atsėliavimo Latvijoje, Lenkijoje kitokie reikalavimai, ŽŪM pati pripažino, kad padarė klaidą, dabar bando ją atitaisyti. Taigi, matome, kad mūsų žemdirbiams sudarytos blogesnės sąlygos nei kaimyninėse šalyse. Čia ir yra atsakymas“, – žemės ūkio politiką kritikavo Seimo narys.

Pasak parlamentaro, tai, kad vos kirtus Lietuvos ir Lenkijos sieną iškart keičiasi kraštovaizdis – Suvalkų krašte dominuoja nedidelės fermos, gyvuliai, kukurūzų laukai, iliustruoja skirtingą valstybių požiūrį į žemės ūkį, vietos gamybą ir vykdomą politiką. „Lietuvoje gyvulių mažėja, pienininkystė traukiasi, o Lenkijoje vaizdas kitoks. Vadinasi, tai priklauso nuo valstybės politikos – jeigu nori, kad pieno ūkis gyvuotų, tuo ir rūpiniesi, jeigu ne – tada ir nesirūpini. Įdomi detalė: lenkai sugeba iš mūsų brangiau pieną supirkti ir pigiau mums parduoti pieno produktus. Tai vėlgi tik parodo valstybinį požiūrį“, – samprotavo ŪP pašnekovas, pridūręs, kad Lietuva greičiausiai savo rankomis pasmaugs gyvulininkystės ūkius, įvesdama vis griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus.

Turtuoliai moka mažai

Redakcijos nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 94, 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.