Kamštį šiknon?

Ministrų dėmesys gyvulininkystei

AM, kuri dabar žemdirbiams žeria staigmeną po staigmenos, paskelbė, kad ES Aplinkos tarybos posėdyje ministrai pasiekė bendrąjį požiūrį dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos, daugiausia dėmesio skirdami gyvulininkystės sektoriui. Tikinama, kad pokyčių reikia siekiant skatinti pramonės pertvarką ir mažinti taršą, prisidėti prie klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos politikos įgyvendinimo. Atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių pozicijas sutarta, kad į direktyvos taikymo sritį bus įtraukiama daugiau intensyvios gyvulininkystės ūkių – tokių, kuriuose sąlyginių gyvulių (SGV) skaičius yra didesnis nei 350 galvijų ir kiaulių ūkiuose, 280 – naminių paukščių ūkiuose ir 350 – mišriuosiuose ūkiuose. Išimtis – ekstensyviojo ūkininkavimo ūkiai. Naujosios taisyklės būtų taikomos pamažu, pradedant nuo didžiausių ūkių.

AM skaičiavimais, direktyva Lietuvoje papildomai apimtų daugiau kaip 120 gyvulininkystės ūkių. Pramoninių išmetamų teršalų direktyva yra pagrindinė ES priemonė, kuria reguliuojama pramonės įrenginių ir intensyvios gyvulininkystės ūkių keliama tarša, pavyzdžiui, azoto oksido, amoniako, gyvsidabrio, metano ir anglies dioksido kiekiai. Pramonės įrenginiai ir ūkiai privalo vykdyti veiklą pagal nacionalinių valdžios institucijų išduotą leidimą, kaip standartą naudodami geriausius prieinamus gamybos būdus.

Drastiški siūlymai

Europos Komisija (EK) siūlė dar drastiškesnius pokyčius – minėtą direktyvą taikyti jau tiems ūkiams, kurie laiko 150 SGV. Lietuvoje panašaus dydžio pieno ūkiai jau kabina spynas ant tvartų durų dėl drastiškai sumažintų pieno supirkimo kainų ir aukštų gamybos sąnaudų. Tad gali net nesulaukti naujų įpareigojimų, kurie Briuselyje jau leidžiami į trasą.

„Iš tikrųjų EK pirminis pasiūlymas buvo 150 SGV, po derybų Aplinkos taryboje buvo pasiektas kompromisas arba bendrasis požiūris, kad Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva būtų taikoma, kai laikoma 350 SGV gyvulininkystėje ir 280 – paukštininkystėje. Pagal mūsų skaičiavimus, papildomai į taikymo sritį pakliūtų apie 120 ūkių gyvulių ūkių ir 2–3 paukščių ūkiai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė ES Aplinkos taryboje dalyvavusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Ji kol kas nedetalizavo, kokie konkretūs reikalavimai bus keliami tiems gyvulininkystės ūkiams. Tokių paaiškinimų labai laukia ir žemės ūkio sektoriaus organizacijos. Aišku viena – ūkiai bus įpareigoti laikytis griežtesnių aplinkosauginių standartų, registruotis specialiame sąvade, gauti veiklai leidimus. Tai, suprantama, lems ir didesnes gamybos sąnaudas.

„Tikėjomės, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri dalyvauja rengiant Lietuvos pozicijas, talkina mums, išaiškins ūkininkams. Bendravimas vyksta, bet, kadangi jie kreipėsi į mus, tokią išsamesnę informaciją parengsime ir pateiksime“, – pažadėjo R. Radavičienė.

Ji priminė, kad jau ir dabar stambūs intensyvūs ūkiai turi gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus ir taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus, mažinti poveikį aplinkai, investuoti į tokias priemones. Tokiems ūkiams pokyčių neturėtų būti, jie galiotų papildomai naujai įtrauktiems ūkiams.

Kokia buvo Lietuvos pozicija dėl sumanymo kuo daugiau naujų ūkių įtraukti į minėtos direktyvos taikymo lauką? „Tai derinome ir turėjome ne vieną susitikimą su ūkininkais. Mes kalbėjome, kad gyvulininkystės sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus ir turime į tai atsižvelgti. Sakėme, kad EK pasiūlyta kartelė dėl sąlyginių galvijų yra gerokai per ambicinga riba. Mūsų pirminis siūlymas buvo 400 SGV, bet kai ES Tarybai pirmininkaujanti Švedija pateikė kompromisinį variantą – 350 SGV, mes sutikome, ŽŪM irgi tam neprieštaravo“, – ŪP komentavo aplinkos viceministrė, pridūrusi, kad yra ES valstybės narių, kurios nori, kad kuo daugiau ūkių būtų įtraukta į direktyvos taikymo apimtį.

Valdžios elgesį pavadino cinišku

Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė apgailestavo, kad Lietuvoje dažnai girdima frazė – „griežtinsime ir bausime“, bet stokojama paaiškinimų, kodėl taip daroma. „Ir šiuo atveju sako, kad griežtins, bet gal mes jau atitinkame tuos griežtinimus, juk modernizuojamės, tvarkomės. Nemačiau, ko reikalaus, tad negaliu vertinti“, – redakcijai sakė ŽŪB vadovė.

Ji pridūrė, kad ne tik gyvulininkystės ūkiai, bet ir visos Lietuvos gyventojai yra atsidūrę savotiškame aukštų elektros, degalų, maisto produktų kainų taikinyje. Pasak O. Puronaitės, panašu, kad Lietuvai nebereikia savo pagamintų maisto produktų – jeigu iki šiol ką nors eksportavome, tai netrukus galime tapti importuotojais.

„Matyt, čia jau toks valstybinis požiūris ir siekiamybė. Turbūt visapusiškai mažins tą visą šalies „gyvulių ūkį“, – ironizavo ŪP pašnekovė. – Šie žmonės, kurie dabar yra valdžioje, pirmiausia negerbia savęs, jeigu gali taip ciniškai elgtis. Jeigu politika, kuri įgyvendinama dabar Lietuvoje, turi planą, tai jis yra blogas, o jeigu taip elgiamasi be plano, tai nėra žodžių, kaip tai būtų galima pavadinti.“

Rinka viena, taisyklės – skirtingos

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas kalbėjo, kad dar nėra išaiškinimų, kaip nauji pokyčiai bus konkrečiai taikomi. „Suprantame, kad tai turės įtakos stambesniems ūkiams, gal jau ir vidutiniokams, tad bus komplikuota. Bet kol kas yra tik šio lygio politinis sprendimas, paskui jau bus apribojimai ir reikalavimai.“

LPA vadovas svarstė, kad gal sprendimai ir įsipareigojimai dėl taršos politiškai ir teisingi, tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad visi konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Tokiu atveju, kai vieni veikia pagal labai griežtus standartus, reikalavimus, o kiti – ne, kažkas krenta konkurencinėje kovoje.

„Jeigu ES mes prisiimame griežtesnius įsipareigojimus, o konkuruoti reikia pasaulinėje rinkoje, tada žaidžiame ne pagal vienodas žaidimo taisykles. Mūsų ūkininkai atsiduria pralošiančiųjų pozicijoje“, – G. Kauzonas aiškino, kaip politikų sprendimai veikia realų gyvenimą.

Jis paminėjo ir konkretų pavyzdį – Ukrainos paukštiena ir kiaušiniai, kurių eksportas į ES neribojamas. „Politiškai visi supranta ir tam pritaria, tačiau realybėje situacija kita – ES yra labai griežti paukščių laikymo, lesinimo, vakcinavimo ir t. t. reikalavimai. Sudėta daug saugiklių, kurie automatiškai kelia gamybos savikainą. O ukrainietiškai paukštienai ir kiaušiniams tokie reikalavimai netaikomi, tad produkcija yra gerokai pigesnė. Todėl ūkininkai ir sako, kad jeigu į rinką įsileidžiame produkciją, kuri pagaminta pagal kitokius reikalavimus, tada gal ir mums juos sumažinkite ir atpalaiduokite. Kai atsiranda toks disbalansas, ES ūkiai priversti laikinai stabdyti produkcijos gamybą, nes negali konkuruoti, arba iš viso priversti ją nutraukti“, – konstatavo LPA vadovas.

Pasiklydo tarp prioritetų?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 36, 2023 m. kovo 30 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.