„Kanapės 2035“ – šansas Lietuvai tapti bioekonomikos lydere

Tikimasi proveržio

Renginio metu buvo pristatytos aktualiausios kanapių sektoriaus teisėkūros, mokslo, technologijų ir verslo tendencijos, parengta rezoliucija, kurioje kviečiama inicijuoti nacionalinės pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros programos „Kanapės 2035“ rengimo procesą.

„Kanapės 35“ – tai nacionalinė ilgalaikė iniciatyva, siekianti per dešimtmetį sukurti stiprią, konkurencingą, žiedinės ekonomikos principais paremtą pramoninių kanapių ekosistemą Lietuvoje. Programa remiasi tarptautiniais pavyzdžiais (pvz., JK „Hemp 30“) ir yra orientuota į sparčią bei novatorišką kanapių sektoriaus plėtrą, atitinkančią šalies bioekonomikos, tvarios žemdirbystės ir regionų plėtrą. Visą dieną trukusios pranešėjų diskusijos, Lietuvos ir užsienio verslininkų dalijimasis gerąja patirtimi, pluoštinių kanapių verslo teisinio reguliavimo aktualijų aptarimai, mokslo, technologijų ir verslo tendencijos vedė į svarbiausią konferencijos tikslą – nacionalinės pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros programos „Kanapės 2035“ inicijavimą.

„Jei Lietuva siekia būti inovatyvios ir tvarios bioekonomikos lydere – kanapių sektorius turi tapti strateginiu prioritetu. Turime žinių, gamtos sąlygas, ūkininkų ir tarptautinėse rinkose įsitvirtinusių verslo įmonių. Proveržiui užtikrinti belieka valstybės mastu sukurti kanapių sektoriaus ekosistemą, kuri įgalintų efektyviai panaudoti pramoninių kanapių verslo plėtros potencialą“, – įsitikinęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas.

Programos tikslas – per dešimtmetį išauginti stiprią, žiedinės ekonomikos principais paremtą kanapių ekosistemą, kuri kurtų pridėtinę vertę ūkininkams, perdirbėjams ir regionams. Šių metų sausį Europos Komisija patvirtino strateginį dokumentą „ES konkurencingumo kompasas“, kuriame numatyta, kad žemės ūkio ateitis siejama su bioekonomikos plėtra ir žiedinės ekonomikos principais. Tarp visų žemės ūkio kultūrų kanapės geriausiai atitinka šiuos tikslus.

Nuo draudimų iki pasaulinės rinkos

„Kanapės – tai ne marihuana, o perspektyvi žemės ūkio kultūra“, – ši mintis konferencijos metu ne kartą nuskambėjo iš dalyvių lūpų. Tačiau visuomenės ir institucijų žinios apie kanapes dar yra labai menkos. Kanapių produktus kuriančios ir tarptautinėms rinkoms tiekiančios UAB „Biosyyd“ vienas įkūrėjų Juozas Sakalauskas akcentavo, kad kanapės – vis dar nepelnytai stigmatizuojamos: „Norime paprastai pasakyti – nebijokite kanapių! Tai ne narkotinis augalas, o daugialypės naudos turinti kultūra.“ Jau daugiau nei septynerius metus veikianti bendrovė savo veiklą grindžia aiškia idėja – jiems pavyko sukurti unikalią kompaniją, galinčią pasiūlyti sertifikuotą gamybos grandinę nuo sėklų iki galutinio produkto. Įmonė gamina tiek galutinius produktus, tiek ingredientus maisto, gėrimų, kosmetikos ir farmacijos pramonei.

„Verslo kelias nebuvo lengvas – visą laiką lydėjo teisiniai neapibrėžtumai. Ir dabar būtina tobulinti poįstatyminius aktus. Ši konferencija vyksta pačiu laiku, tai galimybė megzti dialogą su politikais, nes politinė valia yra esminis dalykas – jei jau nenori leisti mums dirbti Lietuvoje, tegul bent suteikia galimybę veikti pasaulinėje rinkoje“, – dalijosi mintimis UAB „Biosyyd“ generalinė direktorė dr. Vida Audra Budrienė.

Šiuo metu nėra įtvirtinta galimybė gaminti ir eksportuoti gaminius, kurie neatitinka Lietuvos rinkai taikomų 0,2 proc. THC ribojimų, net jei jie skirti užsieniui, o tai reiškia, kad įmonė praranda dalį pasaulinės rinkos. „Biosyyd“ šiandien maždaug 98 proc. produkcijos eksportuoja į užsienio šalis – Australiją, Japoniją, Šveicariją, Prancūziją, Vokietiją, Daniją ar Islandiją. Lietuvoje įmonės gaminių galima rasti tik kosmetikos segmentuose, nes kitų kategorijų gaminių realizacija yra draudžiama. 2023 m. „Biosyyd“ buvo suteiktas GMP Pharma sertifikatas – bendrovė tapo vos antrąja Europoje įmone, gavusia teisę bendradarbiauti su farmacijos kompanijomis ir tiekti joms pradinę aktyvią vaisto sudedamąją dalį.

Kanapės pelningesnės nei javai?

Diskusijose įtaigiai nuskambėjo ir ūkininkų patirtys, deja, ne visos jos buvo malonios. „Per metus mūsų pluoštinių kanapių laukus tikrina daug dažniau nei kitus – kartais net 10–15 įvairių institucijų. Tačiau nuo 2016-ųjų nė karto nebuvo rasta viršytos THC normos. Visgi nepatogumai, kuriuos sukelia perteklinis reguliavimas, atbaido ūkininkus nuo pluoštinių kanapių auginimo“, – įsitikinusi UAB „Naturus“, dirbančios su prekės ženklu „Jorus“, viena įkūrėjų Irma Balevičienė. Ji atstovauja vienam didžiausių pluoštinių kanapių augintojui Lietuvoje, todėl žino, kokį didelį potencialą turi pluoštinės kanapės ir apgailestauja, kad kanapių pasėlių plotai Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus sumažėjo – nuo 9 tūkst. ha (2019 m.) iki 2,5 tūkst. (2024 m.).

Pluoštinės kanapės šiandien laikomos viena pelningiausių žemės ūkio kultūrų. Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad jų auginimas gali duoti 3–4 kartus didesnį pelną nei tradicinių javų, o kartu – papildomų pajamų iš anglies ūkininkavimo. Be to, ūkininkai pabrėžia, kad kanapėms nereikia pesticidų – įtrauktos į sėjomainą, jos padeda nutraukti ligų ciklą, saugo dirvožemį nuo erozijos ir tampa puikia priemone tvariam ūkininkavimui.

Mokslininkai konferencijoje pateikė ir daugiau įspūdingų faktų – 1 ha pluoštinių kanapių per sezoną sugeria iki 22 t anglies dvideginio, – daugiau nei miškas. Kanapės – tai augalai, kurie patys užauga per penkis mėnesius ir palieka švaresnį dirvožemį, todėl ūkininkui garantuotas ne tik pelnas, bet ir sveikesnė žemė ateities derliams.

Tarptautinių ryšių svarba

UAB „Naturus“ direktorė ir viena konferencijos organizatorių Indrė Gvazdaitienė akcentavo, kad užsienio kanapių verslo lyderių dalyvavimas buvo proga palyginti patirtis, pasiekimus ir požiūrį į kanapių pramonę skirtingose šalyse: „Užsienio partneriai vertina tik patikimą bendradarbiavimą ir santykius. Jie atvyksta toli gražu ne į kiekvieną konferenciją, į kurią yra kviečiami, todėl dalyvių įvairovė – nuo Prancūzijos ir Ukrainos iki Saudo Arabijos bei Rumunijos ar Italijos – tik dar labiau sustiprino konferencijos reikšmę, nutiesė tiltus į bendrus ateities projektus.“

Bendradarbiavimo galimybių ieškoti pasiruošę ir ukrainiečiai. Ukrainos pluoštinių kultūrų instituto selekcininkė Irina Laiko yra išvedusi greitai bręstančių pluoštinių kanapių veisles, kurios tinkamos auginti Lietuvoje. Šios veislės pasižymi dideliu sėklų derlingumu (1,5–2 t/ha) ir aliejingumu (38–40 proc.), jų lapuose ir žiedynuose visiškai nėra psichoaktyviosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) arba jos yra mažiau nei 0,1 proc. Iš viešnios lūpų nuskambėjo raginimas Lietuvos mokslininkams bendradarbiauti šioje srityje, nes jei Ukraina ir Lietuva pasidalytų tuo, ką žino, moka kanapių verslo srityje, naudinga būtų ne tik joms, bet ir visai Europai. Ukrainos bendrovės „Ma’Rijany Hemp“ vadovas Andriy’us Mykitivas vylėsi, kad kanapės ateityje bus gerokai plačiau naudojamos tekstilės pramonėje, nes kanapių žaliavos gali būti perdirbamos į tekstilės pluoštą, statybines medžiagas, popierių, baldus, kurą, o sėklos puikiai tinka maistui, pašarams ar kosmetikai gaminti.

„Turime išmokti veikti kartu – ūkininkai, mokslininkai, verslininkai. Tik tada išeisime į pasaulines rinkas. Kol kas yra tik pavienės sėkmės istorijos, bet nacionalinė programa leistų visiems žaisti vienoje komandoje“, – renginį reziumavo KAPVIA direktorius R. Čiūtas.

Konferencija Baltrušiuose aiškiai parodė, kad pluoštinės kanapės yra galimybė Lietuvai tapti viena Europos bioekonomikos lyderių. Programos „Kanapės 2035“ įgyvendinimas garantuos, kad ūkininkai gaus naujų pajamų, perdirbėjai – rinkų, regionai – darbo vietų, o Lietuva – tvarų ir pelningą agroverslo sektorių.

Autorė Lina MORKŪNIENĖ

Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.