Karintijos gyventojai savarankiškai ėmėsi kovoti su vilkų išpuoliais

Skaičiuojama, kad Karintijoje 2022 m. nuo vilkų žuvo 400 gyvulių, o 2023 m. – 133. Šiemet atgrasymo veiksmų prieš probleminius vilkus teko imtis jau 60 kartų. Dinamiškas plėšrūnų skaičiaus augimas ir ES institucijų trypčiojimas vietoje paskatino Karintijos valstijos vyriausybę artėjant ganiavai Alpių pievose griebtis augintojų turtą ginančių teisinių priemonių.

Ankstesnės redakcijos įstatymas numatė, kad į sąrašą įtrauktose kalnų ganyklų teritorijose, kuriose nėra galimybės pritaikyti kitų bandos apsaugos būdų, tiesioginę grėsmę bandai keliantį vilką sumedžioti galima tik po to, kai jis pražudo tam tikrą ūkinių gyvūnų skaičių. Naujuoju įstatymu ši sąlyga panaikinama. Sumedžioti plėšrūną bus galima jau po pirmo išpuolio. Tai leidžiama atlikti per keturias savaites visame medžioklės plote ir 10 km spinduliu.

Atbaidyti vilkus saugomose Alpių teritorijose ir ganyklose gali bet kas, o paleisti įspėjamąjį šūvį – tik teisę medžioti turintis asmuo.

Ūkinių gyvūnų augintojai tikisi, kad Karintijos vyriausybės priimtam įstatymui paskubės pritarti ir valstijos parlamentas, mat jau visai arti ganiavos pradžia.

„Dabar svarbu, kad Alpių ir ganyklų apsaugos įstatymas būtų skubiai išnagrinėtas Karintijos valstijos parlamente, – vyriausybei priėmus sprendimą spaudos konferencijoje teigė žemės ūkio ministras ir medžioklės klubo pareigūnas Martinas Gruberis. – Karintija vėl imsis Austrijos federalinių žemių pionierės vaidmens. Įstatymas yra naujas požiūris, kurio laikosi Karintija, kovodama su plėšrūnu vilku. Esu įsitikinęs, kad tai būtina, norint apsaugoti ir remti žemės ūkį ir Alpių ganyklas, turint galvoje vilkų išpuolius. Ir neleisiu, kad skundai ir grasinantys laiškai mane nuo to atgrasytų!“

Vyriausybės posėdyje buvo pateiktas svarstyti ir naujas reglamentas dėl probleminių vilkų keliamo pavojaus gyvenvietėse bei galimybės prireikus juos pašalinti. Tačiau jį planuojama priimti šiek tiek vėliau.

Įstatymą inicijavusi regioninė Austrijos liaudies partijos (FPÖ) atšaka Karintijos FPÖ, pasak portalo „Kaernten.ORF“, reikalauja, kad vilkus būtų galima medžioti ištisus metus.

„Naujasis įstatymas yra žingsnis teisinga kryptimi. Visos priemonės, padedančios lengviau nušauti vilkus, sveikintinos. Saugomų ganyklų nustatymas palengvina ir supaprastina vilkų medžioklę. Taip bus įgyvendintas ilgalaikis Karintijos FPÖ reikalavimas“, – teigia partijos vadovas ir klubo pirmininkas Erwinas Angereris, kalbėdamas apie naują Alpių ir ganyklų apsaugos įstatymą, kuriuo siekiama palengvinti vilkų medžioklę.

Ši partija valstijos parlamente dar 2021 m. ėmėsi iniciatyvos kalnų ir bendruomeninėse ganyklose sukurti zonas be vilkų. „Naujasis įstatymas gali būti tik pradžia. Geriausia bandos apsauga yra medžioti vilkus ištisus metus, kaip ir kitus plėšrūnus – tai vienintelė mums tinkanti bandos apsauga! Todėl vilko apsaugos statusas pagaliau turi būti sumažintas ES lygiu, siekiant geriau apsaugoti mūsų ūkį ir ganomus gyvulius“, – akcentuoja Karintijos FPÖ vadovas.

Lietuvos medžiotojams išnaudoti limito nepavyko

Nuo vilkų išpuolių kenčia ir Lietuvos ūkininkų avys. Plėšrūnai vis drąsiau braunasi net į ūkinius pastatus, kuriuose laikomi šie ūkiniai gyvūnai. Kovo 31 d. baigėsi 2023–2024 m. vilkų medžiojimo sezonas, kuriam buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, medžiotojams pavyko išnaudoti leidžiamo limito: 280 vilkų buvo sumedžiota, dar 9 partrenkti automobilių arba sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams.

Pagal patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi 32–62 vilkų šeimos. Jeigu vilkų yra daugiau nei šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau vilkų žiemos pabaigoje), populiacija galėtų būti tolygiai mažinama.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.