Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis ir jo iššūkiai

Valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai Lietuvoje steigiami unikaliems bei tipiškiems šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio etalonams saugoti, ne išimtis ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis. Čia saugomi įspūdingi eroziniai raguvynai ir griovos, Plikakalnio atodanga, galingi ąžuolai, retos augalų ir gyvūnų rūšys.

Draustinio teritorija yra apaugusi Karoliniškių mišku, kuris nuo seno naudojamas miestiečių rekreacinėms reikmėms. Čia įrengta pėsčiųjų takų sistema, kurią sudaro įvairaus ilgio pėsčiųjų maršrutai, kurių pavadinimai – iškalbingi. Raguvų dugnų takais teks žygiuoti kadaise vandens erozijos suformuotais plokščiadugniais ir stačiašlaičiais slėniais – raguvomis, skersai kertančiomis draustinį, iš kurių viena kadaise netgi vinguriavo senasis kelias iš Žvėryno į viršuje buvusį Karolinkos dvarą (davusį pavadinimą ir pačioms Karoliniškėms). Kalvų keterų takas vingiuoja aukščiausiomis draustinio kalvų viršūnėmis ir šlaitais, nuo kurių vietomis galima pamatyti atsiveriančias miesto panoramas. Miško pakraščio takas eina draustinio vakariniu pakraščiu ir labiausiai tinkamas lengvesniems pasivaikščiojimams palei miegamuosius rajonus ir Karolinkos dvaro laikus menančius ąžuolus. Upės slėnio taku keliaujama palei Neries upės pakrantę, na o Plikakalnio takas veda link Plikakalnio atodangos. Visais šiais takais patogu pasiekti draustinyje ar greta jo esančias lankomas vietas, nors tiesa, kai kuriuose takuose esančius nemažus aukščių skirtumus įveikti ne visada gali būti lengva!

Draustinio teritorija eina ir dalis tako aplink Vilnių „Vilnius 100 km“. Palei Neries pakrantę įrengtas dviračių takas, čia yra ir jauki piknikų erdvė su lauko baldais ir laužavietėmis. Tuo tarpu draustinio pakraštyje ties Igno Šimulionio gatve piknikus karoliniškiečiai mielai rengia obelų sode, esančiame buvusiose Karolinkos (Karoliniškių) dvarelio valdose.

Tačiau didžiausia Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio įžymybe galime vadinti Plikakalnio atodangą. Ne tik dėl to, kad tai antra pagal aukštį (santykinis aukštis – 58 m) atodanga Lietuvoje, nusileidžianti tik Pūčkorių atodangai (65 m). Nuo skardžio viršaus atsiveria įspūdinga Neries vingio, Vingio parko ir miesto panorama. Plikakalnio atodanga yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

Dėl itin didelio lankytojų skaičiaus ir rekreacinės apkrovos ši saugoma teritoriją jau seniai susiduria su rekreacinės digresijos keliamais iššūkiais, negana to – gali atrodyti patrauklus ir mėgstantiems kalnų dviračių sportą. Draustinį supa Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių „miegamieji“ rajonai, taigi jau vien dėl didelio šių gyvenamųjų teritorijų tankumo rekreacinė draustinio apkrova yra didžiulė. Įrengta takų sistema ne tik pritaikė draustinį miestiečių rekreaciniams poreikiams ir pažintiniam turizmui, bet ir padėjo sukontroliuoti chaotišką lankymąsi jame. Visgi lankytojų sąmoningumas ir toliau išlieka labai svarbus draustinio vertybių išsaugojimui ateityje. Vaikščiojimas ir važinėjimas ne tam skirtais takais itin žalingas draustinio reljefo formoms, kadangi sunaikina reljefo paviršių sutvirtinantį žolinės augalijos sluoksnį ir sukuria linijinės paviršiaus erozijos atsiradimo priežastis. Kai tai vyksta didesniu intensyvumu, kyla rimta grėsmė paviršiaus stabilumui. Todėl draustinio lankytojams primename, kaip svarbu lankantis draustinyje nenuklysti nuo esamų trasų ir neformuoti naujų takų. Draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas, trypti šlaitus ar jais važinėti, formuoti tramplynus, taip pat kurti laužus ne tam skirtose vietose, įrengti stovyklavietes ar poilsiavietes. Tik šitaip užtikrinsime, kad rekreacinė, sveikatingumo ir laisvalaikio veikla nedarytų neigiamos įtakos saugomoms draustinio vertybėms o vilniečiai bei miesto svečiai ir ateityje galėtų džiaugtis tokia įspūdinga natūralios gamtos teritorija mieste.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos fotoinformacija