Kartu dirbti – lengviau

Kartu dirbti – lengviau Vis daugiau vartotojų ieško produktų iš pačių gamintojų rankų. Trumpos maisto tiekimo grandinės stiprioji pusė – ne tik šviežių ir kokybiškų produktų tiekimas vidaus rinkoje, bet ir emocinis gamintojo ir vartotojo ryšys, kuris stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Gamintojus, kurie tiekia produkciją nuo lauko iki vartotojo stalo, remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pirmasis ėmėsi iniciatyvos Rokiškio rajone bitininkaujantis Rimantas Rušėnas pirmasis iš bitininkų surizikavo siekti paramos pagal minėtąją priemonę. Įkalbino kolegas iš kitų rajonų ir pasiryžo pretenduoti į KPP paramą, kuri padėtų sukurti aukštesnės pridėtinės vertės bičių produktus ir juos konkurencingomis sąlygomis realizuoti. „Visi atsargūs, tad kažkam reikia imtis iniciatyvos. Žinoma, daug rūpesčių popieriams tvarkyti, reikia aiškintis, konsultuotis, bet ką padarysi, kažkas turi tai atlikti. Dar neaišku, ar tą paramą gausime, tad kol kas nėra ko džiaugtis. Jeigu projektą sėkmingai įgyvendinsime, tada pasidalysime patirtimi ir kitus paraginsime siekti paramos“, – santūriai kalbėjo bitininkas. Smulkiesiems gamintojams nėra lengva pasiekti vartotoją ir pastoviai siūlyti jam kokybiškus produktus. Tai reikalauja nemažai papildomų išlaidų, tad KPP parama daug kam – didžiulė paspirtis.    Gali dirbti su tarpininku Trumpos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės gamintojai gali bendradarbiauti, derindami transportavimo, rinkodaros, reklamos, kokybės valdymo ir kitokią veiklą. Tam jie gali gauti iki 90 tūkst. eurų paramą. Pagrindinė sąlyga – projekte turi dalyvauti mažiausiai 2 ūkio subjektai. Bet jeigu bendrai veiklai susiburia 4 ir daugiau subjektų, užsiimančių žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, neįskaitant tarpininko, projekto suma gali būti didinama iki 120 tūkst. eurų. Kaip aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2–ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė, gamintojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) gali pasitelkti tarpininką, kuris pardavinėtų jų produkciją. Beje, tarpininkas projekte gali dalyvauti ir kaip pareiškėjas, ir kaip partneris. Projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas, o projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms – 100 proc. Diegs inovacijas „Ieškodami partnerių žiūrėjome, kad jie gamintų aukštos kokybės ir didelės pridėtinės vertės medų, pastoviai tiektų jį į rinką. Jeigu projektas bus palankiai įvertintas ir mes gausime paramą, bandysime diegti tam tikras inovacijas, kurios, manau, bus patrauklios vartotojams“, – sakė apie pusšimtį bičių šeimų laikantis ir bityno plėtrą numatęs rokiškėnas. Medus – išskirtinis produktas, žmonės juo stiprina sveikatą, todėl labai atidžiai jį renkasi, nori pabendrauti ir susipažinti su bitininku. Juk nuo jo priklauso, ar bičių dovanos nebus sugadintos. Kai gamintojai savo produkciją parduoda tiesiai vartotojams, jie gauna didesnę kainą. Kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus, kurių dabar ieško ne tik išrankūs vartotojai, stiprėja regionuose dirbančių smulkių gamintojų finansinė padėtis. Jie gali sukurti naujas darbo vietas. Pareiškėjais ir partneriais gali tapti žemės ūkio ir maisto sektoriuose veikiančios asmenų grupės: ūkininkai, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, maisto produktų gamyba ir (ar) perdirbimu, tarpininkas. Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt