„Šiuolaikinis žemės ūkis gali gaminti ne tik maistą, bet ir elektros energiją iš žemės ūkio veikloje susidariusių šalutinių produktų. Tai yra nuostabu! Tokie pavyzdžiai rodo mūsų žemės ūkio aukštą technologinį išsivystymo lygį, modernumą, šiuolaikiškumą. Ūkio šeimininkai malonūs, be galo darbštūs bei žymūs savo gerais darbais žmonės.
Ūkį įkūrę 1989 m., tokį ūkio modernumo lygį pasiekė savo labai sunkiu darbu. Auga trečia ūkininkų karta, ir panašu, kad ūkio tęstinumas yra užtikrintas ir bus taip pat gerose rankose. Sėkmės šiam nuostabiam šeimos ūkiui“, – tokius žodžius, apsilankęs Kairaičių ūkyje, socialinio tinklo savo paskyroje įrašė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, ūkiuose įrengiant biodujų elektrines, pirmiausia reikia įvertinti atsiperkamumą ir užsitikrinti pakankamą žaliavos kiekį, todėl tokie sprendimai labiausiai tinka dideliems ūkiams.
Biodujų jėgainės atsiradimas nebuvo spontaniškas ūkininkų sprendimas. Mėgstanti keliauti po svečias šalis ir kelionių metu apsilankyti tų šalių ūkiuose, D. Kairaitienė šią idėją parsivežė iš užsienio. „Maždaug pieš 10 metų lankantis viename Vokietijos ūkyje, pamačius biodujų jėgainę, iš karto kilo mintis, kad ir mes tokią turėsime savo ūkyje. Kitas svarbus stimulas įsirengti jėgainę buvo drastiškai išaugusios elektros kainos. Paskaičiavome, kad iš laikomų karvių susidaro daug srutų, kurias galima panaudoti elektros gamybai“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo D. Kairaitienė.
Anot jos, biojėgainės idėja labai susižavėjo taip pat ūkininkaujantis žentas Marius Skučas, jauniausios dukros Ievos vyras. Ūkininkai, norėdami geriau susipažinti su tokių jėgainių veikimu, aplankė Lenkijoje bei Vokietijoje esančius ūkius, naudojančius tokiu būdu pagamintą elektrą.
„Bankas sutiko duoti paskolą, tada parašėme projektą paramai gauti ir ją gavome. Dabar matome, kad viskas sekasi gerai“, – idėjos įgyvendinimu džiaugėsi ūkininkė. Biodujų jėgainės įrengimas nuo paruošiamųjų darbų iki paleidimo užtruko keletą mėnesių.
M. Skučo teigimu, biodujų jėgainė nėra labai sudėtingas įrenginys. Srutas tiesiai iš tvarto supučia reaktorius, tada, vykstant cheminei reakcijai, susidaro dujos, iš kurių gaminama elektra.
Tokiu žaliuoju būdu gauta elektros energija naudojama įvairioms ūkio reikmėms – melžimui, pieno aušinimui, grūdų džiovykloje ir kitiems darbams, kuriems atlikti reikalinga elektra. Jėgainės veikimo ciklas – kas valandą įpilama 2 kub. m šviežių srutų, tad per parą perdirbama 48 kub. m srutų. „Dar vienas tokios jėgainės privalumas – dujų gamybos proceso metu gaunama šiluma. Ją panaudojame technikos angarui apšildyti“, – akcentavo M. Skučas.
Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad, nors viešai ir propaguojama bei skatinama žaliosios energijos gamyba, realybė yra kiek kitokia. „Ūkyje elektros suvartojimas per parą nėra tolygus, vienomis valandomis maksimalių jėgainės pajėgumų – 74 kW per valandą – būna per mažai, kitomis – per daug. Jei pagaminame daugiau elektros energijos, nei suvartojame, perteklių, viršydami numatytą atidavimo kiekį, nusiunčiame į elektros tinklus, sulaukiame baudų, nepaisant to, kad kitą valandą mes jau pasiimame buvusį perteklių. Todėl esame priversti arba gesinti vieną variklį ir pirkti tuo metu trūkstamą elektros kiekį, arba įjungti abu variklius ir už nusiųstą perteklių mokėti baudas“, – neslėpė apmaudo ŪP pašnekovas.
M. Skučo teigimu, ūkyje biojėgainėje pagamintos elektros perdavimo į tinklus norma buvo nustatyta remiantis saulės elektrinėms taikomu 10 kW limitu, nes mūsų elektros tinklai iki šiol su tokio tipo elektrinėmis beveik nebuvo susidūrę. „Situacija absurdiška – viena ranka leidžia daryti, kita – draudžia. Mums 10 kW yra per mažai, kad suvaldytume pagamintos elektros kiekį“, – tvirtino ūkininkas.
Kol įstatyminė bazė prasilenkia su logika, vienintelė galimybė ūkininkams išvengti nuostolių – įsigyti energijos kaupiklius, tačiau jie labai brangūs ir tai sunkiai įgyvendinama. „Kadangi toks elektros gaminimo būdas Lietuvoje yra naujovė, galbūt žemės ūkio ministras turėtų susėsti su energetikos ministru ir nuspręsti, kaip tokią situaciją suvaldyti. Pikčiausia, jog visi supranta, kad tokie ūkininkų žingsniai yra į gerąją pusę, kad tausojama aplinka, tačiau to per maža. Manau, reikia konkrečių valdžios institucijų veiksmų, kad būtų sustyguota tai, kas yra pažangu“, – svarstė M. Skučas.
Ūkininkų skaičiavimu, biodujų jėgainė turėtų atsipirkti maždaug per 5 metus.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 21 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.