Kaunas +11,0 °C Debesuota
Pirmadienis, 12 Spa 2026
Kaunas +11,0 °C Debesuota
Pirmadienis, 12 Spa 2026




Žemės ūkio ministro Igno Hofmano apsilankymas Kairaičių ūkyje: Dalia Kairaitienė, Ignas Hofmanas, Marius Skučas ir noriai senelių bei tėvų patirtį perimantis jo sūnus Danielis. Mariaus SKUČO nuotr.

Rita KRUŠINSKAITĖ
ŪP korespondentė  

Karvės generuoja elektrą

2025/03/22


Padidink tekstą

Pažangiausi šalies ūkiai laužo stereotipus, kad žemės ūkis tėra tik augalininkystė ir gyvulininkystė. Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusiame Dalios ir Aido Kairaičių ūkyje auginami javai, laikomos pieninės karvės ir veikia didžiausia Baltijos šalyse biodujų jėgainė, per valandą iš srutų pagaminanti 74 kW elektros energijos.

Įvertino ministras

„Šiuolaikinis žemės ūkis gali gaminti ne tik maistą, bet ir elektros energiją iš žemės ūkio veikloje susidariusių šalutinių produktų. Tai yra nuostabu! Tokie pavyzdžiai rodo mūsų žemės ūkio aukštą technologinį išsivystymo lygį, modernumą, šiuolaikiškumą. Ūkio šeimininkai malonūs, be galo darbštūs bei žymūs savo gerais darbais žmonės.

Ūkį įkūrę 1989 m., tokį ūkio modernumo lygį pasiekė savo labai sunkiu darbu. Auga trečia ūkininkų karta, ir panašu, kad ūkio tęstinumas yra užtikrintas ir bus taip pat gerose rankose. Sėkmės šiam nuostabiam šeimos ūkiui“, – tokius žodžius, apsilankęs Kairaičių ūkyje, socialinio tinklo savo paskyroje įrašė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, ūkiuose įrengiant biodujų elektrines, pirmiausia reikia įvertinti atsiperkamumą ir užsitikrinti pakankamą žaliavos kiekį, todėl tokie sprendimai labiausiai tinka dideliems ūkiams.

Idėja iš Vokietijos

Biodujų jėgainės atsiradimas nebuvo spontaniškas ūkininkų sprendimas. Mėgstanti keliauti po svečias šalis ir kelionių metu apsilankyti tų šalių ūkiuose, D. Kairaitienė šią idėją parsivežė iš užsienio. „Maždaug pieš 10 metų lankantis viename Vokietijos ūkyje, pamačius biodujų jėgainę, iš karto kilo mintis, kad ir mes tokią turėsime savo ūkyje. Kitas svarbus stimulas įsirengti jėgainę buvo drastiškai išaugusios elektros kainos. Paskaičiavome, kad iš laikomų karvių susidaro daug srutų, kurias galima panaudoti elektros gamybai“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo D. Kairaitienė.

Anot jos, biojėgainės idėja labai susižavėjo taip pat ūkininkaujantis žentas Marius Skučas, jauniausios dukros Ievos vyras. Ūkininkai, norėdami geriau susipažinti su tokių jėgainių veikimu, aplankė Lenkijoje bei Vokietijoje esančius ūkius, naudojančius tokiu būdu pagamintą elektrą.

„Bankas sutiko duoti paskolą, tada parašėme projektą paramai gauti ir ją gavome. Dabar matome, kad viskas sekasi gerai“, – idėjos įgyvendinimu džiaugėsi ūkininkė. Biodujų jėgainės įrengimas nuo paruošiamųjų darbų iki paleidimo užtruko keletą mėnesių.

M. Skučo teigimu, biodujų jėgainė nėra labai sudėtingas įrenginys. Srutas tiesiai iš tvarto supučia reaktorius, tada, vykstant cheminei reakcijai, susidaro dujos, iš kurių gaminama elektra.

Tokiu žaliuoju būdu gauta elektros energija naudojama įvairioms ūkio reikmėms – melžimui, pieno aušinimui, grūdų džiovykloje ir kitiems darbams, kuriems atlikti reikalinga elektra. Jėgainės veikimo ciklas – kas valandą įpilama 2 kub. m šviežių srutų, tad per parą perdirbama 48 kub. m srutų. „Dar vienas tokios jėgainės privalumas – dujų gamybos proceso metu gaunama šiluma. Ją panaudojame technikos angarui apšildyti“, – akcentavo M. Skučas.

Reikia valdžios pagalbos

Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad, nors viešai ir propaguojama bei skatinama žaliosios energijos gamyba, realybė yra kiek kitokia. „Ūkyje elektros suvartojimas per parą nėra tolygus, vienomis valandomis maksimalių jėgainės pajėgumų – 74 kW per valandą – būna per mažai, kitomis – per daug. Jei pagaminame daugiau elektros energijos, nei suvartojame, perteklių, viršydami numatytą atidavimo kiekį, nusiunčiame į elektros tinklus, sulaukiame baudų, nepaisant to, kad kitą valandą mes jau pasiimame buvusį perteklių. Todėl esame priversti arba gesinti vieną variklį ir pirkti tuo metu trūkstamą elektros kiekį, arba įjungti abu variklius ir už nusiųstą perteklių mokėti baudas“, – neslėpė apmaudo ŪP pašnekovas.

M. Skučo teigimu, ūkyje biojėgainėje pagamintos elektros perdavimo į tinklus norma buvo nustatyta remiantis saulės elektrinėms taikomu 10 kW limitu, nes mūsų elektros tinklai iki šiol su tokio tipo elektrinėmis beveik nebuvo susidūrę. „Situacija absurdiška – viena ranka leidžia daryti, kita – draudžia. Mums 10 kW yra per mažai, kad suvaldytume pagamintos elektros kiekį“, – tvirtino ūkininkas.

Kol įstatyminė bazė prasilenkia su logika, vienintelė galimybė ūkininkams išvengti nuostolių – įsigyti energijos kaupiklius, tačiau jie labai brangūs ir tai sunkiai įgyvendinama. „Kadangi toks elektros gaminimo būdas Lietuvoje yra naujovė, galbūt žemės ūkio ministras turėtų susėsti su energetikos ministru ir nuspręsti, kaip tokią situaciją suvaldyti. Pikčiausia, jog visi supranta, kad tokie ūkininkų žingsniai yra į gerąją pusę, kad tausojama aplinka, tačiau to per maža. Manau, reikia konkrečių valdžios institucijų veiksmų, kad būtų sustyguota tai, kas yra pažangu“, – svarstė M. Skučas.

Ūkininkų skaičiavimu, biodujų jėgainė turėtų atsipirkti maždaug per 5 metus.

Modernus ūkis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 21 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/12

Žemdirbiai atsidūrė kainų žirklėse

„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo 14,2 proc. mažesnės nei prieš metus – tai vienas didžiausių kritimų Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES kainos kri... Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė – jeigu žemdirbių produkcija atpigo 14,2 proc., o jo perkamos prekės ir paslaugos pabrango 16,4 proc., kas šiandien gali ūkininkauti pelningai ir kiek laiko ūkiai gali i&sca...
2026/10/12

Vien vaistų nepakanka: kas padeda suvaldyti lėtines ligas?

Ilgesnis gyvenimas yra didelis medicinos laimėjimas, tačiau amžėjant didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną svarbu kalbėti ne tik apie ilgaamžiškumą, bet ir apie tai, kaip sergant i&scaro...
2026/10/12

Prancūzijos prekybos tinklų veiklą paralyžiavo kibernetinė ataka, atitirpo šaldytuvai

Didžiausi Prancūzijos mažmeninės prekybos tinklai tapo kibernetinės atakos aukomis. Per ataką buvo sutrikdytas šaldytuvų veikimas, naujienų agentūrai AFP pranešė bendrovės.
2026/10/12

Jaunieji ūkininkai – sparčiai nykstanti rūšis

Europos žemės ūkis sensta vis sparčiau, o jaunų ūkininkų skaičius nuolat mažėja: antai Lenkijos parlamentui pateikti duomenys rodo, kad jaunesni nei 25 metų ūkininkai šioje šalyje sudaro vos 0,8 proc. visų žemės ūkio produkcijos gami...
2026/10/12

Kai maisto kilmė svarbi: vaikų darželis, kuris nori kurti ateitį be tarpininkų

Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės supratimas apie sveiką gyvenseną, mitybą ir atsakingą vartojimą nuolat auga. Žmonės vis labiau domisi maisto produktų kilme, sudėtimi ir gamybos būdais. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra akcentuoja...
2026/10/12

Už turto prievartavimą – penkeri metai nelaisvės

Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Druskininkų savivaldybės gyventojas P. K. pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo. Nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
2026/10/12

„EKOlink 2026“: nuo ekologinės gamybos lauko iki vartotojo

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kaip ir kasmet, buvo gausi renginiais. Vienas jų – tarptautinė konferencija „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“, kurią surengė Žemės ...
2026/10/12

Skaudi netektis – Atmatos upėje rastas žemsiurbėje dirbusio darbuotojo kūnas

Spalio 9 d. Atmatos upėje, ties Šyškrante, netoli Rusnės ir Uostadvario, įvyko skaudi nelaimė, kurios metu netekome AB Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) darbuotojo.