Kaunas +3,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 11 Bal 2026
Kaunas +3,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 11 Bal 2026




Žemės ūkio ministro Igno Hofmano apsilankymas Kairaičių ūkyje: Dalia Kairaitienė, Ignas Hofmanas, Marius Skučas ir noriai senelių bei tėvų patirtį perimantis jo sūnus Danielis. Mariaus SKUČO nuotr.

Rita KRUŠINSKAITĖ
ŪP korespondentė  

Karvės generuoja elektrą

2025/03/22


Padidink tekstą

Pažangiausi šalies ūkiai laužo stereotipus, kad žemės ūkis tėra tik augalininkystė ir gyvulininkystė. Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusiame Dalios ir Aido Kairaičių ūkyje auginami javai, laikomos pieninės karvės ir veikia didžiausia Baltijos šalyse biodujų jėgainė, per valandą iš srutų pagaminanti 74 kW elektros energijos.

Įvertino ministras

„Šiuolaikinis žemės ūkis gali gaminti ne tik maistą, bet ir elektros energiją iš žemės ūkio veikloje susidariusių šalutinių produktų. Tai yra nuostabu! Tokie pavyzdžiai rodo mūsų žemės ūkio aukštą technologinį išsivystymo lygį, modernumą, šiuolaikiškumą. Ūkio šeimininkai malonūs, be galo darbštūs bei žymūs savo gerais darbais žmonės.

Ūkį įkūrę 1989 m., tokį ūkio modernumo lygį pasiekė savo labai sunkiu darbu. Auga trečia ūkininkų karta, ir panašu, kad ūkio tęstinumas yra užtikrintas ir bus taip pat gerose rankose. Sėkmės šiam nuostabiam šeimos ūkiui“, – tokius žodžius, apsilankęs Kairaičių ūkyje, socialinio tinklo savo paskyroje įrašė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, ūkiuose įrengiant biodujų elektrines, pirmiausia reikia įvertinti atsiperkamumą ir užsitikrinti pakankamą žaliavos kiekį, todėl tokie sprendimai labiausiai tinka dideliems ūkiams.

Idėja iš Vokietijos

Biodujų jėgainės atsiradimas nebuvo spontaniškas ūkininkų sprendimas. Mėgstanti keliauti po svečias šalis ir kelionių metu apsilankyti tų šalių ūkiuose, D. Kairaitienė šią idėją parsivežė iš užsienio. „Maždaug pieš 10 metų lankantis viename Vokietijos ūkyje, pamačius biodujų jėgainę, iš karto kilo mintis, kad ir mes tokią turėsime savo ūkyje. Kitas svarbus stimulas įsirengti jėgainę buvo drastiškai išaugusios elektros kainos. Paskaičiavome, kad iš laikomų karvių susidaro daug srutų, kurias galima panaudoti elektros gamybai“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo D. Kairaitienė.

Anot jos, biojėgainės idėja labai susižavėjo taip pat ūkininkaujantis žentas Marius Skučas, jauniausios dukros Ievos vyras. Ūkininkai, norėdami geriau susipažinti su tokių jėgainių veikimu, aplankė Lenkijoje bei Vokietijoje esančius ūkius, naudojančius tokiu būdu pagamintą elektrą.

„Bankas sutiko duoti paskolą, tada parašėme projektą paramai gauti ir ją gavome. Dabar matome, kad viskas sekasi gerai“, – idėjos įgyvendinimu džiaugėsi ūkininkė. Biodujų jėgainės įrengimas nuo paruošiamųjų darbų iki paleidimo užtruko keletą mėnesių.

M. Skučo teigimu, biodujų jėgainė nėra labai sudėtingas įrenginys. Srutas tiesiai iš tvarto supučia reaktorius, tada, vykstant cheminei reakcijai, susidaro dujos, iš kurių gaminama elektra.

Tokiu žaliuoju būdu gauta elektros energija naudojama įvairioms ūkio reikmėms – melžimui, pieno aušinimui, grūdų džiovykloje ir kitiems darbams, kuriems atlikti reikalinga elektra. Jėgainės veikimo ciklas – kas valandą įpilama 2 kub. m šviežių srutų, tad per parą perdirbama 48 kub. m srutų. „Dar vienas tokios jėgainės privalumas – dujų gamybos proceso metu gaunama šiluma. Ją panaudojame technikos angarui apšildyti“, – akcentavo M. Skučas.

Reikia valdžios pagalbos

Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad, nors viešai ir propaguojama bei skatinama žaliosios energijos gamyba, realybė yra kiek kitokia. „Ūkyje elektros suvartojimas per parą nėra tolygus, vienomis valandomis maksimalių jėgainės pajėgumų – 74 kW per valandą – būna per mažai, kitomis – per daug. Jei pagaminame daugiau elektros energijos, nei suvartojame, perteklių, viršydami numatytą atidavimo kiekį, nusiunčiame į elektros tinklus, sulaukiame baudų, nepaisant to, kad kitą valandą mes jau pasiimame buvusį perteklių. Todėl esame priversti arba gesinti vieną variklį ir pirkti tuo metu trūkstamą elektros kiekį, arba įjungti abu variklius ir už nusiųstą perteklių mokėti baudas“, – neslėpė apmaudo ŪP pašnekovas.

M. Skučo teigimu, ūkyje biojėgainėje pagamintos elektros perdavimo į tinklus norma buvo nustatyta remiantis saulės elektrinėms taikomu 10 kW limitu, nes mūsų elektros tinklai iki šiol su tokio tipo elektrinėmis beveik nebuvo susidūrę. „Situacija absurdiška – viena ranka leidžia daryti, kita – draudžia. Mums 10 kW yra per mažai, kad suvaldytume pagamintos elektros kiekį“, – tvirtino ūkininkas.

Kol įstatyminė bazė prasilenkia su logika, vienintelė galimybė ūkininkams išvengti nuostolių – įsigyti energijos kaupiklius, tačiau jie labai brangūs ir tai sunkiai įgyvendinama. „Kadangi toks elektros gaminimo būdas Lietuvoje yra naujovė, galbūt žemės ūkio ministras turėtų susėsti su energetikos ministru ir nuspręsti, kaip tokią situaciją suvaldyti. Pikčiausia, jog visi supranta, kad tokie ūkininkų žingsniai yra į gerąją pusę, kad tausojama aplinka, tačiau to per maža. Manau, reikia konkrečių valdžios institucijų veiksmų, kad būtų sustyguota tai, kas yra pažangu“, – svarstė M. Skučas.

Ūkininkų skaičiavimu, biodujų jėgainė turėtų atsipirkti maždaug per 5 metus.

Modernus ūkis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 21 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/04/11

Fermas teks šlakstyti kvepalais?

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutikus keisti nuo šių metų pradžios sugriežtintos kvapų normos kaimiškose vietovėse, tai padaryti dar pernai raginęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) sutarė, kad SAM sprendimas yra nepagrįs...
2026/04/11

Pradedama krašto kelių „dešiniojo rato“ programa: dėmesys kritinėms dangos pažaidoms ir eismo saugumui

Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, ku...
2026/04/11

Geriausia komanda – šeima

Anykščiai („Anykšta“). Ukmergėje gyvenantys, Anykščių rajone ūkininkaujantys Evelina ir Tadas Malinauskai jau 15 metų dirba žemę. Abu studijavę sostinėje, nusprendė: mieste jiems ne vieta. Kai ūkio darbų maži...
2026/04/11

Mėgstate avokadus? 3 „TikTok“ triukai, kuriuos privalote žinoti – sutaupysite ir laiko, ir pinigų

Daugeliui avokadas – tiesiog būtinas kasdienių sveikų pusryčių, salotų ir pagardų ingredientas. Jų paklausa pastaraisiais metais nuosekliai auga, ir šis vaisius jau seniai nebėra egzotika, pastebi Gintarė Kitovė, „Iki“ kom...
2026/04/11

Grožėkimės, bet neskinkime

Balandžio-gegužės mėnesiais pražysta nuostabaus grožio saugomi augalai – vėjalandės šilagėlės (lot. pulsatilla patens). Dažniausiai jis auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų ...
2026/04/11

Parama pagal ekologinę sistemą „Gyvūnų gerovė“ už naminius paukščius ir kiaules

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog nuo balandžio 13 d., pasėlių deklaravimo pradžios, iki gegužės 15 d. ūkininkai gali prašyti paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencin...
2026/04/11

„INVL Baltic Real Estate“ akcininkams siūlo išmokėti 0,7 mln. eurų dividendų

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ valdyba akcininkams siūlo išmokėti 0,7 mln. eurų dividendų arba 9 centus akcijai.
2026/04/10

Medžiotojų ateitis – vienybėje

Balandžio 25-ąją, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) suvažiavimo metu, vyks šios organizacijos pirmininko rinkimai. Vieninteliu kandidatu oficialiai registruotas dabartinis LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas. Kartu su pra&sca...