Karves laikysime... šiltnamiuose

Šalyje tėra penki šimtai ūkių, parduodančių per dieną toną ir daugiau pieno, o likusieji 42 tūkstančiai – tiesiog ūkeliai, skaičiuojantys likusias egzistencijos dienas. Valstybė niekada neturėjo ir dabar neturi savo pieno ūkių ateities strategijos, o Europos Sąjunga parama nesišvaisto. Apie grėsmingą šalies pienininkystės situaciją šią savaitę kalbėta Žemės ūkio rūmuose vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje. LPGA vadovas Jonas Vilionis palygino numatomos paramos agrariniam sektoriui dydžius: už pieno veislės karvę – 96 Eur, už hektarą šiltnamių – 47 tūkst. Eur. „Laikykime karves šiltnamiuose“, – pašmaikštavo vienas LPGA tarybos narys.

Strategija – į stalčių „Dar neseniai valstybė buvo skyrusi pieno ūkių strategiją kurti patiems žemdirbiams, autoriams pažadėjusi dvidešimt tūkstančių eurų, tačiau dabar tai patikėjo Žemės ūkio ministerijai, – kalbėjo LPGA tarybos narys Naglis Narauskas, – čia įžvelgiu verslo atstovų siekį sukurti popierinę strategiją, pasmerktą likti stalčiuje.“ N. Narausko teigimu, pasaulyje auga pieno produktų poreikis, tačiau Lietuvoje mažėja pieno žaliavos kiekiai, į kaimyninę šalį parduodamos karvių bandos, yra pavojus prarasti nacionalinės pienininkystės savarankiškumą, tapti Lenkijos pieno sektoriaus satelitais (jiems tiekti žaliavą ir iš jų importuoti produktus). Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms nuostolinga atsivežti apie 30 proc. žaliavos iš Estijos ir Latvijos pieno ūkių. „Ko mums verkti, jei lenkai už pieno žaliavą moka gerą kainą, – pridūrė LPGA tarybos narys Andriejus Štombergas, – pieno perdirbėjai turėtų sunerimti, tai jų verslui ateis juodos dienos, atitinkamai nukentės ir valstybė.“ Stambaus pieno ūkio šeimininkas A. Štombergas pripažino, jog žemės ūkio ministro Broniaus Markausko Kinijoje pasakyta mintis apie milijoną karvių gali virsti realybe, jeigu už pieno žaliavą ūkininkams bus mokama gera kaina. „Žemės ūkio naudmenas valdo grūdininkai, jie nė už ką nesutiks imtis gyvulininkystės, – prieštaravo J. Vilionis, – dėl to pieno upės virs upeliais, kol visai išdžius.“

Ujamas pieno gamintojas „Šeimoje ujamas vaikas tampa neveiksnus, taip pieno gamintojus uja valstybė“, – šiurpoku palyginimu pasidalijo LPGA tarybos narys Vytautas Stankevičius. Savo stambiame pieno ūkyje jis samdo apie dvi dešimtis darbininkų, vienam žmogui moka tūkstančio eurų atlyginimą ir 700 Eur valstybei. Naujasis Seimas kalba apie naujus didesnius mokesčius. „Mums tai bus šoko terapija“, – sakė V. Stankevičius. Lankydamasis Nyderlanduose, jis sužinojo, jog olandų ūkininkas moka 54 proc. pelno mokestį, tačiau jeigu pelną skiria investicijoms į ūkį, atleidžiamas nuo to mokesčio. LPGA tarybos narius V. Stankevičius kvietė ieškoti bendro sutarimo su kitomis žemdirbių organizacijomis, stabdyti į pakalnę ritamą šalies agrarinės ekonomikos sektorių, blaivinti naujuosius įstatymų sumanytojus ir leidėjus. LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis prisiminė savo ir kolegų ūkininkų vizitus į Vyriausybę. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius žemdirbių savivaldos organizacijoms nuolat primindavo, jog nuo 2004 m. į žemės ūkį investuota 23 mlrd. Eur iš valstybės ir ES fondų, ir leido suprasti, kas yra saikas. Premjeras Saulius Skvernelis, pasak pokalbyje su juo dalyvavusios LPGA tarybos narės Danutės Adamonienės, į pienininkų klausimą dėl sektoriaus išlikimo pasakė su jam būdingu atsainumu: „Nežinau.“

Karvė – ne staklės „Valdininkai, o iš paskos ir skardžiabalsė ekonomistė šūkalioja, jog ūkyje karvė turi veikti kaip staklės – kasdien duoti atitinkamą kiekį pieno“, – pašmaikštavo LPGA tarybos narys Vytautas Lekešys. „Likviduokime karves, neturėsime rūpesčių, – atitarė J. Vilionis, – juolab kad įvežtiniai pieno produktai pigesni už tėvyninius.“ „Kai buvo ekonominis sunk­metis, žemdirbiai kentėjo, mokesčiais rėmė valstybę, bet dabar didinami mokesčiai tikrai sukels ne tik krizę, bet ir dar vieną emigracijos bangą“, – prognozavo LPGA tarybos narys Albinas Jusas. Asociacijos vadovas J. Vilionis pateikė šiek tiek statistikos apie situaciją šalies ir pasaulio pieno rinkose. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2016 m. birželio 1 d. buvo 49 325 pieno ūkiai, laikantys iki 20 karvių, 2017 m. birželio 1 d. tokių ūkių liko 42 976. Pernai tokiuose ūkiuose laikytos 138 108 karvės, šiemet – 122 234. Daugiau nei 20 karvių turinčių ūkių 2016 m. birželio 1 d. buvo 2 579 (162 349 karvės), 2017 m. birželio 1 d. buvo likę 2 532 ūkiai su 162 477 karvėmis. Per metus šalyje pieno ūkių skaičius nuo 51 904 sumažėjo iki 45 508, o karvių skaičius – nuo 300 457 iki 284 711. Visi pokyčiai – su minuso ženklu.

Pasak LPGA tarybos nario N. Narausko, tokią situaciją išprovokavo pieno supirkimo kainos. Nors lyginant 2016 m. balandžio ir 2017 m. balandžio ES šalių natūralaus pieno supirkimo kainas matyti teigiami pokyčiai, Lietuvoje kainos šiemet buvo pačios mažiausios: 27,73 Eur/100 kg. Latvijoje šis rodiklis buvo 29,23 Eur, Lenkijoje – 30,66 Eur, Estijoje – 31,06 Eur, Vokietijoje – 33,49 Eur, Nyderlanduose – 36 Eur, Suomijoje – 37,10 Eur, Graikijoje – 37,96 Eur, ES vidurkis – 33,18 Eur. Pasak daugelio asociacijos tarybos narių, realios šalies pieno gamintojams mokamos kainos yra gerokai mažesnės už oficialiai deklaruojamas. „Tūkstančiai smulkiųjų ūkininkų, kelių karvių laikytojų už kilogramą pieno negauna ir dešimties centų, – patikslino J. Vilionis, – ir tai vieša paslaptis.“ LPGA tarybos nariai palaikė trijų žemdirbių savivaldos organizacijų (Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir LPGA) kreipimąsi į Vyriausybę dėl jos pateikto konsultacinio dokumento „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas“. Siūloma mokesčių sistema nuskurdins apie 150 tūkst. šalies šeimos ūkių, nes žmonės bus įvelti į sudėtingą biurokratinę mėsmalę, atsisakys ūkio, taps valstybės pašalpų gavėjais arba emigruos. Asociacijos tarybos nariai numatė liepos 8 d. Jonavos r. surengti pieno gamintojų sąskrydį, kuriame aptars suvažiavimo ir protesto akcijų galimybes.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka