Kas atsitiko persikams?

Specialistai tvirtina, kad lapus taip deformuoja tafrinozė, jos sukėlėjas – grybas Taphrina deformans (Berk.) Tul. Tai viena iš pavojingiausių ligų, išplitusi ten, kur auginami persikai ir abrikosai.

Ligos požymiai pastebimi anksti pavasarį, išsprogus pirmiesiems lapeliams. Lapai garbanojasi, tampa šviesiai žali ar gelsvai rausvi, vėliau pasidaro tamsiai raudoni. Jie sustorėja, praranda elastingumą, lūžta, išsikraipo, ant jų atsiranda pūslių. Stipriai pažeisti lapai greitai nudžiūsta ir nukrenta.

Ligotas medelis jau vasaros viduryje gali likti be lapų. Po to nukrenta vaisių užuomazgos. Smarkiai pažeisti medžiai nebeauga, o žiemą pašąla arba visai žūva.

Be lapų, pasak sodo specialistų, ligos sukėlėjas pažeidžia ūglius, kartais vaisius. Pažeisti vaisiai būna nelygūs, dažnai susproginėja, o ūgliai sustorėja, išsiklaipo.

Maždaug po dviejų savaičių apatinėje pažeisto lapo pusėje susidaro pilkšvas vaškinis grybo askosporų sluoksnis. Jomis grybas dauginasi. Askosporos peržiemoja tarp pumpurų žvynelių, likusiuose kaboti sudžiūvusių lapų gniužulėliuose. Grybas gali peržiemoti ir pažeistose šakelėse, po medžiu nukritusiuose lapuose.

Anksti pavasarį ir vėliau per vegetaciją sodininkai pataria išgenėti ir sunaikinti pažeistus ūglius. Nuo tafrinozės vaismedžius purkšti vario grupės fungicidais – „Champion 50 WG“ 0,5 proc. tirpalu ar kt. Šį darbą reikia atlikti anksti pavasarį, iki pumpurų brinkimo, ir rudenį, kai ūgliai nustoja augti, bet lapai dar žali.

Po žydėjimo ir vėliau patartina kas 12–14 dienų 2–3 kartus nupurkšti 0,1 proc. „Effector“ ar 0,05 proc. topazu (norma parašyta ant pakuotės). Jei matysite, kad atsirado ir amarų, į tirpalą, pasak specialistų, naudinga įpilti insekticidų – decio, fastako ar kt. Tik būtina atidžiai perskaityti, kokia norma parašyta ant pakuotės.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos nuotrauka