Kas gaudo euromiškų naudą? (I)

Tai stabdo, tai tęsia

Kaip prieš kelias savaites „Ūkininko patarėjo“ redakciją informavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika, LR aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais tariant, Dzūkijos kopų projektas sustabdytas, nes sulaukė prieštaringų nuomonių dėl atvertos kopų teritorijos paklotės deginimo. Motyvas – deginimas gali sukelti pavojų gyvūnijai ir augalijai. „Šis projektas man yra žinomas. Dirbdamas aplinkos ministru aš jį atmečiau, nes tokiems dalykams negali būti skiriama pinigų. Jeigu tai yra daroma, turi būti daroma su pagrindimu. Tačiau tą padarė atėjęs naujas ministras“, – sakė K. Mažeika. Parlamentaras teigė, kad iškirsti ir išdeginti mišką bei palikti plynę – labai neblogas biznis: nereikia nieko sukurti, o tik sunaikinti. Tai yra didžiausias absurdas.

„Projekto autoriai, iniciatoriai, vykdytojai iš projekto gauna tiesioginę naudą. Tai, turbūt, yra tam tikro rato žmonių, kurie tame pamatė galimybę papildomai užsidirbti, interesas. O poveikis aplinkai? Labai abejotinas. Vien tik pagalvojus, kad žmonės, norintys užsikurti laužą miške, būtų baudžiami, o čia kalbame apie nacionalinį parką, saugomas teritorijas, kur tokie dalykai neįsivaizduojami. Tai – su logika prasilenkiantys dalykai, kurie šiuo momentu yra sustabdyti“, – liepos pradžioje komentavo Seimo narys.

Ar tikrai Dzūkijos kopų projektas sustabdytas? Šiuo klausimu ŪP norėjo pasikalbėti su ministru Simonu Gentvilu, tačiau atsakymą gavo iš Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus, kuris teigė, kad gamtotvarkos plano įgyvendinimas niekada nebuvo sustabdytas. LIFE integruotas projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ tęsis 10 metų ir bus vykdomas iki 2027 m. ŪP redakcija, išgirdusi prieštaringus dalykus, sunkokai, bet prisibeldė pas S. Gentvilą, kurio pasiteiravo, kuo tikėti – darbuotojais ar ministru, ir kokia yra projekto eiga: jis sustabdytas ar vykdomas? Praeitą savaitę ministras S. Gentvilas redakciją patikino, kad projektas nėra sustabdytas.

Kas tie išrinktieji?

ŪP pasiteiravo Aplinkos ministerijos (AM), kas tie išrinktieji, vykdantys Dzūkijos kopų projektą? Į šį klausimą ir vėl atsakė E. Gudelevičius. Jis teigė, kad projektą rengė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai. Gamtotvarkos planą įgyvendino Valstybinių miškų urėdija.

Kitokia informacija apie projekto partnerius š. m. balandžio 24 d. buvo paskelbta naturalit.lt Aušros Čebatoriūtės straipsnyje „Gamtotvarkos veiklos Dzūkijos miškuose sulaukė užsienio ekspertų dėmesio“. Joje rašoma, kad Dzūkijos nacionaliniame parke LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (Naturalit) partneriai yra jau meldinės nendrinukės projekte pagarsėjęs Baltijos aplinkos forumas (BEF) ir VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) atstovai. „Balandžio 16–18 d. VDU ŽŪA vyko SILVA tinklo (angl. SILVA Network), skirto aukštajam miškininkystės mokslui vystyti, kasmetinė konferencija. SILVA tinklo nariai vyko į Dzūkijos nacionalinį parką, kur VDU ŽŪA atstovai pristatė Naturalit projekto vykdomas bandomąsias gamtotvarkos veiklas, tvarkant natūralias miško buveines. Svečiai susipažino su kiek mažiau nei metus atliktu žemyninių kopų atvėrimu ir diskutavo apie galimus šių teritorijų tvarkymo planus, buvo aptarta ir planuojamo įgyvendinti kontroliuojamo deginimo tema“, – teigiama rašinyje.

Aplinkos ministerijos interneto puslapyje apie projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ rašoma, kad šį projektą ministerija įgyvendina su partneriais: Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, VDU ŽŪA, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM.

Finansavimas – tabu

Į klausimą, koks finansavimas buvo numatytas projektui, kiek lėšų buvo panaudota Dzūkijos kopų projektui, neatsakė nei AM, nei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius. „Gamtotvarkos projektą rengė 2 partneriai – VDU ŽŪA ir Dzūkijos nacionalinio ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato administracija. Projekto struktūroje nėra tokios atskiros eilutės, kaip „gamtotvarkos plano parengimas“ ir tam skirto atskiro finansavimo“, – ŪP atsakė E. Gudelevičius. Susidaro įspūdis, kad galimai šių dviejų institucijų darbuotojai dirbo be finansavimo, tik iš entuziazmo. O ar tarnybos, ar savo laisvalaikio metu?

Kaip skelbiama AM interneto puslapyje, bendra projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ vertė yra 17,2 mln. Eur. Didžiąją dalį lėšų sudaro ES programos LIFE parama (10,3 mln. Eur), likusi suma skirta iš valstybės biudžeto lėšų.

ŪP teiravosi AM, kodėl šis projektas gavo palaiminimą? Į klausimą ir vėl atsakė E. Gudelevičius (!), kuris teigė, kad projektas – labai reikšmingas ir svarbus, nes atkuriama nykstanti Europos Bendrijos svarbos buveinė – „nesusivėrusi žemyninė smiltpievė“. Be to, siekiama padidinti biologinę įvairovę, atkurti nykstančias augalų bei gyvūnų rūšis. „Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Dainavos giria“ buvo suplanuoti specialūs kirtimai, skirti biologinės įvairovės palaikymui pagal gamtotvarkos planą. Šiame plane numatyta suformuoti, atkurti ir palaikyti palankią apsaugos būklę Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms: nesusivėrusiai žemyninei smiltpievei (mažiausiai 43 ha plote), vakarų taigai (mažiausiai 55 ha plote) ir kerpiniams pušynams (mažiausiai 73 ha plote), išsaugant jų struktūrą ir rūšinę sudėtį. Taip pat siekiama atkurti lygutės perinčią populiaciją, pagerinti vėjalandės šilagėlės (mažiausiai 3,4 ha plote) apsaugos būklę ir sudaryti tinkamas sąlygas smiltyninio gvazdiko augimui“, – vardijo E. Gudelevičius. Tai bent valstybinės svarbos užmojai.

Rimti dalykai

E. Gudelevičius ŪP aiškino, kad žemyninės kopos yra unikalus Dzūkijos regiono bruožas. Čia driekiasi didžiausias žemyninių kopų masyvas Lietuvoje, o Dzūkijos nacionaliniame parke yra keturi geomorfologiniai draustiniai, skirti šių kopų apsaugai. Anksčiau kopų reljefas buvo nematomas dėl jų apaugimo mišku, o biologinė įvairovė sumažėjo dėl plantacinio tipo miškų įveisimo ir auginimo ant buvusių atvirų kopų, kuriose gausu saugomų rūšių. Dėl to buvo parengtas gamtotvarkos planas, siekiant pagerinti ir atkurti Europos Sąjungos natūralių buveinių ir rūšių būklę. Medienos auginimas nėra pagrindinis nacionalinio parko tikslas, tam skirti ūkiniai miškai. „Tai ne ūkiniai kirtimai ar savivalė, bet kruopščiai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė. Vykdomas žemyninių kopų atvėrimas leis padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis“, – pasikartojo E. Gudelevičius.

Kitokią nuomonę apie šį projektą išsakė buvęs Trakų urėdijos urėdas Vygandas Mierkis. Jis mano, kad šiam projektui vykdyti buvo paimti per dideli plotai, per daug buvo užsimota nukirsti medžių. „Galbūt galėjo paimti nedidelį plotą, skirtą mokslui, ir pasižiūrėti, kaip bus toliau. Ten smėlynai, smiltys, kaip Kuršių Nerijoje. Todėl viename objekte, esančiame nacionaliniame parke, rezervate, mokslininkai galėjo pasižiūrėti, galbūt ten tikrai kopos susiformuos, galbūt... Man sunku spręsti. Aš buvęs urėdijos darbuotojas, miškininkas, todėl manau, kad šį kartą per dideli kiekiai buvo paimti. Negaliu tvirtinti, kad turėjo būti taip ar kitaip, čia – per daug rimti dalykai“, – ŪP kalbėjo V. Mierkis.

Prieštaringi sprendimai

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą projektą, už kurį kai kas gauna milžiniškus pinigus, akcentavo, kad jo sprendimai taip pat prieštaringi. Tačiau šiuos projektus vykdo vadinamieji gamtosaugininkai, kurie patys save taip vadina, todėl projektai yra leidžiami. „Jei tai vykdytų urėdija, tie patys gamtosaugininkai juos labai smarkiai nurėžtų, nors tai vykdoma valstybiniuose miškuose, kur tvarkytis turėtų urėdija. Kodėl tų projektų įgyvendintojai yra ne urėdija? Nežinau. Matyt, visur kvepia pinigais, o kai kvepia pinigais, tada daug leistinų dalykų pasidaro“, – savo nuomonę ŪP išsakė V. Pranckietis. Anot KRK pirmininko, per projektą bandoma atkurti kopas, kurios niekada nebuvo plikos. Jos plikos buvo tada, kai žmonės iškirto pirminius medžius, sengirę prieš 250 metų. Tada atsivėrė kopos. Po to jas šiek tiek miškininkai užlopė, užaugino medžius, dabar ir vėl duotas leidimas kirtimui. „Kaip vertinti numatytą eksperimentą su gaisrais? Negalime daryti eksperimentų su ugnimi. Gal ir namus reikėtų uždegti ir pabandyti pažiūrėti, kaip dega? Ar pavyks uždegti tik vieną namo kampą, ar sudegs viskas su viskuo?“ – redakcijai kalbėjo V. Pranckietis.

Buvusio Lietuvos miškininkų sąjungos vadovo dr. Vidmanto Verbylos nuomone, Dzūkijos kopų projektas eina prieš gamtą. „Norima atkurti tai, kas ten buvo prieš porą šimtų metų. Tačiau Lietuva yra tokiose sąlygose, kad tokie plotai neišsilaiko, jie apauga mišku. Tą ir rodo, kad Dzūkijos kopos buvo apaugusios mišku. Jei taip buvo, taip ir toliau bus. Koks yra tikslas nurauti, nukirsti, nuvalyti ir žiūrėti, ar vėl tas pats pasikartos? Logiška, kad pasikartos. Kaip eksperimentui, šiam projektui pritarčiau, bet ne tokio dydžio teritorijose. Dabar planuojamas deginimas. Miškas yra gyvas organizmas, yra drugeliai, vabzdžiai... Rūpinamasi ne mišku, bet projektais ir pinigais. Kas bus su mišku, kai projektas baigsis?“ – svarstė V. Verbyla.

Tęsinys kituose ŪP numeriuose.

Redakcijos, Lietuvos miškininkų sąjungos, socialinių tinklų, Mariaus ČEPULIO nuotraukos

Viršelyje: „Euromiškininkavimo“ objektas, pasak specialistų, – dvigubų standartų taikymo nacionalinėje gamtotvarkoje pavyzdys.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.