Kas į Europą stumia hormonų prifarširuotą mėsą?

Auditas

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas paskelbė 2024 m. gegužės 27 – birželio 14 d. Brazilijoje atliktų audito rezultatų ataskaitą. Audito tikslas buvo įvertinti oficialios kontrolės dėl farmaciškai aktyvių medžiagų, pesticidų ir teršalų likučių gyvūnuose bei gyvūninės kilmės produktuose efektyvumą bei Brazilijos teikiamų garantijų, kad prekės atitinka aukščiausius ES kokybės standartus, patikimumą.

ES auditorių teigimu, minėtų likučių kontrolės planai galvijams, naminiams paukščiams ir medui įgyvendinami taip, kaip planavo kompetentingi darbuotojai, patvirtinantys Brazilijos siūlomas garantijas dėl šių prekių tinkamumo eksportuoti į ES.

Hormonai mėsoje

Nacionalinės taisyklės dėl veterinarinių vaistų registravimo ir nacionalinis draudimas naudoti hormonus ir beta-agonistus galvijų augimui skatinti yra iš esmės panašios į ES teisės aktus. Tačiau kitais atžvilgiais Brazilijos sistema labai skiriasi nuo ES sistemos, pavyzdžiui, nėra reikalavimo saugoti veterinarinius receptus bei įrašus apie ūkiniams gyvūnams taikytą gydymą.

Iš ES auditorių ataskaitos paaiškėjo, jog Brazilijoje terapiniais ir zootechniniais tikslais galvijams masiškai naudojamas estradiolis 17β. Todėl Brazilijos žemės ūkio ministerija negali patikimai patvirtinti, kad ūkio subjektas įvykdė atitinkamą ES sveikatos sertifikato skirsnį dėl jautienos eksporto į ES.

Veiksmai

ES auditoriai paprašė Brazilijos valdžios institucijų pateikti išsamią informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat šių veiksmų užbaigimo datas (veiksmų planus), kad būtų atsižvelgta į audito rekomendacijas. Veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant pašalinti nustatytus neatitikimus, efektyvumas bus vertinamas atliekant būsimus auditus.

Tačiau nepaisant augančių ginčų, Europos Komisija laikosi idėjos pasirašyti susitarimą su kelias Lotynų Amerikos šalis jungiančia Mercosur. Parašai turėtų būti sudėti kiek vėliau, per lapkričio mėnesį vyksiantį G20 viršūnių susitikimą. Dokumente aiškinama, esą toks „susitarimas yra naudingas ir ES, ir Mercosur, nes abiem pusėms sukuriamos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi galimybės“.

Šiam sprendimui nepritaria kai kurios ES šalys, tačiau politikai ir vėl ignoruoja Europos ūkininkų balsus.

Protestai ir nerimas

Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Mercosur, t. y. Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus, vyksta jau daugiau nei 20 metų. Kol kas žemės ūkio protestai faktiškai sustabdė dokumento ratifikavimą, tačiau 2023 metais suaktyvėjusios derybos rodo, kad tai gali įvykti šiemet. Juolab kad Ispanijos ir Vokietijos spaudimas pasirašyti dokumentą yra aiškiai juntamas.

Europos ūkininkai baiminasi dėl prekybos susitarimo tarp ES ir Mercosur šalių įgyvendinimo ir ragina europarlamentarus tam priešintis. ES žemės ūkio gamintojų teigimu, tai yra dokumentas, kurio įgyvendinimas gali destabilizuoti Europos žemės ūkį.

Europos ūkininkų nerimas pirmiausia susijęs su tuo, kad pasirašius sutartį atsivers durys pigios, ES standartų neatitinkančios žemės ūkio produkcijos importui iš Pietų Amerikos.

„Europos ūkininkai nerimauja, kad šis susitarimas kelia grėsmę jų verslo stabilumui, atverdamas rinkas pigių žemės ūkio produktų importui iš Pietų Amerikos, kurie dažnai neatitinka griežtų ES standartų. Tokie veiksmai kelia rimtų trikdžių Europos rinkoje riziką, o tai kelia grėsmę vietos ūkių konkurencingumui ir gyvybingumui“, – sakė Lenkijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Jerzy Wierzbicki.

„Copa-Cogeca" pozicija

Iš esmės tai atspindi visos Europos žemės ūkio bendruomenės balso, skėtinių organizacijų „Copa-Cogeca", požiūrį. Organizacija teigia, kad susitarimo nuostatos ypač prieštarauja Bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano prielaidoms.

„Bendras ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo derybų rezultatas sukeltų ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus nesąžiningą konkurenciją ir neigiamų pasekmių ūkininkų pragyvenimui, atlyginimams, darbo sąlygoms ir užimtumui. Be to, dabartinis projektas neprisideda prie socialinių ir aplinkosaugos standartų kėlimo Mercosur šalyse ir padidina regioninių vertės grandinių nutrūkimo riziką tose šalyse. Ūkių darbuotojai ir ūkininkai negali susitaikyti su tuo, kad žemės ūkio maisto produktų sektorius laikomas derybų objektu, skatinančiu kitų prekių eksportą, neatsižvelgiant į rimtą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį, kurį tokie sprendimai daro pirminiam sektoriui“, - rašoma „Copa-Cogeca" pareiškime.

„Copa-Cogeca" paskelbtą pareiškimą taip pat pasirašė:

• skėtinės runkelių ir kukurūzų gamintojų organizacijos (CEPM Maiz'Europe),
• Europos paukštienos perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (AVEC),
• Europos cukraus pramonė (CEFS).

Eksportas

Pasak Brazilijos valdžios institucijų, 2023 m. šalis į ES eksportavo maždaug 41 tūkst. tonų jautienos, 59 tūkst. tonų paukštienos, 2800 tonų medaus.

2023 m. gruodžio mėn. devyniose valstijose buvo 1 220 galvijų auginimo ūkių, kurie galėjo tiekti galvijus į 53 ES patvirtintas skerdyklas. Brazilijos federalinėje inspekcijos tarnyboje yra registruotos 26 paukštienos skerdyklos ir 346 vietinės medaus perdirbimo įmonės.

Parengė Ričardas Čekutis