Kas ir kaip subsidijuoja ūkininkus?

Šiuo metu ES valstybės narės dėl energetikos krizės mobilizavo apie 2,24 mlrd. eurų nacionalinės pagalbos, daugiausia ūkininkams ir miškininkams. Ši pagalba daugiausia skirta sušvelninti išaugusių trąšų ir degalų kainų poveikį, o kai kuriose šalyse naudos gauna ir transporto įmonės, rašo portalas „Agrarheute“.

Ispanija geriausiai išnaudoja turimą laisvę. Reglamentai galioja iki gruodžio 31 d., su galimybe juos pratęsti. Šiuo metu laikinąja valstybės pagalbos sistema naudojasi Rumunija, Portugalija, Italija, Vokietija, Malta, Švedija, Ispanija, Liuksemburgas, Graikija, Airija, Prancūzija ir Kroatija.

Tuo metu agentūra „Reuters“ konstatuoja, jog naftos ateities sandorių kaina vėl pakilo virš 100 USD už barelį, o tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei prieš karą Irane, be to, vis dažnesni išpuoliai Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę daugiau tiekimo maršrutų. Išvestinių finansinių priemonių rinkos rodo, kad prekiautojai nesitiki kainų kritimo artimiausiu metu.

Paramos lyderiai

Ispanija iki šiol plačiausiai pasinaudojo sušvelnintais subsidijų reglamentais. Šalis remia savo ūkininkus 500 mln. eurų trąšoms įsigyti, be to, čia subsidijuojamos ir degalų išlaidos. Ispanijos ūkininkai gauna 93 eurų subsidiją už hektarą trąšoms įsigyti. Žemės ūkio dyzelinui taikoma 0,20 euro už litrą nuolaida.

Pasak EK, Prancūzija pagal savo krizės valdymo programą mobilizavo iš viso 227 mln. eurų, kad sumažintų padidėjusias degalų kainas žemės ūkio sektoriui, įskaitant akvakultūrą. Ši suma neapima neseniai paskelbto degalų subsidijų pratęsimo iki 2026 m. pabaigos. Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu ketina ir toliau kompensuoti ūkininkams 15 centų už litrą dyzelino, atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą su Iranu. Tai valstybei kainuos 55 mln. eurų per mėnesį.

Italija ir Švedija taip pat vykdo triženklės milijoninės vertės subsidijų programas. Skandinavai ūkininkams skiria apie 149 mln. eurų subsidijų. Priklausomai nuo pasėlių, subsidijos už hektarą svyruoja nuo 36 eurų už baltyminius augalus iki 109 eurų už žieminius javus, bulves ir cukrinius runkelius.

Panaudojimas skiriasi

Tuo tarpu Austrija ūkininkams skiria iš viso 240 mln. eurų. Tačiau 50 mln. eurų iš šios sumos skirta didesnėms sausros draudimo subsidijoms nuo 2027 m. Likę 190 mln. eurų skirti socialinio draudimo įmokų lengvatoms (140 mln. eurų), mažų palūkanų veiklos paskoloms (25 mln. eurų) ir žemės ūkio investicinių paskolų grąžinimo atidėjimui (25 mln. eurų).

Rumunija neseniai gavo Briuselio pritarimą 52 mln. eurų pagalbos paketui, skirtam palengvinti vietos galvijų augintojų naštą. Konkrečiai, tiesioginėmis subsidijomis bus palengvintas degalų ir trąšų pirkimas.

Tuo metu Vokietija beveik nesinaudoja sušvelnintais reglamentais. Federalinė žemės ūkio ministerija skyrė vos 4,5 mln. eurų žuvininkystei ir akvakultūrai. Ūkininkų asociacijos reikalavimai padidinti ES trąšų paramą nuo 60 mln. eurų iki 180 mln. eurų, naudojant nacionalines lėšas, ministerijos teigimu, žlunga dėl riboto biudžeto.

Švelnino taisykles

EK jau nuo balandžio mėn. pabaigos sušvelnino valstybės pagalbos taisykles sektoriams, kuriuos krizė labiausiai paveikė, įskaitant žemės ūkį. Ši priemonė yra laikina ir nustoja galioti 2026 m. gruodžio 31 d.

Konkrečiai, ES valstybėms narėms leidžiama kompensuoti iki 70 proc. papildomų išlaidų žemės ūkyje ir žuvininkystėje, atsiradusių dėl degalų bei trąšų kainų padidėjimo.

Mažesnėms subsidijų sumoms taikoma supaprastinta procedūra. Ūkininkai gali įvertinti degalų sąnaudas kaip vienkartinę sumą, užuot pateikę išsamius dokumentus. Galimos iki 50 000 eurų subsidijos vienam ūkiui, tačiau toli gražu ne visos šalys tuo naudojasi, motyvuodamos įtemptais biudžetais bei gynybos išlaidomis.

Be to, dar liepos mėnesį Komisija skyrė 540 mln. eurų paramą ūkininkams, susiduriantiems su trąšų ir energetikos krize. Šios lėšos paskirstytos visoms ES narėms, tačiau sumos gerokai skiriasi – Lietuva gavo vos 9 788 000 eurų „nacionalinį paketą“, o didžiausias sumas susirinko Prancūzija, Lenkija bei Vokietija (atitinkamai 107 117 200, 66 633 000 ir 60 262 900 eurų).

Parengė Ričardas Čekutis