Kas iš tikrųjų užvaldė LRT?

Sėkme netiki

Birutė Davidonytė, Daiva Žeimytė-Bilienė, Indrė Makaraitytė ir dar keletas akcijos organizatorių išplatino vienodą tekstą. Nereikia nė sakyti, jog dauguma jų – arba LRT bendradarbiai, arba vienaip ar kitaip su šia įstaiga susiję asmenys.

„Įsirašykite šią datą į savo kalendorius – gruodžio 9 d. 12 val., Nepriklausomybės aikštė. Pirmiausiai jie atėjo į LRT. Po to jie apribos kitą žiniasklaidą. Galiausiai uždraus ir visus nepriklausomus kūrėjus, išvadinę kokiais nors užsienio agentais, galiausiai – užčiaups jus visus. Laisvo žodžio griovimas prasidėjo ir jis nebesustos. Mes sakome – šalin rankas! Tikimės, kad jūs taip pat!“ – visuomenę gąsdina protesto organizatoriai.

Tiesa, toli gražu ne visi jie tiki savo sumanymo sėkme, todėl mėgina rasti kitų būdų, kaip įgelti valdantiesiems. Antai Andrius Tapinas savo socialinio tinklo paskyroje rašo: „Ateiti būtina, bet būkime realistai – 5 000 žmonių prie Seimo šitai valdžiai didelio įspūdžio nepadarys. Įprato. Šiek tiek niežti, bet neskauda. Todėl iniciatyvinė grupė ieško ir papildomų protestų ir pilietinio nepasitenkinimo būdų. Viena iš mano idėjų – Remigijaus Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ boikotas žiniasklaidoje. Jokių interviu, jokių komentarų, jokio nemokamo eterio. Vienintelė išimtis – LRT, kuri privalo atspindėti „Nemuno aušros“ poziciją, bet irgi gali puikiai apsieiti be R. Žemaitaičio. Aišku, bus sudėtinga – reikalinga itin didelė televizijų, radijo stočių, laikraščių ir portalų vienybė, bet taip rudajam narcizui būtų suduotas itin skausmingas smūgis...“

Bruzdesys Seime

O štai Seime pateikimo stadiją valdančiųjų balsais jau įveikė „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria būtų lengvinama LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka, tam nustatant pusės transliuotojo tarybos balsų kartelę vietoje dabartinės dviejų trečdalių.

Seimas taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą. Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo tvarką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11 proc.
Seimas jau priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarų, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.

Monikos kova

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė socialiniame tinkle intensyviai pildo LRT „užvaldymo“ kroniką ir iš paskutiniųjų „kovoja“ su tautos išrinktaisiais: „Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Tame dalyvauja ne tik „Nemuno aušra“ ir socialdemokratai, bet pirmiausia – didžioji dalis LRT Tarybos. Šie procesai daug svarbesni nei mano postas, tai jau ne tik apie tai, tai apie demokratiją ir žodžio laisvę. Todėl sakau – neleisiu LRT užsmaugti už uždarų durų ar kaip kitaip, nebūsiu to dalis. Niekada nebuvau valdoma ir nuolanki vadovė, visada gyniau LRT interesus ir žodžio laisvę ir ginsiu iki galo.

Pastaruoju metu LRT susiduria su milžinišku instituciniu spaudimu. LRT vadovybės darbas yra didele dalimi paralyžiuotas. Mes atkraudinėjame duomenis ir atsakinėjame į užklausas. Tuo tarpu Seime skubos tvarka skinasi kelią LRT užvaldymą įgalinsiančios pataisos.“

Kitokia tikrovė

Panašu, kad didžioji dalis žurnalistų jokio piktybinio LRT „užvaldymo“ neįžvelgia.

Žurnalistas Audrius Bačiulis lakoniškai sudėlioja taškus: „Pamažu, skausmingu būdu, į LRT darbuotojų galvas diegiamas tikrovės supratimas – LRT yra valstybinis transliuotojas, finansuojamas iš mokesčių mokėtojų kišenės, LRT pajamos nepriklauso nuo laidų kokybės ir žiūrimumo, kaip laisvojoje žiniasklaidoje, LRT neturi visuomenės kontrolės, kaip laisvoji žiniasklaida (tai sako ir faktas, kad LRT veikia pagal savo atskirą, ne laisvajai žiniasklaidai skirtą Visuomenės informavimo įstatymą), todėl tiesiogiai piliečių išrinktųjų ir jiems atskaitingų politikų kontrolė LRT yra ne tik galima, bet privaloma. Jei kuriam LRT žurnalistui ši tikrovė nepriimtina, ji / jis visada gali pabandyti laimę laisvojoje žiniasklaidoje, kurioje darbas ir atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo jo darbo kokybės.“

Viską žino geriausiai?

Žurnalistas Artūras Račas svarsto kur kas nuodugniau: „Aš tikrai neisiu į gruodžio 9 d. mitingą, ir man nuoširdžiai gaila tų, kurie ten bus. Nes dauguma jų ne tik nesupranta, ką daro, bet ir
a priori mano esą geresni ir patriotiškesni nei jų bendrapiliečiai.

Argumentų, kodėl LRT įstatymo pataisos nereiškia Apokalipsės, tiems, kurie moka ir nori skaityti, šiandien tikrai netrūksta. Nevardysiu jų visų, tik priminsiu, kad slaptas balsavimas dėl LRT direktoriaus atleidimo įstatyme buvo beveik 20 metų ir išnyko tik pernai. Nuostatos dėl „pažeisto viešojo intereso“ LRT įstatyme irgi nebuvo beveik 20 metų. Tad būtų galima daryti logišką išvadą, kad šios dvi siūlomos pataisos iš esmės nekeičia sąlygų, kuriomis veikia LRT. Jos iš esmės nekeičia ir sąlygų, kuriomis gali būti atleistas generalinis direktorius. Jei diskutuosime racionaliai, manau, sutarsime, kad nuostatos dėl slapto balsavimo ir nuostata dėl „pažeisto viešojo intereso“ pačios savaime nesudaro prielaidų LRT politizuoti, užvaldyti ar uzurpuoti, o tai šiandien teigia būsimo mitingo organizatoriai.

Taigi, vienintelė pataisa, kuri keistų ilgalaikę ir nusistovėjusią LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, yra LRT tarybos narių skaičiaus, reikalingo generaliniam direktoriui atleisti, sumažinimas nuo 8 iki 6 (aš manau, turėtų būti 7, bet tai tik mano asmeninė nuomonė). Štai apie šią pataisą aš ir norėčiau pakalbėti kiek plačiau. Bet ne dėl skaičių, o dėl protestuotojų požiūrio į savo bendrapiliečius. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad didžiąją dalį LRT tarybos narių skiria politikai ir neva todėl, sumažinus balsų kartelę, čia pacituosiu B. Davidonytę, „jeigu tik politikams kažkas nepatinka, iš principo jų deleguoti tarybos nariai įgyja galią bet kada keisti visuomeninio transliuotojo, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės vadovą“.

Čia, mano nuomone, gerbiama B. Davidonytė šiek tiek prieštarauja pati sau. Nes net jei siūlomos pataisos būtų nepriimtos, LRT taryboje vis dar liktų 8 politikų deleguoti LRT tarybos nariai, o būtent tokio skaičiaus pakanka atleisti generalinį direktorių. Tad kur čia tas užvaldymo, uzurpavimo ir užčiaupimo šuo pakastas?

Nežinau kodėl, bet B. Davidonytė ir kiti „už laisvą LRT“, panašu, yra įsitikinę, kad jie viską žino geriausiai. Žmonėms svajoti neuždrausi, ir nereikia. Negerai yra tai, kad tie, kurie „už laisvą LRT“, kažkodėl a priori galvoja, kad visi kiti yra prieš laisvą LRT. Įskaitant esamus ir būsimus LRT tarybos narius. Tik štai kodėl B. Davidonytė ir jos palaikytojai taip šventai įsitikinę, kad politikų skiriami LRT tarybos nariai yra ar bus mažiau patriotiški, pilietiški ir protingi už pačią B. Davidonytę ir Co.? Kodėl jie galvoja, kad politikų paskirti LRT tarybos nariai darys tai, ką jiems lieps politikai ir šoks pagal jų dūdelę? Priminsiu kelias pavardes: G. Ilgūnas, A. Jokubaitis, L. Gadeikis, Ž. Pečiulis, L. Jablonskienė, Anapilin išėjęs R. Sakadolskis, V. Plečkaitis, N. Černiauskas, T. Balžekas, D. Jastramskis, pagaliau R. Valatka ir net Jūsų nuolankus tarnas, rašantis šias eilutes. Jei neklystu, visus juos į LRT tarybą skyrė politikai.

Ar B. Davidonytė kartu su kompanija galėtų atsistoti prie Seimo ir viešai pasakyti, kad visiems paminėtiesiems demokratija Lietuvoje, žodžio ir spaudos laisvė bei nepriklausomas visuomeninis transliuotojas rūpi ir rūpėjo mažiau nei tiems, kurie „už laisvą LRT“? Norėčiau pamatyti ir išgirsti.“

Užvaldyta jau seniai

Žurnalistas Kristupas Krivickas yra įsitikinęs, jog LRT politinis užvaldymas jau įvyko ir jį su buvusios liberaliosios daugumos pagalba įvykdė dabartiniai LRT vadovai, kurie tyčia ir sąmoningai pavertė visuomeninį transliuotoją vienos politinės pakraipos pažiūrų sklaidos ruporu: „Kanalo veidai ir laidų vedėjai politizavo transliuotojo veiklą ir nuolat pažeidžia pačios LRT patvirtintą etikos kodeksą. Daug LRT laidų vedėjų ir kūrybinių darbuotojų nuolat skelbia savo politines pažiūras ir preferencijas tiek savo FB paskyrose, tiek žiniasklaidoje. Kai kurie tiesiogiai dalyvauja politinį atspalvį turinčioje veikloje, organizuoja protestus, peticijas, dalyvauja mitinguose. Visi palaiko liberalias–šimonytiškas politines pažiūras ir tokiu būdu leidžia visuomenei pagrįstai suabejoti politiškai neutralia LRT pozicija, verčia abejoti LRT žurnalistų ir kūrybinių darbuotojų objektyvumu ir (ar) nešališkumu profesinėje veikloje. O tie, kurie bent hipotetiškai galėtų palaikyti priešingas pažiūras, – į LRT eterį nepatenka.

Pagrindinis laidų, vedėjų ir žurnalistų atrankos kriterijus – liberalios–šimonytinės politinės pozicijos palaikymas ar bent jau aiškiai išreikšta kritika dabartinei valdančiajai daugumai. Jeigu dalyvavai kituose mitinguose ir protestuose – LRT eteryje neatsidursi. Jei dalyvauji tinkamuose – žalia šviesa. Taip pat veikia ir LRT žinių tarnyba.

Naujoji LRT etikos kontrolierė (Aistė Žilinskienė, buvusi aplinkos ministro Simono Gentvilo komandos narė – red. pastaba) tyli. Nesigirdi nei jos pradėtų tyrimų, nei priimtų sprendimų. Todėl didelė dalis visuomenės visiškai pagrįstai kritikuoja LRT dėl politinio neutralumo pažeidimų. LRT veiklą politizavo, politinio neutralumo principus pažeidė ir savo pasaulėžiūros propagandos įrankiu pavertė būtent dabartinė vadovybė.“

Pasaulio pabaiga?

TV3 verslo naujienų redaktorius Martynas Žilionis stebisi, kaip dalis žmonių kartais visiškai susitapatina su kokia nors įstaiga ar jos vadovais, o tuomet galimus pokyčius priima vos ne kaip pasaulio pabaigą: „Dabar toks įspūdis susidaro skaitant įrašus apie siūlymą keisti LRT įstatymą. Neva tai padarius, laisvo žodžio ir žiniasklaidos neliks, demokratija žlugs. Bet LRT nėra jos tarybos, vadovų ar darbuotojų nuosavybė. Tai mūsų visų turtas. Kaskart, rinkdami politikus, suteikiame jiems teisę nustatyti, kas ir už ką mus gali įkalinti iki mirties, kiek pinigų mokesčiais iš mūsų bus paimta, kiek jų gausime ar net kokiame plote būsime palaidoti. Sprendžiant iš verksmų socialiniuose tinkluose, mūsų pačių išrinktiems politikams pakeitus LRT įstatymą, ištiks kažkokia apokalipsė. Ir kiek liūdna, kad nė vienas viešai verkiantis nepasižiūri, neparašo, kaip valstybiniai, nacionaliniai transliuotojai valdomi aplinkui.

O aš pažiūrėjau, kaip yra Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Šios šalys mus lenkia žiniasklaidos laisvės indekse, o ir šiaip į jas lyg lygiuojamės. Visose jose aukščiausią valdymo organą renka arba ir sudaro tik politikai. Ir nieko. Nesakome, kad tų šalių transliuotojai yra politizuoti ar kad tai baisiau nei baisu, kad ten nėra žiniasklaidos laisvės. Dėl to, manau, kad dabar aptarinėjamas pasiūlymas dėl LRT vadovo atšaukimo yra per menkas. Turėtume lygiuotis į Skandinavijos šalis ir nustatyti, kad, pvz., po kitų Seimo rinkimų LRT taryba būtų sudaroma tik iš Seimo paskirtų narių.

Jei būtų mano valia, taip pat apribočiau LRT vadovo kadencijų skaičių, nes dabar praktiškai tas pats žmogus gali vadovauti ir iki gyvos galvos. Ir LRT vadovo atšaukimą taip pat padaryčiau paprastesnį – taip, kaip yra Skandinavijos šalyse.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.