Kas kaltas? Kaltų nėra!

Formuoja nuomonę

Atrodytų, eilinė mokyklinė užduotis. 6 klasės geografijos pratybų sąsiuvinyje „Žemė“ (2 dalis, autoriai R. Šalna, L. Barauskienė, A. Pakamorienė, S. Vaičiūnienė) vaikas perskaito trumpą tekstą ir atlieka 5-ąją užduotį: „Perskaityk tekstą ir išrink argumentus prieš tradicinį žemės ūkį, auginant naminius gyvulius ir paukščius.“ Pats tekstas, iš kurio mokinys turi rinkti „argumentus prieš“, kalba apie tai, kad vištos laikomos narvuose, galvijai – ankštuose aptvaruose, kiaulės – sausakimšuose garduose, kad tokios sąlygos kelia gyvūnams stresą ir blogina mėsos kokybę, kad per didelės vaistų dozės kenkia aplinkai ir žmogaus organizmui. Toje pačioje pastraipoje pateikiama ir teigiama informacija apie technologinę pažangą: melžimo robotai, GPS valdomi kombainai. Tačiau užduotis mokinio mąstymą kreipia tik į vieną pusę – nuteikia prieš žemės ūkį.

Trys kritinės pastabos turiniui

Asociacija „Laisvė rinktis“, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – mokslu ir faktais grįsta komunikacija bei piliečių gebėjimas laisvai ir argumentuotai rinktis, pastebėjo šią užduotį ir 2026 m. balandžio 27 d. kreipėsi į ŠMSM raštu „Dėl kritinio mąstymo ir mokslo pažangos nuvertinimo 6 klasės geografijos mokomojoje medžiagoje“.

Asociacija įvardijo tris konkrečias problemas. Pirma – kritinio mąstymo slopinimas. Užduoties formuluotė „išrink argumentus prieš“ yra manipuliacinio pobūdžio. Užuot skatinus mokinius analizuoti skirtingus ūkininkavimo modelius, jų privalumus ir trūkumus, tiesiog nurodoma surinkti neigiamus argumentus. Išvada suformuluota dar prieš pradedant mokiniui galvoti.

Antra – mokslo pažangos demonizavimas. Technologinė pažanga – robotizacija, GPS sistemos, precizinis ūkininkavimas – tekste nepagrįstai siejama su neigiamais padariniais. Tačiau būtent modernios technologijos šiandien leidžia pasiekti aukščiausių gyvūnų gerovės, tvarumo ir maisto saugos standartų. Technofobiškas požiūris formuojamas jau šeštokams ir tai prieštarauja mokslu grįsto švietimo principams.

Trečia – faktinis neobjektyvumas. Teiginiai apie per dideles vaistų dozes ir sausakimšus gardus pateikiami kaip visuotinė žemės ūkio veiklos norma. Tačiau Europos Sąjungoje (ES) galioja griežčiausias pasaulyje žemės ūkio ir gyvūnų gerovės reglamentavimas, Lisabonos sutartyje išdėstytos 5 gyvūnų laisvės. Tokia informacija formuoja klaidingą vaizdą apie Lietuvos ir ES ūkininkus, klaidina būsimus maisto pirkėjus.

Ministerija: mes neatsakingi

Asociacija „Laisvė rinktis“ paprašė ŠMSM atlikti ekspertinį leidinio vertinimą, užtikrinti subalansuotą informacijos pateikimą ir informuoti, kokių priemonių bus imtasi, kad mokomoji medžiaga nevirstų vienašališkos nuomonės formavimo įrankiu.

Gegužės 5 d. ŠMSM Ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė pateikė asociacijai „Laisvė rinktis“ oficialų atsakymą. Jo esmė:

Pagal galiojančius teisės aktus, pratybų sąsiuviniai nėra vertinami. Už jų turinį atsakingi autoriai, platintojai ar leidyklos. Ministerija šio leidinio neinicijavo, neperka ir naudojimo neskatina. Pratybos nėra privalomos – naudoti jas ar ne, sprendžia mokytojai ir mokyklos. O Švietimo įstatymo 49 straipsnis garantuoja mokytojo teisę pačiam pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas.

Asociacija „Laisvė rinktis“ pakomentavo šią ministerijos poziciją savo socialinio tinklo paskyroje: „Kas atsakingas už moksleiviams skirtų pratybų turinį? Pasirodo, niekas. Bent jau valstybė – tikrai ne.“ Ir gegužės 13 d. kreipėsi į Prezidentą, Ministrę Pirmininkę, Seimą, Žemės ūkio ministeriją, pagrindines žemės ūkio organizacijas ir aukštąsias mokyklas, ruošiančias žemės ūkio specialistus.

Spraga, kurią reikia įvardyti

ŠMSM pozicija, nors ir yra teisiškai pagrįsta, deja, remiasi ydinga praktika. Nors pagal teisės aktus pratybų sąsiuviniai iš tiesų nėra privalomi, jų turinio niekas nereglamentuoja, tai nereiškia, kad situacija yra normali.

Kiekvienais metais tūkstančiai mokyklinių pratybų lapų be jokios turinio kokybės patikros patenka į mokinių rankas. Valstybė, kaip byloja ŠMSM pateiktas oficialus raštas, pasitraukė iš šio proceso ir nesirūpina, ar mokinys gauna subalansuotą, moksliškai pagrįstą informaciją, ar vienašalę žinutę, parankią nežinia kieno interesams.

Asociacija „Laisvė rinktis“ kelia labai rimtą klausimą. Įsivaizduokime situaciją – ideologinę darbotvarkę turintis finansuotojas arba priešiška valstybė sumoka leidėjams už tam tikrų žinučių įtraukimą į mokiniams skirtą mokomąją medžiagą. Jei nei mokyklos, nei valstybė sistemingai neperžiūri pratybų turinio, tokios žinutės tyliai tampa „normalia“ mokomąja medžiaga. Vaikai baigia mokyklą su suformuotomis nuostatomis, kurių jie patys nesuvokia, kaip kažkieno primestų.

Pavojus žemės ūkio reputacijai

Šios diskusijos kontekstas nėra abstraktus. Jis tiesiogiai turi įtakos žemės ūkio ateičiai Lietuvoje. Jei šeštokams formuojamas neigiamas požiūris apie tradicinį žemės ūkį, gyvulininkystę, maisto gamybą, po penkių metų šie vaikai bus abiturientai, besirenkantys studijų kryptį. Lietuva jau dabar jaučia agronomų, veterinarų ir gyvulininkystės specialistų trūkumą. Jei mokyklose žemės ūkis vaizduojamas kaip atgyvena ar gyvūnų kančios šaltinis – rytoj nebeliks dirbančiųjų žemės ūkio ir maisto sektoriuje.

Ūkininkai, žemdirbių organizacijos, agroverslai – jei patys aktyviai ir sistemingai nepasakosite jaunimui apie modernų, mokslo pažanga grįstą žemės ūkį, jo svarbą maisto saugumui, aplinkai ir valstybės ekonomikai, tai padarys kiti. Ir nebūtinai objektyviai.

Atsakomybę šiame procese turėtų prisiimti ir aukštosios mokyklos: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. Jei šiandien nesirūpinsime, kaip apie žemės ūkį kalbama mokyklose, šios institucijos rytoj stos į akistatą su vis mažėjančiu studentų srautu į žemės ūkio specialybes.

Ką galima padaryti?

Tėvai – domėkitės, iš kokių pratybų ir papildomos medžiagos mokosi jūsų vaikai. Skaitykite, vertinkite patys. Jūs turite ne tik teisę, bet ir pareigą žinoti, ko mokomi vaikai, diskutuoti su jais.

Mokytojai ir mokyklos – ypač kritiškai peržiūrėkite pratybų sąsiuvinių turinį prieš juos naudodami. Jūsų vienų rankose galimybė užtikrinti, kad klasėje skambėtų subalansuota, moksliškai pagrįsta informacija.

Žemės ūkio sektoriaus atstovai – investuokite į komunikaciją su jaunimu: organizuokite ekskursijas į modernius ūkius, vykdykite edukacinius projektus mokyklose, bendradarbiaukite su mokytojais ir leidėjais. Tai ne papildoma veikla, o investicija į sektoriaus ateitį.

Valstybė – verta rimtai svarstyti, ar dabartinė tvarka, kai mokomosios priemonės naudojamos be jokios sistemingos turinio kokybės priežiūros, yra priimtina. Laisvė pasirinkti mokymo priemones yra svarbi, tačiau ji neturėtų reikšti visiško atsitraukimo nuo atsakomybės už tai, ko mokosi mūsų vaikai. Kritinis mąstymas prasideda ne nuo aklo vienos nuomonės priėmimo, o nuo gebėjimo matyti visą paveikslą.

Autorės iliustracijos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.