Kas liks sotus: iš pietų atkeliaujantys kenkėjai ar daržovių valgytojai

Planetoje augant gyventojų skaičiui, o žemės, skirtos maisto auginimui nedaugėjant, ūkininkai privalo taikyti efektyvesnius metodus augalų auginimui. Tačiau šiltėjant klimatui susiduriama ne tik su šiomis problemomis, tačiau ir su augančių kenkėjų ir ligų skaičiumi. Pasak augalų apsaugos laboratorijos vedėjos dr. Almos Valiuškaitės, jei su šiais iššūkiais nebus kovojama, tai lems iki 50 proc. padidėjusius derliaus praradimus.

„Derliaus nuostoliai augalų auginimo metu skaičiuojami įvairiai. Statistiškai dėl augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių derlius pasaulyje kasmet sumažėja 20-25 proc. Tačiau kai kuriais atvejais, kai susidaro itin palankios sąlygos ligoms ar kenkėjams plisti, o augalų apsaugos produktai nenaudojami, derliaus nuostoliai gali siekti ir 50-100 proc. ribą. Būtina prisiminti, kad kiekvienas augalas turi savo ligas ir kenkėjus, tad ūkininkai turi žinoti ką augina ir kas šių augalų ligas kontroliuoja, kad galėtų nuspėti su kokiomis problemomis teks susidurti”, – sako ekspertė.

Šylant orui daugėja ir kenkėjų

Dėl klimato kaitos atsirandantys nauji kenkėjai ar dažnėjantys ligų protrūkiai jau seniai nebėra tik ūkininkavimo teorijoje. Kiekvienas yra matęs invazinius šliužus. Su nebūdingais kenkėjais dažnai susiduria ir vietiniai ūkininkai, auginantys įvairius augalus. Pasak ūkininko Martyno Laukaičio, klimato kaita sukelia itin gąsdinančius reiškinius.

 „Kadangi klimatas keičiasi, augaluose pradeda plisti mūsų krašto gamtinėms sąlygoms nebūdingi kenkėjai ir ligos, o tai lemia didesnius nuostolius. Dažniausiai šie parazitai būdingi pietų kraštams, tad reikia iš naujo prisitaikyti kaip su jais kovoti. Lietuvoje kartais vyrauja subtropinis klimatas, kai naktį temperatūra siekia virš 21 laipsnio, o dieną virš 30 laipsnių šilumos, kas galiausiai lemia tiek didesnį parazitų skaičių, tiek daugiau kenkėjų generacijų,  tiek ir įvairių ligų protrūkius“, – pabrėžia M. Laukaitis.

Mokslininkė pritaria ūkininkui ir teigia, kad dėl klimato kaitos vykstantys procesai skatina kenkėjiškų vabzdžių aktyvumą. „Vabzdžiai yra šaltakraujai gyvūnai, o jų medžiagų apykaita ir gyvybinė veikla priklauso nuo aplinkos temperatūros. Žema temperatūra slopina vabzdžių aktyvumą, o aukštesnė temperatūra paprastai stimuliuoja ir didina vabzdžių judrumą, agresyvumą. Paspartėjęs jų vystymosi ciklas gausina populiaciją ar didina generacijų skaičių. Taip pat aukšta temperatūra verčia kenkėjus aktyviau ieškoti maisto ir vandens šaltinių, kas lemia didesnius nuostolius ūkininkams.”, – sako specialistė.

M. Laukaitis priduria, kad dėl susidariusių gamtos sąlygų, kenkėjai pradėjo griaužti ir tuos augalus, kurių anksčiau jokie vabalai nepuolė. „Visai neseniai pastebėjome, kad išaugo kenkėjo - runkelinio straubliuko - populiacija burokėliuose ir pradėjo šiam augalui daryti didelę žalą. 30 metų augindami šią daržovę, žinojome, kad jokie vabalai jos negriaužia. Ir tada, vieną dieną pamatėme, kad visgi yra toks vabalas, kuris maitinasi burokėliais“, – sako ūkininkas.

 Augalų vaistai tampa vis svarbesni

Siekiant sumažinti derliaus nuostolius, naudojami pesticidai. „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė sako, kad juos galėtume prilyginti žmonių vaistams. „Žmones puola bakterijos, augalus taip pat atakuoja kenkėjai, puola įvairios ligos – tiek grybinės, tiek bakterinės ar virusinės. Tam, kad būtų užtikrintas maisto saugumas, apsaugotas augalas ir išsaugotas derlius, naudojami augalų apsaugos produktai – tiek cheminiai, tiek biologiniai, kurie augalams yra tas pats, kas vaistai žmogui. Kai sunkiai susergame, geriame vaistus. Jų prireikia ir sergantiems augalams“, – sako ekspertė.

Visgi, pasak Dr. A. Valiuškaitės, kenkėjų išplitimas kontroliuojamas naudojant šias priemones atsižvelgiant į ekonominio žalingumo ribas.

„Ekonominio žalingumo riba – tai toks kenksmingų organizmų išplitimo lygis tam tikromis aplinkos sąlygomis, kai derliaus nuostolis viršija išlaidas apsaugai. Žalingumo ribos yra specifinės kiekvienam kenkėjui ir netgi vietovei. Turime atvejų, kai tas pats kenkėjas ar tam tikras jo kiekis vienoje vietovėje gali būti laikomas žalingu, o kitur – priimtinu, o insekticidų naudojimas būtinas tik tada, kai kenkėjai viršija nustatytas žalingumo ribas”, –sako specialistė.

Ji priduria, kad vienas gerai tai iliustruojančių pavyzdžių yra obuolinis vaisėdis. „Paprastai šių kenkėjų Lietuvoje būna viena generacija, bet pastaraisiais metais dėl šylančio klimato dažnai fiksuojama ir antra dalinė jų karta. Tačiau pastebėta ir gąsdinančių išimčių – 2011 m. šių kenkėjų antroji generacija buvo pilna, o tai ypač kenkia obuolių derliui.”

Tačiau ūkininkas M. Laukaitis teigia, kad kartais insekticidų registravimas Lietuvoje kiek užtrunka, biologinių pesticidų pasirinkimas menkas, todėl augalų augintojai neturi pilno priemonių paketo kovoti su iš pietų atklystančiais kenkėjais.

„Šiuo metu daugiausia kenkėjų yra cukinijose ir moliūgose. Šiais metais turime situaciją, kad žaladarių antplūdis iš vakarų sunaikino visą šių daržovių derlių ir mes negalėjome su tuo kovoti. Lietuvoje vis dar nėra registruota tokių apsaugos priemonių, kurios galėtų padėti šioje situacijoje, kadangi šalyje anksčiau nebuvo tokių problemų. Tad turime situaciją, kad pietų šalyse produktas yra registruotas, tačiau Lietuvoje ne.“, – sako ūkininkas.

Ūkininkui antrina „CropLife Lietuva“ vadovė. Ji teigia, kad nors Europos Sąjungoje taikomi patys griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų registracijos reikalavimai, Lietuva papildomai taiko nacionalinius reikalavimus duomenų vertinimui. „Mūsų šalis taiko kitokias modeliavimo duomenų vertes, todėl kitose šiaurės zonos šalyse ar EPPO toje pačioje klimatinėje zonoje esančioje Lenkijoje registruoti produktai tampa Lietuvoje neregistruotinais.“

Partnerio informacija

Viršelyje: „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė