Kas penktas gyventojas svarsto apie galimybę aktyviai prisidėti prie šalies gynybos

Spalį atliktos apklausos metu respondentams buvo užduotas klausimas, ar jie yra svarstę galimybę atlikti savanoriškąją karinę tarnybą arba kitais būdais aktyviai prisidėti prie šalies gynybos – pavyzdžiui, įsilieti į Šaulių sąjungos gretas.

11 proc. apklausos dalyvių teigė apie tai svarstę ir tebesvarstantys, tačiau sprendimo dar nepriėmę. Ketinančių tai padaryti artimiausiu metu buvo 3 proc., o jau priėmusių tokį sprendimą – 4 proc. Dar 11 proc. respondentų sakė tokios galimybės dar nesvarstę, tačiau pamąstysiantys apie ją ateityje. Svarsčiusių ir atmetusių galimybę jungtis prie aktyvios šalies gynybos buvo 10 proc., o nesvarsčiusių ir neplanuojančių to daryti – 61 proc.

Galimybę aktyviai prisidėti prie šalies gynybos dažniau svarstė ir tebesvarsto, bet sprendimo dar nepriėmė aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Šaulių sąjungos vado L. Idzelio tokie rezultatai pernelyg nestebino, kadangi jau pastebėta, kad didžioji dalis naujų narių į Šaulių sąjungą prisijungia didmiesčiuose, ypač Vilniuje. Daug patriotiškai nusiteikusių žmonių imtis aktyvios gynybos nusprendė dar 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, todėl tuomet prireikė iš esmės reformuoti pačią organizaciją. Dar vienas iššūkis buvo smarkiai padidėjęs aktyvumas 2022-aisiais, Maskvai pradėjus atvirą karą prieš Ukrainą.

„Jei nutiktų kas nors panašaus, Šaulių sąjunga gali ir padvigubėti, tačiau naujiems nariams reikia tiek ginklų, tiek kitokios įrangos, tiek daugybės instruktorių jiems parengti, o pastarųjų kaip tik labai stinga. Todėl ruoštis turime dar taikos metu, ugdyti pačius instruktorius, o naujus narius supažindinti bent jau su baziniu šaulio kursu“, – teigia plk. ltn. L. Idzelis.

Nuo 2026 metų įsigalioja šaukimo į kariuomenę sistemos pokyčiai: atlikti privalomąją karinę tarnybą bus kviečiami visi 18 metų sulaukę ir mokyklą baigę jaunuoliai (vyrai), be galimybės atidėti tarnybą įstojusiems į aukštąją mokyklą.

Šaulių sąjungos vado teigimu, tai bus reikšmingas žingsnis į priekį stiprinant šalies gynybines pajėgas.

„Pirmiausia, į kariuomenę derėtų žiūrėti kaip į sudėtinę mokyklos ar universiteto dalį, kadangi jaunuoliai čia ne tik mankštinasi bei dalyvauja pratybose, bet ir lanko atitinkamas paskaitas. Antra, pačiai valstybei bus tik geriau, jei išaugs nauja su gynyba ir ginklais susipažinusi karta, kuri vėliau ateis ir į Seimą ar Vyriausybę gerai žinodama, ko reikia krašto apsaugos sistemai. Kai kas po kariuomenės galbūt imsis veiklos mūsų organizacijoje ir galės tapti instruktoriais. Kai toks mechanizmas įsisuks, tai bus didžiulis žingsnis į priekį“, – sako Šaulių sąjungos vadas.

Panašiai plk. ltn. L. Idzelis įvertino ir šiais metais pradėtą trijų dienų Pilietinės gynybos įgūdžių kursą devintokams, nors surengti juos net 32 tūkstančiams moksleivių yra didžiulis iššūkis.

„Esant tinkamam finansavimui ir organizavimui yra svarstoma apie panašų kursą jau penktokams, rengiant vienos dienos mokymus, septintokams – jau dviejų. Tai tikrai padės šalies gynybai žvelgiant į ateitį“, – tvirtina Šaulių sąjungos vadas.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko šių metų spalio 18-29 d. Jos metų buvo apklausta 1016 respondentų, kurių amžius siekė 18-75 metus, iš visos Lietuvos teritorijos.

KAM informacija