Kas per velnias tas GAAB?

Privalo laikytis

Kalbėdamas apie GAAB7 reikalavimą „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“, G. Špakauskas konstatavo, kad ją įgyvendindami pareiškėjai nuo 2024 m. privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo. Šis reikalavimas nurodo, jog tokie patys pasėliai tame pačiame lauke negali būti auginami ilgiau nei vienerius metus.

„Tai – draudimas atsėliuoti, t. y. ta pati kultūra tame pačiame lauke negali būti sėjama kitais metais. Čia viskas atrodo aišku. Jei nori atsėliuoti, sėti tą pačią kultūrą dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke,  turi pasėti 6 savaičių posėlį. Jį išlaikęs ūkininkas gauna leidimą, pavyzdžiui, sėti žieminius kviečius po žieminių kviečių. Bet ūkininkams nėra iki galo aišku, nuo kada pradedamas taikyti šis reikalavimas. Nors taisyklėse aiškiai įvardyta, kad šio reikalavimo ūkininkai turi laikytis nuo 2024 metų. ŽŪM pranešimuose nuolat kartodavo, kad GAAB 7 reikalavimas šiemet turi išimtį, nes jis taikomas nuo ateinančių metų. Bet dabar ministerija teigia, kad jau šį rudenį žemdirbiai galės atsėliuoti kviečius tik išlaikę 6 savaičių posėlį. Todėl ir kyla neaiškumas. Reikalavimas yra nuo 2024 metų, ūkininkas atlieka atsėliavimo veiksmą 2023 m.  Ar jau šiemet draudžiama atsėliuoti? Matau ir suprantu, kad taisyklėse įvardijamas atsėliavimo, o ne pasėlių deklaravimo veiksmas. Ten nėra parašyta, kad būtina deklaruoti kitais metais skirtingą kultūrą. Juk įsipareigojimus reikia vykdyti nuo 2024 m. –„Ūkininko patarėjui“ neaiškumus dėstė G. Špakauskas. 

Retoriniai klausimai

Anot Pakruojo r. ūkininko, ŽŪM nuolat aiškino, kad GAAB 7 reikalavimas šiais metais turi išimtį. Tačiau augalų kaitos ekoschemoje išimties nėra,  todėl ir jokių atsėliavimų negali būti. „Įdomu tai, kad GAAB 7 reikalavimas turi išimtį, augalų kaita – ekoschema – neturi. Tačiau ministerija aiškina, kad į juos abu bus žiūrima taip pat ir nuo tų pačių metų. Tuomet kyla klausimas: „Kur yra išimtis? Kaip pasireiškia GAAB 7 reikalavimo išimtis, palyginti su augalų kaitos ekoschema, kuri išimties neturi?“ Niekas negali į šį klausimą atsakyti. O skirtumas juk turi būti. Kur yra išimtis ir kur jos nėra? Todėl šioje vietoje aš ir nesusigaudau“, – retorinius klausimus kėlė G. Špakauskas. Jis mano, jog dabar ūkininkai, jei norės atsėliuoti, be jokio reikalo, nepagrįstai, bus verčiami sėti posėlį.

ŪP kalbintas LŪS narys priminė ŽŪM kalbas, kuriose esą ministerija susitarusi su Europos Komisija (EK) dėl leidimo dalinai atsėliuoti pasėlius. Kalbama apie GAAB 7 reikalavimą. „Jei ministerija yra susitarusi, tai kodėl apie tai nepaskelbiama viešai? Kodėl neinformuojami žemdirbiai, kad ministerija ruošia dokumentus, ar daro kokius nors kitus žingsnius? Aš tik girdžiu, kad kažkas yra susitarta“, – nuostabos neslėpė G. Špakauskas. Neaiškumų kyla ne tik jam, bet ir visai žemdirbių bendruomenei, nes po mėnesio ūkininkai turi planuoti rudeninius darbus ir žinoti, ar jie galės atsėliuoti.

Nesueina galai

Kai kuriuose rajonuose stebint stichinę sausrą, ūkininkai turi priimti visai kitokius strateginius sprendimus. Tačiau jie yra nežinioje. Anot G. Špakausko, visa tai jie privalo žinoti, ir kuo anksčiau. „Ar mes galėsime atsėliuoti, ar ne? Yra daug painiavos. Daug ūkininkų tiesiog neskaito taisyklių, jie klauso, ką pasakojo ŽŪM, žemės ūkio skyrių specialistai, priimantys deklaracijas. Ir jie tuo tiki. Tačiau aš skaitau taisykles, matau, kad nesueina galai. Todėl LŪS suvažiavime pristačiau skaidres, kuriose nebuvo mano ranka rašyto teksto. Pristatyme pateikiau faktus iš taisyklių, taip pat fragmentus iš ministerijos pristatymų, susitikimų, kuriuose buvo užduoti klausimai ir pateikti atsakymai. Visa tai dariau tam, kad pats nepriinterpretuočiau, kad nepadaryčiau klaidų. Toks ir buvo mano tikslas – padaryti problemą analizuojančią medžiagą, iš ministerijos pateiktos informacijos“, – savo sumanymą pristatė aktyvus LŪS narys.

Anot G. Špakausko,  ministerija teigė, kad  2024 metų pasėlis bus lyginamas su 2023 metų pasėliu. Todėl žemdirbiams kyla klausimas: kas yra 2024 metų pasėlis? Ūkininkams šį rudenį pasėti žieminiai kviečiai yra šių metų, o ministerija supranta, kad tai – ateinančių metų pasėlis.„Taip, gali būti interpretacijų, kuomet pasėlį sėji rudenį, o deklaruoji kitais metais. Įdomu, ką ministerija vadina pasėliu. To negalime suprasti. Todėl norime, kad ministerija visa tai pakomentuotų“, – redakcijai sakė Pakruojo r. ūkininkas.

ŽŪM komentaras

ŪP paprašė ŽŪM pakomentuoti GAAP 7 reikalavimą, kuris yra numatytas 2024 metams. Taip pat pasiteiravo, kodėl ministerija ūkininkams sako, kad rudeniniai pasėliai gali būti atsėliuoti tik po posėlių ir paprašė visą tai argumentuotai paaiškinti.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus darbuotojai atsakė, kad 2024 m. kol kas numatytas tas pats GAAB 7 reikalavimas. Šiuo metu vyksta derybos su Europos Komisija dėl galimybės jį keisti lengvinant įsipareigojimus ūkininkams, tačiau galutinio sprendimo kol kas dar nėra. „Tiems ūkininkams, kurie nedalyvauja kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“, reikia laikytis GAAB 7 reikalavimo, kuriame numatyta, kad tokie pat pasėliai gali būti auginami ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke su sąlyga, kad pirmaisiais atsėliavimo metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Tai yra palengvinimo sąlyga, kuria galima pasinaudoti tik panaudojus posėlį. Be to, posėliui tinkamų augalų sąrašas sutampa su posėlinių augalų ir tarpinių augalų per žiemą sąrašu, taikomu kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“, – pakomentavo ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.