Kas pigiausiai šią žiemą šildo savo būstus?

Biokuras Lietuvoje šiek tiek pigesnis nei Latvijoje ir Estijoje

Baltpool duomenimis, lapkritį Valstybinė miškų urėdija (VMU) paskelbė 236 aukcionus. Juose bendrai buvo pasiūlyta 337,5 tūkst. ktm medienos produktų. Lyginant su spalio mėnesiu, pasiūlytos medienos kiekis padidėjo 28 proc., o parduotos – padidėjo 24 proc.

Medienos SPOT indeksas fiksavo 49,41 Eur/ktm indekso reikšmę (ji atnaujinama kas savaitę pagal praėjusios savaitės Elektroninę medienos pardavimo sistemą (EMPS) sudarytų trumpalaikių sandorių prekybos duomenis). Lyginant indekso reikšmę su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pastebimas 36 proc. kritimas. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, indeksas nukrito 2 proc.

Užfiksuoti reikšmingi kainų pokyčiai lapkritį, kai 12 proc. pakilo pjautinių rąstų sortimentas (nuo 60,95 Eur/ktm iki 68,00 Eur/ktm). Tačiau II ir III klasės malkų ir plokščių medienos sortimento sektoriuje kaina krito 6 proc. (60,95 Eur/ktm iki 68,00 Eur/ktm).

Biokuro SPOT kaina lapkritį Lietuvoje siekė 22,06 Eur/MWh. Lyginant su praėjusiu mėnesiu ji yra 5 proc. didesnė, o lyginant su praėjusių metų rezultatais SPOT kaina krito 36 proc.

Tuo pat metu biokuro SPOT kaina Latvijoje siekė 22,25 Eur/MWh, lyginant su praėjusiu mėnesiu ji reikšmingai nepakito. Estijoje ji siekė 20,29 Eur/MWh. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, šioje šalyje fiksuotas 26 proc. kainos šoktelėjimas.

Baltpool duomenimis, biokuro biržoje apyvarta sudarė 561 990 (12,1 mln. Eur), lyginant su praėjusiu mėnesiu, apyvarta sumažėjo 7 proc., o lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 22 proc.

Vidutinė svertinė šilumos supirkimo kaina lapkritį siekė 4,77 ct/kWh ir buvo 9 proc. didesnė nei šilumos, tiekiamos spaliui (4.38 ct/kWh). Palyginus su praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatais, kaina yra 18 proc. mažesnė (5,85 ct/kWh).

Gruodžio mėnesiui superkamos šilumos kiekis siekė 800 432 MWh – tai yra 14 proc. daugiau nei perkamos šilumos kiekis lapkričio mėnesiui, o lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatais, perkamos šilumos kiekis padidėjo 10 proc.

Situacija pasaulinėje rinkoje nerami

Pasak Baltpool ekspertų, Europos valstybės susiduria su iššūkiais, kurie kol kas neleidžia pagerinti situacijos medienos pramonėje. Pavyzdžiui, Vokietijos medienos pramonė patiria didelį nuosmukį, o medienos produktų pardavimas žymiai krito. Lentpjūvėms tapo sunku parduoti medieną, todėl jų veikla traukiasi, mažėja darbo vietų.

Suomių medienos pramonė atsidūrė neaiškioje situacijoje dėl karinio konflikto Gazos ruože, kuris turi tiesioginį poveikį pušies medienos eksportui į Izraelį, teigiama Baltpool apžvalgoje. Pagrindinė eksportuotoja „Koskisen Oy“ dabar nukreipia krovinius per Haifą dėl saugumo problemų Ašdodo uoste.

Dėl neaiškių perspektyvų Europos medienos pramonėje matomi dideli pokyčiai ir medienos granulių rinkoje, kuriuos lemia besikeičianti energetikos padėtis. Karo Ukrainoje sukeltas dujų trūkumas padidino medžio granulių, skirtų gyvenamiesiems namams šildyti, paklausą, todėl smarkiai pakilo granulių ir žaliavų kainos, rašo Baltpool. „Europa, kaip didžiausia pasaulyje granulių rinka, susidūrė su rinkos neramumais, kuriuos sukėlė energijos kainų šuoliai, anglies dioksido išmetimo leidimų pokyčiai ir atsinaujinančiosios energijos politika. Nepaisant šių iššūkių, prognozuojama, kad granulių paklausa augs, nes ES siekia atsinaujinančiosios energijos tikslų. Tačiau dėl nepakankamos medienos paklausos gali sumažėti žaliavų pasiūla, todėl gali atsirasti konkurencija ir poreikis ieškoti alternatyvių šaltinių“, – teigiama apžvalgoje.

Vokiečiai vis dažniau renkasi medienos granules

Augančią medienos granulių paklausą visus metus fiksuoja ir rinką stebinti nepriklausoma Vokietijos prekybos platforma HeizPellets24. Šią tendenciją, pasak jos specialistų, lydi pirkėjams itin palanki kainų dinamika. „Medienos granulių kainos gruodį vos šoktelėjo, bet išlieka dvejų metų žemumose, kurias pasiekė prieš pat Kalėdas. Dėl žemų kainų namų ūkiai vėl ėmė aktyviai kaupti atsargas“, – rašoma apžvalgoje, pastebint, kad 2023-ieji bus metai, kai internetinėje mažmeninėje prekyboje fiksuojama didžiausia šios kuro rūšies paklausa.

Šiuo metu vidutinė granulių kaina visoje Vokietijoje yra 307 Eur/t, skaičiuojama, kad per metus ji sumažėjo net 38 proc. Austrijos vartotojai moka šiek tiek mažiau nei 350 Eur/t, o būstus granulėmis šildantys šveicarai – apie 380 frankų už toną.

Tikimasi, kad ir pirmais kitų metų mėnesiais kainos Vokietijoje išliks panašiame lygyje. Tam įtakos turės ir palanki valstybinė politika biokurui, priešingai nei iškastinio kuro atžvilgiu. Nuo kitų metų Vokietijoje brangs (15 Eur/t) CO2 mokestis, tad litras mazuto, įskaitant PVM, pabrangs 4,7 ct. Gamtinių dujų kaina dėl CO2 mokesčio didės dvigubai, o nuo kovo iki 19 proc. kils ir joms taikomas PVM, užtat medienos granulės liks neapmokestinamos. Granulių kainai šiokios tokios įtakos gali turėti tik padidinta rinkliava sunkvežimiams.

Reikšmingus skaičius pateikia pardavimų platforma HeizPellets24, lygindama mazuto ir granulių kainas bei šildymo efektyvumą. Kūrenimui naudojamas 1 l mazuto generuoja apie 10 kWh energijos, 1 kg medienos granulių – apie 5 kWh, tai yra 2 t granulių, kurios šiuo metu kainuoja apie 614 Eur, pakeičia 1 t mazuto, šiuo metu kainuojančio apie 1 070 Eur.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.