Kas priglobs į pelkes nesumerktus milijonus?

Kritikos lavina dėl RRF lėšų įsisavinimo

Vyriausybei tenka atlaikyti aštrią kritiką dėl prastai įsisavinamų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų. Finansų ministrei Gintarei Skaistei neseniai Seime teko aiškintis, kodėl skiriasi Finansų ministerijos (FM) ir RRF direktorato pateikiami duomenys apie Lietuvai išmokėtą paramą, kas prisiims atsakomybę, jeigu mūsų šalis nespės įgyvendinti reformų ir dėl to nuplauks šimtai milijonų paramos lėšų, ir t. t.

Vyriausybė jau kreipėsi į ES Bendrąjį Teismą dėl Europos Komisijos (EK) Lietuvai neišmokėtos 8,7 mln. Eur subsidijos iš RRF. Teigiama, kad šios sumos mūsų šalis negavo dėl galutinai nepasiekto su mokesčių lengvatomis susijusio rodiklio.

Su Briuseliu diskutuojama ir dėl žlugusios pelkininkystės priemonės, kuriai įgyvendinti skirta 19,36 mln. Eur – 16 mln. RRF ir 3,36 mln. nacionalinio biudžeto lėšų. Kyla klausimas, ar ši parama nenuplauks iš žemės ūkio sektoriaus? Iki šių metų pabaigos pelkėdaros procesai turėjo būti atkurti ne mažesniame nei 2 tūkst. ha plote, o iki 2026-ųjų pavasario – jau net 6 tūkst. ha plote. Anksčiau būta dar didesnių užmojų – „užpelkinti“ 8 tūkst. ha, bet susigriebta, kad pristigs lėšų, tad buvo padidinti įkainiai, o plotas sumažintas. Tačiau pelkininkyste kol kas niekas nesusidomėjo – per pirmąjį paraiškų kvietimą negauta nė viena paraiška.

Buvo suplanuotas ir antras kvietimas nuo šių metų rugsėjo 16 d., tačiau, kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai, jis nėra paskelbtas, nes šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dėl tolesnio projekto „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus, atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“ įgyvendinimo vykdo diskusijas su EK. ŽŪM redakcijai atsakė, kad antrasis kvietimas tik nukeltas, jį planuojama skelbti lapkričio mėn.

Prieštaringa informacija

ŪP pradėjus domėtis, kam gali būti skirti į pelkes dar neįmerkti milijonai, atsiskleidė prieštaringi dalykai. ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus atstovai aiškino, kad jeigu nebus sulaukta paraiškų per antrąjį kvietimą, tada priemonės lėšos bus perduodamos kitoms ministerijoms, vykdančius projektus iš RRF lėšų. „Šiuo metu vyksta derybos su FM ir EK dėl galimo lėšų perskirstymo“, – nerimą keliančią informaciją pateikė ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius.

Kitokius planus atskleidė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Seime paklaustas apie pelkininkystei skirtą RRF paramą, jis teigė besitikintis, kad tie pinigai tikrai bus panaudoti ne pelkėms atkurti, bet kitiems, inovatyvesniems projektams. „Planuojame parengti bandomąjį dirvožemio ištyrimo projektą kokiame nors rajone, kad paskui galėtume pereiti prie visos Lietuvos projekto“, – žadėjo žemės ūkio ministras.

Dar įdomesnę informaciją pateikė FM. Redakcijai pasiteiravus, kam galėtų būti skirta pelkininkystei skirta parama ir ar jau vyksta diskusijos šiuo klausimu, ministerijos atstovai atsakė, kad iš ŽŪM yra gautas siūlymas šias lėšas perskirstyti ir skirti jas  elektros kaupimo įrenginiams iš atsinaujinančių energijos išteklių. „Šiomis investicijomis galėtų pasinaudoti visi norintieji, taip pat ir ūkininkai. Tokiu atveju šias lėšas administruotų EM. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu dar vyksta neformalios diskusijos su EK dėl šių lėšų tolesnio panaudojimo, tačiau jokie konkretūs sprendimai dar nepriimti“, – informavo FM Komunikacijos skyrius.

Variantų nemažai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko įsitikinimu, jei būtų nuspręsta 16 mln. Eur ar net visų 19 mln. Eur neskirti žemės ūkiui – tai prasilenktų su RRF plano ir kitų dokumentų logika ir žemės ūkiui keliamais uždaviniais. O dokumentuose teigiama, kad, siekiant įgyvendinti klimato kaitos tikslus, būtina skatinti skubius pokyčius transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriuose, drauge sudaryti sąlygas išlaikyti Lietuvoje gamybą. Dokumentuose apibrėžtos ir sritys, kurioms turėtų būti skirtos RRF lėšos žemės ūkyje: efektyvesnis išteklių naudojimas, energetinio intensyvumo mažinimas ir su tuo susiję technologiniai sprendimai bei moksliniai tyrimai.

E. Pranausko manymu, yra nemažai variantų, kaip galima būtų panaudoti pelkėms suplanuotus pinigus, reikia tik noro ir atsidavimo kuruojamam sektoriui, nes terminai spaudžia, reikės įdėti daug darbo. Pelkės buvo „įtupdytos“ į plano „Naujos kartos Lietuva“ antrą komponentą „Žalioji Lietuvos transformacija“. Redakcijos pašnekovas pastebėjo, kad jeigu šios sumos negalima perkelti kitur, galima būtų rasti žemės ūkiui tinkamų priemonių, susijusių su žiedine ekonomika. O tai – plati sfera. Jis pabrėžė, kad žiedinė ekonomika apima visą produktų ir paslaugų būvio ciklą ir yra kur kas platesnė sritis nei atliekų rūšiavimas ir pakartotinis jų panaudojimas.

„O gal yra daugiau nepanaudotų RRF lėšų, kurias būtų galima skirti žemės ūkio žiediškumui?“ – išganinga mintis kilo LŽŪBA prezidentui.

E. Pranauskas svarstė, kad jeigu lėšas būtų galima perkelti iš žaliosios Lietuvos transformacijos į kitas plano sritis, tuomet puikiai tiktų skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui. „Pavyzdžiui, investuotume į aukšto lygio Lietuvos dirvožemio duomenų bazės sukūrimą“, – siūlė LŽŪBA prezidentas, pateikęs dar ne vieną galimą pelkininkystei skirtos paramos panaudojimo variantą.

Milijonai „užrakinti“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.