Tęsiame temą: kas sustabdys BŽŪP griaunančius ES biurokratus?

Apie biudžetą ir naują fondą

Šiuo metu bloko 1,2 trilijono eurų vertės septynerių metų biudžetas, Briuselyje vadinamas daugiamete finansinė programa (DFP), yra padalintas į tris pagrindines dalis: žemės ūkį, skurdžius regionus ir mokslinius tyrimus, diplomatiją bei administravimą.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen jau seniai pasisako už ketvirtos biudžeto kategorijos – „Europos konkurencingumo fondo“ (jis būtų daugiausia skirtas remti žaliosioms technologijoms) – įtraukimą, reaguodama į Amerikos 2022 m. investicijų bangą, dar vadovaujant prezidentui Joe Bidenui ir Kinijos pramonės vystymo politiką. Tuo metu ES valstybės narės nepalaikė šios idėjos.

Tačiau dabar Europai susiduriant su ekonomine stagnacija ir nestabilia saugumo aplinka, U. von der Leyen, mėgina dar kartą „parduoti“ panašaus fondo idėją.

Jeigu šis sumanymas pavyktų, tuomet ES lėšos būtų suskirstytos į 27 „nacionalinius planus“, t. y. po vieną kiekvienai bloko šaliai.

Gegužės viduryje ji pristatė planą 26 bloko komisarams, o biurokratai jau rengia techninį pasiūlymą, kuris liepą bus pateiktas ES šalims ir europarlamentarams, praneša „Euractiv“. Po to prasidės daugiau nei metus truksiančios derybos dėl bendro biudžeto.

Bendrijos narės nerimauja

Tačiau tokie biudžeto planai sukėlė didelį nerimą visoje Bendrijoje, o ypač tai jaudina ūkininkus.

Dabartiniame ES biudžete numatyta 379 mlrd. eurų ūkininkų subsidijoms pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir 382 mlrd. eurų regioninių „sanglaudos“ fondų, dažniausiai naudojamų transporto infrastruktūrai finansuoti. Briuselyje sklandanti Idėja sujungti abu fondus į vieną centralizuotai kontroliuojamą katilą sukėlė ažiotažą Briuselyje ir ES narių sostinėse.

Ūkininkai baiminasi, kad nacionaliniai planai kelia grėsmę ilgalaikėms ES žemės ūkio subsidijoms. Kaip informavo „Ūkininko patarėjas“, reaguodami į tai, ūkininkai gegužės 20 d. jau protestavo prieš „BŽŪP išformavimą į vieną fondą“ visoje Europoje, surengdami įspėjamąją akciją „ES kortų namelis“. Tokia akcija buvo surengta ir Lietuvoje.

Naujai padvelkusiais permainų vėjais pasipiktino ne tik eiliniai ūkininkai, bet ir juos atstovaujantys žemės ūkio ministrai – praėjusių metų spalį net 26 ministrai atmetė tokias lėšų centralizavimo bei konsolidavimo idėjas. O šių metų kovą jie iš esmės pakartojo, kad reikia atskiros bendros žemės ūkio politikos su pakankamu finansavimu, aiškiai akcentuodami, jog žemės ūkio politikos neturėtų nustelbti nauji gynybos ir saugumo prioritetai.

Tačiau kol kas matyti, kad į U. von der Leyen sugalvotą fondą įtrauktos visos gynybos, kosmoso, sveikatos ir švarios pertvarkos programos, kurių bendra vertė viršija 200 mlrd. eurų. Tuo tarpu dėl BŽŪP dabar skiriamų lėšų išlieka daug neaiškumų.

Komisaras kalba miglotai

ES biudžeto, kovos su sukčiavimo ir viešojo administravimo komisaras lenkas Piotras Serafinas socialiniame tinkle X po minėto ūkininkų protesto pasisakė itin miglotai: „Gavau aiškią žinią iš COPA-COGECA dėl bendros žemės ūkio politikos ateities ES biudžete. Esame įsipareigoję užtikrinti aiškų finansavimą, supaprastintas taisykles ir tinkamas konsultacijas. Tai ne pirmas ir tikrai ne paskutinis susitikimas su ūkininkais dėl ES biudžeto....“.

Neseniai Europos parlamente sakytoje kalboje P. Serafinas užsiminė apie tai, kaip keičiasi Komisijos mąstysena. Jis visaip mėgino pateisinti U. von der Leyen siūlomo taip vadinamo „konkurencingumo fondo“ idėją. Tačiau žinodamas apie kritišką nacionalinių vyriausybių reakciją į šį pasiūlymą, jis ir čia mėgino kalbėti aptakiai: „Tačiau turėtume aptarti, kokias reformas, kokiu lygmeniu ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už reformų nebuvimo pasekmes“.

Nors P. Serafino paskutinėje kalboje apie BŽŪP neužsimenama, o daugiau kalbama, kokia DFP struktūra būtų prasminga BŽŪP atžvilgiu ir kaip tai būtų susiję su pasiūlymu dėl vieno bendro fondo, dabar jau „Euractv“ tvirtina, jog komisaras palaiko tokį fondą, nepaisydamas ūkininkų protestų bei Bendrijos narių nepritarimo.

Didžiųjų šalių biudžeto vizijos

Kaip į numatomas ES biudžeto permainas reaguoja didžiausią įtaką ES turinčios šalys – Vokietija ir Prancūzija?

Naujoji Berlyno vyriausybė deklaruoja, jog nori modernizuoti ilgalaikį ES biudžetą ir „padaryti jį paprastesnį, skaidresnį bei lankstesnį“, o Prancūzija aiškina, esą reikėtų pereiti nuo „programomis pagrįsto“ prie „politika pagrįsto“ biudžeto.

Tuo tarpu žemės ūkio srityje prancūzai visiškai konsoliduojasi su dauguma kitų valstybių: „Nenorime, kad bendros žemės ūkio politikos lėšos būtų integruotos į vadinamąjį „nacionalinį planą“ ir siekiame išsaugoti šiai politikai skirtą biudžetą, sekant bendros žuvininkystės politikos (BŽP) pavyzdžiu. Taip pat būtina išsaugoti bendrą BŽŪP pobūdį visuose jos komponentuose. Šis atskiras BŽŪP egzistavimas už vadinamojo „nacionalinio plano“ ribų yra būtinas kaip ir BŽŪP tiesioginės išmokos, atsižvelgiant į jų esminį vaidmenį ūkininkų pajamoms“.

Šiame Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasirašytame ir Europos Komisijai adresuotame dokumente teigiama, jog „būtina užtikrinti, kad Europos ūkininkai galėtų naudotis sąžiningomis konkurencijos sąlygomis vidaus rinkoje ir pakankamu finansinės paramos lygiu, siekiant užtikrinti Sąjungos aprūpinimą maistu, esant sudėtingam geopolitiniam kontekstui...“.

Abi šalys mato naujų lėšų poreikį gynybai ir įmonėms, tačiau jas riboja griežti biudžeto fiskaliniai reikalavimai, be to, neišvengiamai artėja 806 mlrd. eurų COVID-19 paskolos dalies grąžinimas, kuris sudaro mažiausiai 25 mlrd. eurų per metus.

Parengė Ričardas Čekutis