Kas svarbiau: miestiečių diskomfortas ar žemės ūkis?

Jautrūs miestiečiai

Lenkų žiniasklaida rašo, jog ūkininkas Szymonas Kluka iš Grodzisko kaimo netoli Lodzės, jau metų metus susiduria su rimtomis kliūtimis dėl ūkio, kurį 2006 m. paveldėjo iš savo tėvo. Iš pradžių jis laikė 10 galvijų ir 120 kiaulių, tačiau prieš keletą metų nusprendė kiaulidę išplėsti iki 360 kiaulių. Gavo atitinkamus leidimus, bet, vos pradėjus statybas, prasidėjo ir problemos. Iš miesto atsikraustę jo kaimynai nusprendė sužlugdyti šią investiciją, nes jiems trukdo... kvapai.

„Jie pirmiausia bandė pripažinti negaliojančiu fermos statybos leidimą. Man buvo sunku tai suprasti, juolab kad ankstesnė kiaulidė buvo daug arčiau jų buveinės. Be to, šalia jų ilgą laiką gulėjo mėšlo krūva, tačiau tada jiems tai netrukdė. Mes puoselėjome gerus santykius: skolinau jiems elektrą namo statybai, kartu žaidėme futbolą, turėjome panašaus amžiaus vaikų. Ir staiga, nežinau kodėl, jie nusprendė sunaikinti mano ūkį“, – spaudos konferencijoje, kurią surengė ūkininkai iš Nacionalinio žemdirbių protesto grupės (NŽPG), sakė Szymonas Kluka.

Užverda kova

Vaivada ir vyriausiasis statybos priežiūros inspektorius šį skundą atmetė, tačiau byla pateko į teismą. Po kelerių metų mūšio Lodzės provincijos vaivadija panaikino statybos leidimą, nors ferma jau stovėjo. Ūkininkas apskundė teismo sprendimą. Galiausiai Administracinis teismas nusprendė, kad pastato griauti nereikia.

Tačiau tuo reikalas nesibaigė, nes kaimynai pateikė civilinį ieškinį Lodzės apygardos teismui. Jie pareikalavo beveik 400 000 zlotų (93 386 eurų) kompensacijos ir apriboti kiaulių skaičių, taip pat įrengti geresnę ventiliaciją kiaulidėje ir pasodinti tujas palei jų sklypą. Vis dėlto nepriklausomas teismo ekspertas konstatavo, kad kvapus kaimynai gali jausti daugiausiai 56 dienas per metus, o kiaulidę priskyrė nežymiam nepatogumui.

Nuosprendis ir pyktis

Tačiau teismas patikėjo vėlesniais ekspertais, įskaitant tuos, kuriuos paskyrė priešinga šalis, ir dėl to S. Kluka dabar turi sumokėti daugiau nei 100 000 zlotų – 60 tūkst. zlotų kompensacija kaimynams už kvapus, 20 000 zlotų teismo išlaidų, o taip pat palūkanų ir kitų išlaidų. Jis taip pat turės sodinti medžius savo sklype iš ieškovų pusės, o tai reiškia, kad jis negalės patekti prie savo laikomo siloso. Teismas taip pat įpareigojo kiaulidėje atlikti pokyčius, pvz., ne vėliau kaip kitą dieną po teismo srutas sumaišyti su žeme, kiaulidės valymui naudoti nedaug vandens, pašaruose naudoti gyvūninės kilmės priedus, o poilsio dienomis nepilti srutų.

Ūkininkas dėl šio fakto, žinia, piktinasi. Jis nesupranta, kodėl teismas stojo į kaimynų pusę, juk kiaulidė pastatyta pagal įstatymus ir po visų patikrinimų jie niekada nesusilaukė priekaištų.

„Teko susidurti su veterinarija, sanitarijos inspekcija ir policija. Viską patikrino, bet visada su teigiamu rezultatu“, – konferencijoje kalbėjo ūkininkas ir pridūrė, kad, nepaisant nepalankių teismų nuosprendžių, ketina ir toliau kovoti už savo ūkį, nors jėgos jau senka.

Absurdiškas precedentas

Tokiu sprendimu pasipiktino ir jau minėta NŽPG – Nacionalinė žemdirbių protesto grupė. Šis atvejis šokiruoja, nes Lenkijoje dar nėra jokio „kvapų įstatymo“ ar taisyklių, draudžiančių statyti fermas arti namų. Ir vis dėlto teismas nustatė, kad S. Klukos kiaulidės skleidžia per daug kenksmingų kvapų. Tai veda prie absurdiškų žemės ūkio apribojimų kaime ir faktinio gyvulininkystės likvidavimo. Susitikime dalyvavę ūkininkai akcentavo, kad šio jų kolegos problema netrukus gali tapti kiekvieno ūkininko problema, nes precedentas jau yra.

Žemės ūkio produkcijos gamybą kaime jau riboja kiaulių ir karvių kvapais nepatenkinti atvykėliai iš miestų, per garsiai giedantys gaidys... Jei ir toliau bus priimami panašūs sprendimai, žemės ūkis Lenkijoje žlugs, o milijonines paskolas kiaulidėms ar tvartams statyti paėmę ūkininkai bankrutuos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apie šią bylą buvo informuotos įvairios organizacijos ir politikai. Deja, jie nieko nesugebėjo padaryti.

Kokia išeitis?

Dabar tikimasi, kad lenkų Žemės ūkio ministerija sukurs reglamentus, kurie leistų teisiškai apsaugoti kaip kaimo kultūros paveldą specifines gyvenimo kaime sąlygas, tokias, kaip žemės ūkio kvapai, gyvūnų garsai ar žemės ūkio mašinų triukšmas.

Atsakydamas į vietos ūkininkų paklausimą, žemės ūkio viceministras Michałas Kołodziejczakas pranešė, kad šiuo metu šis atvejis yra analizuojamas. Jis pripažino, kad darbo sąlygos kaime yra specifinės, o užsiimant žemės ūkio veikla, gali kilti tam tikrų nepatogumų.

„Dažnai tarp kaimo vietovių gyventojų kyla tam tikri konfliktai – didėja spaudimas mažinti triukšmą laisvadieniais ar naktimis, riboti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą ar įvairių kvapų sklidimą iš žemės ūkio gamybos vietų (...) Tačiau to negalima pasiekti ribojant žemės ūkio gamybą kaimo vietovėse dėl kaimyninių ginčų ar gyventojų protestų“, – aiškina M. Kołodziejczakas.

Tvarka Lietuvoje

Lietuvoje taip pat ne kartą kilo gyventojų pasipiktinimai kiaulių fermų skleidžiamais kvapais ar ūkininkų veiksmais, srutomis laistant laukus. Todėl dar kartą primename svarbiausią informaciją, kaip tvarkyti mėšlą ar srutas.

Parengė Ričardas Čekutis