Kaštonams nubarsčius žiedus, pasipuošia katalpos

Katalpos – bignonijinių šeimai (Bignoniaceae) priklausantys augalai. Į Europą atvežtos 1726 m. Žinoma apie 13 rūšių, paplitusių Šiaurės Amerikoje, ir 4 rūšys Kinijoje. „Pas mus populiariausios dvi rūšys, Europoje jos auginamos beveik 300 metų. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, puošnioji katalpa (C. speciosa) auga iki 30 metrų. Jų laja siaura, o mediena labai vertinama, dėl jos specialiai ir sodinamos“, – išskirtines savybes vardijo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė.

Ji atkreipia dėmesį į didelius, vieną arba net du delnus užklojančius šio augalo lapus. Tad nenuostabu, kad indų kalboje vardas katalpa reiškia dramblio ausis. Ilgais lapkočiais prie šakų prisitvirtinę lapai šiek tiek primena ir širdies formą. Beje, ne mažiau įdomu ir tai, kad kitaip nei daugelio medžių, šio augalo lapai rudenį negelsta ir nerausta, bet spalio pabaigoje pajuoduoja ir nukrenta.

Itin puošnūs ir katalpų žiedai, Lietuvos sąlygomis įprastai žydi liepą apie 2–3 savaites. Žiedai piltuvėlio formos, iki 7 cm ilgio, balti arba kreminiai, žiotys išmargintos tamsiomis dėmėmis ir taškeliais. „Jie sutelkti į didelius šluotelės formos žiedynus. Vėliau susiformuoja maždaug 20–40 cm ilgio plonos vaisių dėžutės, primenančios dešreles“, – pasakojo J. Šabūnaitė.

Šios dėžutės ant medžio kabo beveik visą žiemą, todėl katalpos ir be lapų atrodo labai originaliai.

Pasak botanikės, katalpos turi keistą savybę: jų šakos išsikerojusios į šalis maždaug 4–6 metrus, dėl to dažnai neišlaikiusios svorio nulinksta iki žemės, tad tenka jas ramstyti kaip Vestminsterio parko katalpą. Tačiau tinkamai pasirinkus veislę galima užauginti kompaktišką medį gražia, tankia laja. Vienos veislės labiau tiks didelėms sodyboms, parkams ar alėjoms, gražiai auga tarp ąžuolų ir magnolijų. Kitos, žemaūgės veislės arba įskiepytos į aukštą kamieną, auga apvaliu krūmu ir dera mažiems geometriniams želdynams.

Augimo sąlygos

Šiems augalams tinka purus, drėgnas dirvožemis, saulėta vieta, nors toleruoja ir šiokį tokį pavėsį, prastą drėgnesnį ar sausesnį gruntą, bet per sausras būtina palaistyti. Netinka vėjuotos vietos, nes vėjas išdrasko lapus.

Pavasarį sprogsta vėlai – balandžio pabaigoje, gegužės viduryje, o vaisiai nukrinta tik prasidėjus naujai vegetacijai ar dar vėliau. Per sezoną katalpos gali išaugti net pusmetrį, todėl jeigu žiema šaltesnė, jauni ūgliai gali nušalti.

Dauginimas

Katalpos dauginamos įvairiai: sėklomis, šakelėmis pavasarį arba vasarą, skiepijamos žiemos metu. Jas netgi galima auginti kaip bonsus. Be to, šie medžiai atsparūs ligoms, kenkėjams, tad nesukelia papildomų rūpesčių.

GELTONŽIEDĖ KATALPA (Catalpa ovata, sin. Bignonia catalpa)

Paplitusi Centrinėje Kinijoje, auga kalnuose 500–2 500 m aukštyje. Vaisiai liaudies medicinoje naudojami inkstams valyti. Užauga iki 10 ar net 15 m aukščio. Žiedai gelsvi su rudai purpurinėmis dėmėmis, didokose kekėse, kvapūs, medingi, privilioja daug bičių. Jautrios šalčiui, apšąla. Į Europą ši rūšis introdukuota 1849 m. Šiaurės Amerikoje natūralizavosi, tapo invazinė.

PAPRASTOJI KATALPA (Catalpa bignonioides)

Savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje: Floridos, Misisipės, Alabamos, Džordžijos valstijose. Užauga kiek aukštesnė nei geltonžiedė, žydi baltais žiedais su purpurinėmis ir geltonomis, oranžinėmis dėmėmis.

„Rasų“ informacija

Jolantos ŠABŪNAITĖS ir Rūtos VAITKEVIČIŪTĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.