Katė maiše: džiaugsmas įvedus ekstremaliąją situaciją gali ir apkarsti

Reagavo operatyviai

Praūžusi audra pridarė visokeriopos žalos Lietuvos gyventojams ir išbandė mūsų pasiruošimą bei atsparumą kritinėms situacijoms. O pasirengimas ir atsparumas toks, kad praėjus savaitei po stichinės nelaimės, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, elektros neturėjo dar 30 tūkst. vartotojų. Ypač daug bėdų patyrė žemės ūkio produkcijos gamintojai – pienininkai, grūdininkai, daržininkai ir kt. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbiai ir jų atstovai pastebėjo, kad šį kartą Vyriausybė gana operatyviai reagavo ir paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Visgi kartu svarstė, ar džiaugsmas nevirs kartėliu.

„Tikriausiai visiems būtų žymiai geriau gyventi, jei Lietuvą aplenktų gamtos stichijos ir nereikėtų skelbti ekstremaliųjų situacijų, kaip nutiko 2025 m. dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje ir šiais metais dėl itin smarkaus vėjo bei lietaus. Gerai, kad tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, tačiau ar išankstinis džiaugsmas neapkars – parodys realus gyvenimas“, – ŪP komentavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas.

Kodėl galėtų apkarsti?

ŪP pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės pranešime akcentuojama, jog ekstremaliosios padėties paskelbimas „suteikia papildomą oficialų pagrindą įrodant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, sudaro sąlygas sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei sustiprinti Lietuvos argumentus siekiant Europos Sąjungos (ES) paramos žemės ūkio sektoriui“.

Tai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 84 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas: „Administracinė nuobauda neskiriama, jei reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių.“ Antra, sudaro sąlygas „sumažinti administracinę naštą ūkininkams“.

Anot S. Puodžiuko, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gražu, tačiau visą gėrį nubraukia to paties Vyriausybės pranešimo teiginys, kad ekstremalioji situacija leidžia sudaryti „sąlygas individualiai pagrįstais atvejais netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių jie objektyviai negalėjo įvykdyti“.

„Tad pirmiausia galima daryti prielaidą, kad ūkininkams nesumažėja administracinė našta, nes „individualiai pagrįstas atvejis“ reiškia, jog, nepriklausomai nuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos šalies mastu, žemdirbiai individualiai privalės fiksuoti žalą, negalėjimą vykdyti įsipareigojimų ar laikytis valdymo reikalavimų dėl force majeure ir apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Apie tai išsamiai paskelbta 2026 m. rugpjūčio 24 d. NMA interneto svetainėje. NMA vertintojai, gavę informaciją, nuspręs, ar pateiktos informacijos pakanka, ar ji tenkina force majeure sąlygas, ir priims sprendimą taikyti ar ne paramos mažinimo ar kitas sankcijas. O jei žemdirbį patikrins kitų institucijų kontrolieriai ir neduokdie ne taip informuos NMA, tuomet pagal galiojantį teisinį reguliavimą jokie force majeure nesuveiks“, – galimas problemas įžvelgė redakcijos pašnekovas.

LŽŪBA vertinimu, jeigu šalies Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją, tai turi būti aiški žinia ir pareiga visoms institucijoms, be jokių išlygų ar individualiai pagrįstų atvejų, vadovautis tiek Vyriausybės nutarimais, tiek ES reglamentais, neinterpretuojant jų pagal savo išmonę. „Pranešime skelbiama, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas sudaro sąlygas koordinuotai rinkti ir apibendrinti informaciją apie žalą ir apie galimus Lietuvos argumentus, siekiant ES paramos žemės ūkio sektoriui. Viskas gerai, tačiau norėtųsi, kad geri norai neliktų tik pažadais, ypač surenkant išsamią informaciją, o vėliau įvertinant patirtą žalą“, – lūkesčius išsakė žemės ūkio bendrovių atstovas.

Galimybės piktnaudžiauti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Ignas Hofmanas ŪP antrino, kad Vyriausybė gana operatyviai reagavo, ir tam buvo pagrindas, nes situacija daug kur sudėtinga ir ekstremali. Anot jo, valstybės lygio ekstremaliosios padėties paskelbimas sudaro sąlygas lanksčiau pasižiūrėti į įvairius žemdirbių įsipareigojimus – kredito įstaigoms, įmonėms, NMA ir kitoms tarnyboms. „Jeigu, tarkime, atsiranda sunkumų mokant kreditus, tai suteikia juridinį pagrindą kažkaip lanksčiau spręsti tas problemas. Jeigu sutartyje yra numatytos force majeure aplinkybės, galima siekti mokėjimų atidėjimo ir pan. Aišku, ekstremalioji padėtis visiškai nuo išmokų mokėjimų ar kitokių sutartinių įsipareigojimų neatleidžia“, – aiškino buvęs žemės ūkio ministras.

Komentuodamas Vyriausybės „apsidraudimą“, kad individualiai reikėtų pagrįsti patirtus nuostolius, LŪS vicepirmininkas svarstė, jog tai gana logiška nuostata. „Manau, kad reikalavimas individualiai įrodyti žalą yra logiškas, nes audros padariniai visur buvo gana skirtingi. Jeigu to nebūtų, susidarytų galimybės piktnaudžiavimui, kai audros padariniams galima būtų nurašyti bet ką ir prisidengti force majeure. Todėl normalu prašyti pateikti įrodymus, kad, pavyzdžiui, derlius ar jo kokybė buvo sunaikinti būtent dėl šių aplinkybių. Aišku, atsiranda papildomo darbo, gerai būtų, kad įrodymui tiktų nuotraukos ar vaizdo medžiaga“, – samprotavo I. Hofmanas.

Daug nesusikalbėjimo

Anykščių r. ūkininkų sąjungos (ARŪS) pirmininkas Dainius Arlauskas ŪP pastebėjo, kad ne ūkininkai, o kita pusė – valstybinės institucijos, verslo ir kredito įstaigos – spręs, kaip bus elgiamasi šiomis aplinkybėmis. „Mūsų rankos yra surištos, sprendimus priims NMA, VšĮ „Ekoagros“, grūdų supirkėjai ir kt. Matysime, ar jie tolerantiškiau žiūrės į mūsų neįvykdytus įsipareigojimus tiek parduodant grūdus, tiek ir vykdant prievoles NMA. Mes galime teikti pasiūlymus, kovoti už savo teises, tai ir darome, bet sprendžiamoji galia – jų rankose“, – akcentavo ūkininkas. Jo pastebėjimu, patirtis rodo, kad ne visos įmonės ar įstaigos paiso lankstumo force majeure aplinkybėmis. „Gal šiek tiek ir atsižvelgia, bet tikrai ne visi. Pavyzdžiui, šiemet ŽŪM leido pasėlių deklaraciją, jeigu įsivėlusi kokia klaida ir pan., koreguoti iki, regis, rugpjūčio 15 d., šis terminas gal dar pratęstas. Bet „Ekoagros“ traktuoja, kad jeigu iki birželio 22 d. nesuspėjai, taisyti vėliau jau negali. ŽŪM leidžia, o „Ekoagros“, kuri yra po ŽŪM „vėliava“, – ne“, – į tarpinstitucinį nesusikalbėjimą pabaksnojo ARŪS vadovas.

Kontrolieriai nesustoja

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.