Kėdainių vytinės „Vėtros“ likimas priklauso nuo vieno žmogaus

Tapo finansine našta

Praėjusių metų spalį Kėdainių rajono savivaldybės taryba nusprendė „Vėtrą“ iš Kultūros centro perduoti savivaldybės administracijai. Pagrindinis argumentas – laivas tapo per didele našta. Per ketverius metus (2020–2024 m.) įvyko 180 plaukimų, bet savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas pripažino, kad iššūkių netrūko.

„Plaukimai vytine yra labai priklausomi nuo aplinkybių, daug kartų plaukimai nevykdavo, nes neleisdavo oro sąlygos ar kitos aplinkybės“.

Tačiau eksploatacinės išlaidos per šį laikotarpį sudarė daugiau kaip aštuonis tūkstančius eurų, o remontui prireikė dar daugiau kaip trijų tūkstančių eurų. Tai apėmė draudimą, variklio nuomą, degalus, smulkų remontą ir, žinoma, personalą – laivui valdyti reikėjo dviejų fiziškai stiprių žmonių, iš kurių vienas turėjo turėti kapitono teises.

„Tikslią vytinės techninę būklę gali nustatyti ekspertai. Įsigijus variklį, su vytine būtų galima plaukti“, – dar pernai rudenį kalbėjo administracijos direktorius.

Taigi, teoriškai „Vėtra“ dar galėtų skrosti Nevėžio vandenis, tačiau tam reikėtų papildomų investicijų į variklį ir ekspertizę, o tai, akivaizdu, nebėra laikoma racionaliu sprendimu.

G. Muznikas taip pat pridūrė, kad vytinė „Vėtra“  yra ilgalaikis turtas ir šiuo metu likutinės 

vertės neturi. Taigi panašu, kad buhalteriškai laivas jau yra nudėvėtas ir jo vertė dabar yra tik simbolinė bei istorinė.

Pragmatiškumas nugalėjo romantinę viziją

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ laikosi griežtos pozicijos – „Vytinė turi plaukti“. Jie ne kartą siūlė valdantiesiems apsvarstyti galimybę dar bent metams pratęsti vytinės reisus Nevėžiu, motyvuodami tuo, kad kultūros sostine tapę Kėdainiai tokiu būdu taptų dar patrauklesni. Į strateginį planą jie siūlė įtraukti ne tik 10 tūkst. eurų finansavimą vytinės remontui, bet ir užtikrinti reguliarius reisus bei edukacijas, remiantis Turizmo plėtros strategija.

„Turime nuostabų laivą. Manau, kad jeigu jis būtų įveiklintas, tikrai blogiau nuo to niekam nebūtų. Tiktai klausimas, ar realiai mes turim galimybes tai padaryti, kas su juo plauks, kas tas kapitonas bus? Aš kažkaip nenoriu tikėti, kad mes per visą rajoną neturim tokios kvalifikacijos nė vieno asmens, kuris sutiktų“, – sakė ir Indrė Saldytė-Eigirdė.

Jai antrino Arūnas Kacevičius, teigdamas, kad kvalifikuotų žmonių yra.

„Aš asmeniškai pažįstu bent tris žmones, kurie turi atitinkamas licencijas. Tikrai manau, kad rajone arba aplinkiniuose rajonuose atsirastų žmogus, kuris sutiktų tą veikla užsiimti“.

Tačiau ne visi politikai nusiteikę optimistiškai. Erlenda Turskienė kėlė abejones dėl tokio darbo patrauklumo ir ekonominės logikos.

„Tai turi būti veikla, kuri neša didžiulį pelną tą darysiančiam žmogui. Kol kas matom, kad tai absoliutus minusas ekonomiškai“.

Virmantas Pikelis teigė, kad vytinei suremontuoti planuojamų 10 tūkst. eurų gali ir neužtekti.

„Tų 10 tūkstančių eurų gali ir nebeužtekti tam, kad jis saugiai plukdytų žmones, nes laivo  būklė iš tikrųjų labai sudėtinga“.

Lemiamas mero žodis: kamuolys laivavedžių aikštelėje

Nors šiuo metu vytinė „Vėtra“ laukia ne plaukimo sezono, o kada gi pagaliau bus įtvirtinta ant kranto ir ją gidai galės pristatinėti kaip senojo Kėdainių miesto istorijos dalį, meras Valentinas Tamulis neatmeta galimybės keisti planus, jei atsirastų konkretus žmogus, galintis prisiimti atsakomybę.

„Jeigu yra tie trys laivavedžiai Kėdainiuose, prašom, tegu jie ateina į savivaldybę, rasim sprendimą. Tegul jie užsiima ta individualia veikla, tegu plukdo tuos žmones.

Jeigu tiktai toks bus žmogus, laivavedys“.

Taigi, „Vėtros“ likimas dabar priklauso ne tik nuo politikų parašų, bet ir nuo to, ar Kėdainiuose atsiras entuziastas, turintis laivavedžio pažymėjimą ir norą sugrąžinti istorinę vytinę į Nevėžio vandenis.

O kol tokio žmogaus nėra, laivas liks uoste – kaip gražus, bet nebylus praeities monumentas.

Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ