Columbus +3,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 8 Kov 2025
Columbus +3,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 8 Kov 2025

Keliai, kurių gali labai prireikti

2022/06/13

Sausumos juosta, jungianti Lietuvą su Lenkija, dar kitaip vadinama Suvalkų koridoriumi, esant įtemptai situacijai su Rusija, įgauna labai svarbią reikšmę.  Tačiau kol kas intensyvesniam automobilių eismui tinkami tik du – vis dar nebaigta tiesti „Via Baltica“ automagistralė ir magistralinis kelias Lazdijai–Ogrodnikai.

Kalvarija, Lietuvos ir Lenkijos pasienis, pasieniečiai, operacija Kaitra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, sienos apsauga, siena, Lenkija

Strategiškai svarbus

Rusijai užpuolus Ukrainą, geopolitinė situacija įkaito visoje Europoje. Vis dažniau prabylama apie galimą Rusijos invaziją į Baltijos šalis. Nors tai sunkiai įtikėtina, vis dėlto gynybos ekspertai linkę raginti pasirengti pačiam blogiausiam scenarijui.

Silpniausia vieta esą išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius, ypač Rusijai laikant pajėgas ne tik Kaliningrade, bet ir Baltarusijoje. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad yra parengtas aiškus planas, kaip būtų ginamas Suvalkų koridorius.

„Suvalkų koridorius – nėra naujiena mums visiems – tiek Lietuvai, tiek Baltijos valstybėms, tiek Lenkijai“, – tvirtino kariuomenės vadas.

Vienintelė jungtis

Tačiau atkreipti dėmesį į Suvalkų koridoriaus saugumo perspektyvas rekomendavo ir JAV karinių pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas, pastebėjęs, kad Suvalkų koridorius gali tapti tuo tašku, dėl kurio dar labiau paaštrės santykiai su agresyvia Rusija. Tai vienintelis sausumos kelias, jungiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vakarais. Ir šioje jungtyje yra tik du iš Lietuvos į Lenkiją vedantys daugmaž geriau nutiesti automobilių keliai. Karo ekspertų nuomone, jie galimo karo metu greičiausiai būtų užpildyti pabėgėliais, pralaidumas taptų labai mažas. Tad vienintelė išeitis – sukurti kuo daugiau automobilių kelių jungčių su Lenkija, kad prireikus judėti tiek karo pabėgėliams, tiek kariuomenei, neatsirastų jokių kamščių keliuose.

Kelis ruožus atnaujino

Asociacijos „Nemuno euroregionas“ direktorius Gintaras Skamaročius teigė, kad euroregiono ir jo partnerių iniciatyva dar 2005–2008 m., gavus finansavimą iš Europos Sąjungos Kaimynystės (Interreg III A) programos, prisidedant vietos savivaldybėms, buvo parengtas Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas bei techninė dokumentacija Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionus jungiantiems keliams atnaujinti abipus sienos.

Buvo planuojama atnaujinti 12 kelio ruožų Lazdijų, Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijose. Ilgiausias ruožas siekė 2 kilometrus, o kiti tebuvo 200–300 m ilgio. Bendromis lėšomis buvo atnaujinti 9 kelių ruožai, nes visiems keliams nutiesti neužteko projektui skirtų lėšų. Kitus kelių ruožus vėliau savo pinigais atnaujino pačios pasienio savivaldybės. Šie keliai yra skirti vietos gyventojų patogumui – lietuviai važiuoja pas kaimynus ar gimines į Lenkiją, lenkai – atvyksta į Lietuvą.

Skyrė spygliuota viela

Nuo to laiko atsirado galimybė į kaimyninę Lenkiją važiuoti ne vien magistraliniais keliais pro Kalvariją ir Lazdijus.

Apie tokias galimybes nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ne kartą buvo kalbėta įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vadovų, pasienio gyventojų susitikimuose. Mat kitapus valstybinės sienos gyvena labai daug lietuvių. 1948 m. sovietų užtvertos spygliuotos tvoros, iškasti grioviai ne vienam dešimtmečiui atskyrė ne tik kaimynus nuo kaimynų, bet net ir šeimų narius. Jei kam ir pavykdavo gauti leidimus nuvykti pas kaimyninėje valstybėje, vos už keleto ar keliolikos kilometrų gyvenančius artimuosius, važiuoti pas juos privalėjo per Gardiną (Baltarusija), esantį už keleto šimtų kilometrų.

Darda žvyrkeliais

Atnaujinti keliai buvo atiduoti prižiūrėti savivaldybėms, nes tai daugiausia buvo rajoninio pavaldumo keliai. „Tenka jais važinėti, tad pastebiu, kad nemaža dalis šių kelių tada, kai jie buvo atkurti, didesnio kelininkų dėmesio ir nesulaukė. Tiesa, kai kur yra naujai išasfaltuotų ruožų, bet yra ir paliktų žvyrkelių“, – pripažino G. Skamaročius.

Tai, kad šiuo metu vietiniai keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos nėra tokios būklės, kokios norėtųsi, pripažino ir Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis. „Mums ir patiems nemalonu, kad, važiuojant į Lenkiją tais keliais, vasarą būni  visas apdulkėjęs, o lietingu periodu – purvinas. Lenkijos pusėje keliai jau asfaltuoti“, – aiškino meras.

Ne vietos valdžios jėgoms

Kalvarijos savivaldybės teritorijai priklauso penki atkurtų pasienio kelių ruožai. Visas asfaltuotas tik vienas jų – kelias, vedantis iš Liubavo į Rutka Tartako miestelį Lenkijoje. Visi kiti pasienio kelių ruožai – žvyrkeliai. „Juos reikia asfaltuoti, bet iki šiol šie kelių ruožai nelabai kam rūpėjo po jų atkūrimo prieš daugiau nei dešimtmetį. Tik šiemet buvo atvykęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, kartu apžiūrėjome tuos kelius ir išgirdau pažadą, kad kelias, vedantis iš Radiškės į Punską (Lenkija), tikrai bus asfaltuojamas. Tam jį turime perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos žinion. Mes tai tikrai padarysim, nes ne savivaldybės jėgoms tokie dideli asfaltavimo darbai. Ir nesvarbu, kad tie keliai gali turėti strateginę reikšmę. Nuo to mūsų savivaldybės biudžetas nepilnėja“, – tvirtino V. Plikaitis.

Anot jo, visi vietiniai pasienio keliai, vedantys į Lenkiją, yra tinkami važiuoti tik lengvosiomis transporto priemonėmis, o ne sunkiasvorei technikai. „Kad jais galėtų judėti karinė technika, reikėtų juos sustiprinti. Žinoma, jei nuvažiuotų  kokį vieną kartą, gal ir nieko nenutiktų, tačiau jei dažniau – neaišku, kas iš jų liktų“, – pastebėjo Kalvarijos savivaldybės meras.

Pasirašė ketinimų protokolą

Dar prieš porą metų – 2020-ųjų rudenį – tuometis Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius  ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andžėjus Adamčykas pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą. Lenkijos infrastruktūros ministro iniciatyva abiejų šalių darbo grupės tiek Lietuvos, tiek Lenkijos teritorijose kartu įvertino 14 kelių, jungiančių mūsų šalis.

Buvo konstatuota, kad didžioji dalis kelių, kuriais galima kirsti Lietuvos ir Lenkijos sieną, yra prastos kokybės, siauri, neretai ir nesaugūs, ypač tamsiuoju paros metu arba žiemą. Todėl tiek Lietuva, tiek Lenkija siekia abiejose bendros sienos pusėse įrengti vienodai kokybiškus, tokių pačių standartų kelius, kad žmonėms būtų patogu jais važiuoti.

Pasikeitė informacija Kaip informavo Susisiekimo ministerija (SM), neseniai tiek SM, tiek Lietuvos pasienio savivaldybių – Lazdijų ir Kalvarijos, taip pat Lenkijos infrastruktūros ministerijos bei pasienio vaivadijų atstovai nuotoliniame susitikime pasikeitė informacija apie Lietuvos ir Lenkijos pasienio kelių būklę ir planuojamus rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiant į išvadas, gautas po 2020 m. spalio 8–9 d. abiejų šalių ekspertų grupės surengtos kelių jungčių Lenkijos–Lietuvos pasienyje apžiūros, kurios metu buvo apvažiuota 14 kelių ir įvertinta jų būklė.

Rekonstruos tik du

„Lenkijos vaivadijų atstovai informavo, kad artimiausiais metais (2023–2024 m.) savo pusėje planuoja rekonstruoti du pasienio kelius, esančius Seinų ir Suvalkų savivaldybėse. Atsižvelgiant į Lenkijos planus ir siekiant užtikrinti vienodus techninius kelio parametrus abiejose valstybių sienos pusėse, nuspręsta Lietuvoje rekonstruoti Lazdijų r. esantį valstybinės reikšmės rajoninį kelią Lazdijai–Galiniai ir Kalvarijos sav. esantį vietinės reikšmės kelią Senoji Radiškė–Naujieji Alksnėnai (apie 3,8 km), kurie pagerina susisiekimą su Lenkija“, – teigiama pateiktame komentare.

Rekonstruojant šiuos kelius, juos platinant, atnaujinant dangą ir diegiant kitus saugos elementus darbus planuojama atlikti per 2024 m. Kitiems pasienio keliams, matyt, dar teks palaukti savo eilės.

Redakcijos nuotrauka

2022.o6.13

Vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Susijusios temos - skaitykite: „Via Baltica“Suvalkija; Suvalkų koridorius; pasienis; Kalvarija; Lenkija; Baltijos šalys;
Dalintis