Kelininkų klaidos talžo ūkininkų likimus

Paskutinis ūkininko šansas?

Kelininkų klaidos išryškėjo jau senokai, gal prieš 4 ar 5 metus, tačiau kol kaimynai gerai sutarė, problema nebuvo tokia aštri. E. Bagdonas į lauką važiuodavo per nuovažą ir kirsdavo kampą privataus sklypo, kuris priklauso priešais jo namus gyvenančiam sodiečiui.

Kaimynų santykiams pašlijus, E. Bagdonas kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę, norėdamas išsiaiškinti situaciją ir savo teises. Tuometis Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Noreika atvyko į vietą, įvertino situaciją ir nustatė, kad po rajoninio kelio Būdai–Skaistgiriai–Vincentava rekonstrukcijos nuovaža, turėjusi būti projektinio bendrojo naudojimo kelio pradžioje, buvo įrengta už 20 metrų – į namų valdos žemės sklypą, nors šiam sklypui jau buvo įrengta kita nuovaža. Žemės tarnybos specialistas pasiūlė ūkininkui dėl šios problemos sprendimo kreiptis į LAKD.

„Dėl šios nuovažos kreipiausi į tada dar valdžioje buvusią Virginiją Baltraitienę, į dabartinį Kėdainių merą Valentiną Tamulį, tačiau iš niekur pagalbos nesulaukiau“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo E. Bagdonas.

Vincentavos ūkininko teigimu, dirbamą nuomojamą lauką dabar pasiekia tik važiuodamas per kitą privatų kiemą, tačiau jo savininkas jau irgi burnoja dėl lietingu oru nuolat gadinamo kelio.

Aukštos LAKD tvoros

LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė, komentuodama situaciją, teigė, kad nuovažos yra įrengiamos vadovaujantis teisės aktais, norminiais ir techniniais dokumentais. „Teritorijoje prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Būdai–Skaistgiriai–Vincentava nuovažų skaičius yra per didelis, todėl šiuo atveju galėtų būti svarstomas klausimas tik dėl esamos, tačiau dabar jau perteklinės, nuovažos perkėlimo į kitą vietą“, – savo atsakyme dėstė J. Orentaitė.

Pasak jos, šiuo metu LAKD neturi objektyvių duomenų, kad visi tretieji asmenys, kurių žemės sklypai yra suformuoti abipus servitutinio kelio ar projektinio bendro naudojimo kelio, pageidautų perkelti esamą nuovažą į kitą vietą. Tam, kad būtų svarstomas esamos nuovažos perkėlimas į kitą vietą, turi būti bendras visų suinteresuotų žemės sklypų savininkų tarpusavio susitarimas, jog dėl to nebūtų pažeistos įstatymų saugomos jų teisės.

LAKD specialistė pasiūlė ir kitą problemos sprendimo būdą. „Bendruoju atveju LAKD neprieštarautų dėl esamos nuovažos nuo rajoninio kelio perkėlimo į kitą vietą privačiomis lėšomis“, – teigė J. Orentaitė. Tačiau yra daugybė sąlygų.

Pasak Komunikacijos skyriaus vadovės, turi būti įvertintos techninės galimybės įrengti nuovažą į servitutinį kelią dėl šioje vietoje esančios kelio pralaidos per upelį (kanalą) ir reljefo, nes nuovažos įrengimo projektinis pasiūlymas turi būti parengtas nekeičiant kanalo ir esamos pralaidos per kelią vietos. Turi būti pateiktas visų naujos nuovažos įrengimu (perkėlimu) suinteresuotų šalių – tiek žemės sklypo, iš kurio būtų perkeliama nuovaža, tiek visų besiribojančių su servitutiniu ar projektiniu bendro naudojimo keliu, savininkų – rašytinis susitarimas dėl nuovažos perkėlimo savo lėšomis.

Taip pat iš LAKD turi būti gautos prisijungimo sąlygos dėl nuovažos nuo rajoninio kelio perkėlimo į kitą vietą, pasirašytas susitarimas dėl sprendinių įgyvendinimo rajoninio kelio statinio ribose ir garantinių įsipareigojimų perėmimo darbų vykdymo vietose, parengtas ir įgyvendintas nuovažos perkėlimo projektas, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, bei gautas leidimas vykdyti darbus valstybinės reikšmės keliuose.

Autoriaus nuotrauka – Ką kelininkai galvojo, įrengdami nuovažas viena šalia kitos?

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.