Kelių rinkliavos lengvata – pagal Vyriausybės nuotaiką?

Sukūrė neapibrėžtumą

Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) svarstant atitinkamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, šio komiteto pirmininkas Algirdas Sysas žemės ūkio sektoriaus ir verslo atstovus ramino: „Kodėl visi galvoja, kad Vyriausybėje bus tokie kraugeriai, kurie iškart nustatys koeficientą 1.“

Tačiau kartu jis akcentavo, kad įstatyme reikia įtvirtinti koeficiento „žirkles“, nes niekas nežino, kas gali įvykti rytoj, juolab žinant, koks yra šalies biudžeto deficitas.

Seime priimant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, A. Sysas pabrėžė, kad šis įstatymas „yra apie keliukų priežiūrą, finansavimą, o ne apie lengvatas. Šiuo įstatymu sprendžiame, kad mūsų keliai būtų geresni“.

Kai kurių politikų ir ūkininkų organizacijų atstovų požiūriu, žemdirbiai buvo apgauti. Elektroninės kelių rinkliavos lengvatos numatytos ne tik žemės ūkio produkciją vežančioms, bet ir elektra, vandenilio dujomis ir biometanu varomoms transporto priemonėms. Tad ir atsinaujinančios energetikos organizacijų atstovai atkreipė dėmesį, kad dar 2025 m. su Vyriausybe buvo sutarta, jog bus konkretūs koeficientai, apie jų „žirkles“ nebuvo kalbama, o dabar jos atsirado ir tai sukuria neapibrėžtumą.

„Išdūrė“ žemdirbius ir verslą?

„Susisiekimo ministerija (SM) ir Vyriausybė „išdūrė“ ir žemdirbius, ir mažiau taršių transporto priemonių naudotojus, nes buvo aiškiai sutarta ir pasakyta, kad koeficientas bus ne daugiau kaip 0,5. Jeigu po 3 ar 5 metų kažkas pasikeis, tada galima būtų koeficientą pakoreguoti. Dabar verslas negali sėdėti kaip ant adatų, kad metų pabaigoje sužinotų, jog rinkliava padidėjo. Negalima taip tyčiotis iš sektorių, su kuriais buvo sutarta“, – susitarimą priminė BFK pirmininko pavaduotojas Valius Ąžuolas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos raštu pateiktose pastabose dėl įstatymo pataisų buvo pabrėžta, kad koeficiento „žirklės“ leidžia lengvai ir nederinant keisti žemdirbių streikų metu vykusių derybų su Vyriausybe ir ministerijomis pasiektus susitarimus arba juos iš viso eliminuoti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ūkio subjektai investuoja į netaršias ar mažai taršias transporto priemones, kurioms būtų taikoma lengvata. Tačiau jų teisėti lūkesčiai gali subliūkšti, paliekant galimybę lengvai keisti taikomus kelių mokesčių koeficientus.

Seimo nariai V. Ąžuolas, Bronis Ropė ir Eimantas Kirkutis registravo pataisą ir pasiūlė įteisinti kitokius koeficiento dydžius – nuo 0,4 iki 0,6, tačiau tam Seime pritarta nebuvo.

Tikino, kad nedidins

Pristatydama įstatymo pataisas, susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė tikino, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų ir žemės ūkio produkcijos gamintojams bei netaršaus transporto naudotojams taikys maksimalią nuolaidą – 50 proc. nustatytos elektroninės kelių rinkliavos dydžio. „Vyriausybė nuo 2027 m. taikys 50 proc. nuolaidą, ir tie nuogąstavimai, kad kažkaip bus keičiami daugikliai, nepagrįsti. O įstatyme nustatomi rėžiai nuo 0,5 iki 1, jeigu reikėtų koreguoti dydžius“, – tvirtino susisiekimo viceministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jau yra paviešinti rinkliavos dydžiai, ir galima pasiskaičiuoti, kokio dydžio bus rinkliava. „Su nuolaida ji siektų vidutiniškai maždaug 6–7 ct/km. Šis dydis tikrai konkurencingas, palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, ar net gerokai mažesnis. Jeigu būtų pritaikyta mažesnė nuolaida, ką siūlė Seimo nariai, tai ji net nepadengtų kelių infrastruktūros kaštų. Kitaip sakant, rinkliavos dydis su maksimalia 50 proc. nuolaida leidžia tik priartėti prie kelio dangai daromos žalos ir padengti minimalius infrastruktūros kaštus“, – akcentavo D. Sujetaitė.

Priminė susitarimą

V. Ąžuolas „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė, kad žemdirbiai ir netaršaus transporto naudotojai gali pagrįstai jaustis apgauti, nes 2025 m. buvo pasirašytas susitarimas su Vyriausybe, jog bus nustatyta konkreti lengvata – būtent 50 proc. mažesnis kelių mokesčių dydis. „Ir buvo pažadėta, kad tas susitarimas bus perkeltas į įstatymą, bet kai Vyriausybė įstatymo projektą atnešė į Seimą, ten buvo koeficientas jau ne 0,5, o nuo 0,5 iki 1. Vadinasi, Vyriausybė pasiliko sau didelę galimybę laviruoti – jeigu kuriais nors metais Vyriausybės nuotaika pasikeis, nuolaidos gali visai nelikti. Gali nukentėti ne tik žemdirbiai, bet ir mažiau taršaus transporto naudotojai. Tai palikta spręsti pagal nuotaiką“, – komentavo BFK pirmininko pavaduotojas.

Anot politiko, tokie įstatymo pokyčiai neskatins verslo investuoti, pavyzdžiui, į biodujomis varomą transportą, apie kurį daug kalbama ir norima, kad jo atsirastų daugiau. „Jeigu nežinai, kiek kitais metais gali tekti sumokėti kelių mokesčių, galbūt vengsi rizikuoti bei pirkti mažiau taršią transporto priemonę, kuri ir taip yra brangesnė“, – pastebėjo parlamentaras.

Rėžia ausis

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas neslėpė, kad formuluotė „50 proc. kelių mokesčio nuolaida žemdirbiams“ jam rėžia ausis ir nesukuria stabilumo. „Kai kalbame apie nuolaidą, iš karto užsidega „raudona švieselė“, kad tai priklauso nuo valdžios ir jos nuotaikos. Vadinasi, esame „pakabinti“ – nuolaida gali būti labai trumpalaikė. Ir tai kelia nerimą, nes praktika rodo, kad esame priklausomi nuo politikų požiūrio. Tai yra įrankiai tam tikrai politinei manipuliacijai ir jais gali būti naudojamasi“, – mąstė Kelmės r. ūkininkas.

Kita vertus, jo pastebėjimu, jeigu tai jau vadiname nuolaida, tai ji visų pirma tektų ne tiek žemdirbiams, kiek vartotojams. „Turėtume kalbėti ne apie nuolaidas, kaip kokiame prekybos centre, bet apie konkurencingumą ir tarp aplinkinių šalių, ir eksportuojant produkciją į platųjį pasaulį. Grįžtame prie tų pačių dalykų, kurie visiems yra žinomi, jog visi mokesčiai ir visa aplinka, kur mes ūkininkaujame, atsiremia į gebėjimą konkuruoti“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

LŪS vicepirmininko įsitikinimu, tai nėra klausimas tik apie kelių mokesčius. Jis teigė pasigendantis platesnio valdžios požiūrio į vykstančius procesus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. „Žemės ūkio konkurencingumas silpsta, ir ne tik pas mus. Politikai turėtų mąstyti plačiau. Suprantu, kad SM mato savo sritį, galvoja apie kelius, bet Vyriausybė turėtų aprėpti visumą. Norėtųsi platesnio žvilgsnio, nes reikia išgyventi ir konkuruoti“, – samprotavo M. Puidokas.

Kaip panaudojami mokesčiai?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.