Britai dėl pašarų priedo karvėms socialiniuose tinkluose sukėlė pasaulinio masto skandalą

Viskas prasidėjo nuo, žinoma, nuo spaudimo verslui tapti žalesniems ir prisidėti prie klimato tikslų. Iniciatyvos imasi ir prekybininkai.

Keli Didžiosios Britanijos prekybos centrai sutarė su JK kooperatyvu „Arla", Danijos ir Švedijos tarptautine kooperatine įmone „Arla Foods" ir paskelbė, kad pašarų priedas „Bovaer" 90 dienų bus išmėginamas JK, „Arla" ūkiuose. 

„Arla Foods Group" yra penkta didžiausia pasaulyje bei didžiausia Skandinavijoje ir JK kooperatinė pieno gamybos įmonė. „Arla" deklaruoja, jog jiems svarbi aplinkai tvari veikla.

Taigi kodėl dabar socialiniuose tinkluose dėmesio centre atsidūrė pašarų priedas galvijams, nors, atrodytų, kad aplinka susirūpinę vartotojai turėtų būti patenkinti, nes atsiranda galimybė paremti metano išmetimo mažinimo politiką. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) duomenimis, metanas prie klimato šiltėjimo prisideda 80 kartų labiau nei anglies dioksidas. O kaip teigia ginčijamo pašarų priedo gamintojas „DSM-Firmenich“ (DSM), produktas virškinimo proceso metu susidarantį metaną melžiamoms karvėms sumažina apie 30 proc., o galvijams apie 45 proc., kai kuriais atvejais net iki 90 proc. 

Socialinių tinklų galia

Socialiniuose tinkluose vartotojai nuogąstauja, kad dėl karvėms duodamo tokio pašarų priedo kyla rizika jų sveikatai.

Įrašus apie neva nesaugų produktą papildė net kai kurios sąmokslo teorijos apie Billą Gatesą. Nerimas iš JK netruko persimesti ir į Autraliją, mat šios šalies galvijų augintojai taip pat naudoja šį pašarų priedą.

Australijos įmonės, tokios kaip „Coles“ ir „Meat and Livestock Australia“, buvo priverstos tikinti visuomenę, kad pašarų priedas plačiai išbandytas ir yra saugus naudoti toliau. „Coles“ dar pernai pristatė anglies dioksido neturinčios jautienos asortimentą, tačiau tik dabar socialinėje žiniasklaidoje sulaukė neigiamų reakcijų.

Nitratai su alkoholiu

Akcentuojama, kad „Bovaer“ buvo išbandytas ir parduodamas daugiau nei 65 šalyse, tarp jų ir Japoniją, Australiją.

Produkto gamintoja, Šveicarijos ir Nyderlandų bendrovė „DSM-Firmenich“ (DSM), kuri veikia daugiau nei 60 pasaulio šalių ir kurios metinės pajamos viršija 12 mlrd. Eur, pareiškė, jog teiginiai socialinėje žiniasklaidoje apie pašarų priedą yra melagienos. Pasak pranešimo spaudai, tai „puikus pašarų priedas, kurį patvirtino ir laiko saugiu JK ir ES maisto saugos institucijos, taip pat daugelis kitų institucijų. Jis nuosekliai mažina karvių išmetamo metano, vieno iš galingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekį". 

Kompanijos viceprezidentas Markas Van Nieuwlandas Australijos „abc.net" sakė, kad produktas plačiai išbandytas: „Pavyzdžiui, Europos maisto standartų institucijos arba JK maisto standartai stebi per metus surinktus duomenis ir vertina tai nepriklausomai... Jie padarė išvadą, kad produktas yra saugus". Gamybos metu nitratai derinami su alkoholiu, elementai yra natūralios galvijo virškinimo sistemos dalys, tačiau ir jos į žmonių maisto grandinę niekaip negalinčios patekti, nes 20 kg pašaro seikėjama vos 1 g produkto.

Niekas nieko nerado

Pasak M. Van Nieuwlando, produktui atlikta 150 mokslinių tyrimų visame pasaulyje, tačiau nė karto nebuvo pranešta apie jokį neigiamą šalutinį poveikį.

„Jis buvo rinkoje dvejus su puse metų įvairiose geografinėse vietovėse ir tikriausiai visame pasaulyje yra 200 000–300 000 jį vartojusių karvių, tiek pieninių, tiek ir mėsinių“, – teigė M. Van Nieuwlandas, neslėpdamas, kad socialiniuose tinkluose prieš „Bovaer“ prasidėjusi kampanija ir „dezinformacija tikrai labai erzina“.

Michael Crowley, pramonės organizacijos „Meat and Livestock Australia“ (MLA) generalinis direktorius, taip gynė šį produktą.

„MLA išleido daugiau nei 1 milijoną dolerių „Bovaer“ studijoms per tris skirtingus projektus, bendradarbiaudama su pramone ir universitetais“, – rašoma jo pranešime. M. Crowley sakė, kad MLA konsultavosi su Australijos pesticidų ir veterinarinių vaistų tarnyba bei Žemės ūkio ir žuvininkystės departamentu dėl visų reikalingų patvirtinimų savo tyrimams. Ir visuose tyrimuose nieko žalingo neaptikta.

Ūkininkų pareiškimas

Britų pieno kooperatyvas „Arla“ savo ruožtu paskelbė savo pareiškimą ir pateikė savo požiūrį, tačiau leidžia suprasti, kad savo tikslų dėl socialiniuose tinkluose kilusio ažiotažo neatsisako:

„...paskelbėme, kad Jungtinėje Karalystėje vykdysime karvių pašarų priedo „Bovaer“ bandymą.

„Bovaer“ yra produktas, kuris buvo tiriamas daugiau nei 15 metų ir jau naudojamas daugelyje pasaulio šalių. „Bovaer“ gali sumažinti metano išmetimą iš karvių ir yra dalis mūsų pastangų mažinant mūsų produktų anglies dioksido pėdsaką. 

Deja, nuo tada, kai paskelbėme šį pranešimą, internete pasklido daug dezinformacijos, todėl jaučiamės priversti tai išspręsti aiškiai ir atvirai nurodydami faktus. 

Mūsų įsipareigojimas mažinti poveikį klimatui yra nepajudinamas, tačiau niekada to nedarytume taip, kad keltų pavojų mūsų vartotojų sveikatai ar gyvūnų gerovei“.  

Ūkininkai kartu su gamintojais akcentuoja, jog „Bovaer“ neperteikiamas žmonėms, kai jie vartoja pieno produktus. Be to, reguliavimo institucijos, tokios kaip Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir JK maisto standartų agentūra, patvirtino jo naudojimą, remdamosi įrodymais, kad jis nekenkia gyvūnams ir nedaro neigiamos įtakos jų sveikatai, produktyvumui ar pieno kokybei. 

„Kartu su daugiau nei 8000 ūkininkų iš JK, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo, kuriems priklauso „Arla“, mes sunkiai dirbame, kad kasdien gamintume sveiką ir kokybišką maistą. Stengiamės užtikrinti, kad tai būtų daroma saugiai, kartu mažindami poveikį aplinkai“, - akcentuoja pienininkai.

Sąmokslas

Kodėl platinant sąmokslo teorijas buvo pasitelktas Billas Gatesas? Pasirodo, jis investavo į kitokį pašarų apdorojimą metanui – Australijos jūros dumblių pagrindu pagamintą „Rumin8“. Bet šis preparatas neturi nieko bendra su minėtu „Bovaer“.

Billo ir Melindos Gatesų fondas skyrė mokslinių tyrimų dotacijas įmonei, kuri gamina 3-NOP maliarijos kontrolės tyrimams , o ne priedus prie pašarų, kurie nekelia jokio pavojaus vartotojams, gyvūnams ar aplinkai.

Parengė Ričardas Čekutis