Kepti žvėrys ir dvi tonos šurpos – medžiotojų šventės svečiams

Šv. Mišias pilies vidiniame kiemelyje aukojo Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonas Kazys Žutautas ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys. Klebonas K. Žutautas papasakojo, kaip vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas išvydo šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena buvo sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis, kurios minimos lapkričio 3-iąją.

LMŽD direktorius Laimonas Daukša sakė, kad pagrindinė šios šventės tema – medžioklės kultūra, kurią prieš 15–20 metų daugelis būtų pavadinę negirdėtu naujadaru. L. Daukšos nuomone, medžioklės kultūra atėjo nuo medžiotojų aprangos ir nuo medžioklės muzikos. Pastaroji Lietuvoje išgyveno tam tikrą evoliuciją – nuo pirmųjų pavienių solistų, po to burtasi į ansamblius, vyko tarptautiniai čempionatai ir šiandien esame tame etape, kai vyksta ketvirtasis medžioklės ragų konkursas.
L. Daukša išreiškė viltį, kad šventės dalyviai paskleis šią žinią, nes yra tikslas, jog kiekviename rajone būtų bent po vieną trimitininką, o dar geriau, kad taip būtų kiekviename medžiotojų kolektyve. Jis sakė tikintis, kad ilgainiui tai galima pasiekti. „Anais laikais, kai piemenėliai ganydavo gyvulius, kai gaisrus kaime ar miestelyje gesindavo, karininkai kariuomenėje ar paštininkai signalizuodavo naudodami būtent ragą – tauro ragą, gyvulio ragą, o šiandien labai jau modernūs yra mūsų trimitai. Mes įžengėme į kultūros evoliuciją, todėl kultūros dalis jau yra ir medžioklės muzika“, – su švente sveikino LMŽD direktorius ir pasidžiaugė, kaip gražiai Lietuvos dainų šventėje buvo reprezentuota šalies medžiotojų bendruomenė.

LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas, pasisveikinęs su svečiais, ministrais, Seimo nariais, merais ir seniūnais, dėkojo medžiotojų žmonoms, kurios šeštadienio, sekmadienio arba paprastos dienos vakarą pasitinka savo vyrus su karšta arbata, su šilta lova, sušildo sėdėjusius medžioklės bokštelyje arba sužvarbusius medžioklės metu. „Smagu, kad jau trejetą metų šitoje pilyje minint šv. Huberto dieną mūsų susirenka vis daugiau ir daugiau. Tie metai buvo rekordiniai trofėjais, jūsų dalyvavimu, todėl, manau, einame teisingu keliu, pajautėme, kad esame orūs medžiotojai, drausmingi, tikri gamtos mylėtojai. Prieš kurį laiką dalyvavau medžioklėje, kurioje taip nelaimingai sumedžiojome stumbrą. Sąžiningai visiems aplinkos sergėtojams prisipažinome, kad sumedžiojome tą stumbrą, jog įvyko tokia nelaimė... Aišku, sumokėjome tada už jį 32 tūkst. Eur, tai buvo vienas brangiausių žvėriukų Lietuvoje. Paskui atsirado svarbesnių ir geresnių darbų, kuriuos turėtume nuveikti per tuos keletą metų“, – kalbėjo LMŽD pirmininkas. Jis teigė, kad šiandien svarbiausias yra medžiotojų savigarbos ir orumo jausmas, nes jie be baimės gali būti gamtoje, namuose ir visur kitur.

„Pernai šv. Huberto dienos minėjimo metu sakiau, kad reikia pasimelsti už mus, kad būtų tie naktinio matymo taikikliai. Šiandien jie jau yra. Aišku, būtume medžioję ir be jų, bet buvo tokia nuojauta, kad turi kažkas pasitikėti mumis, nes nesame kokie  brakonieriai... Yra smagiau, kai šiandien mes juos turime. Tai pakėlė mūsų dvasią, autoritetą. Įvyko tikra demokratijos šventė, nors kažkas norėjo, o kažkas nenorėjo, matėme, kaip septyniasdešimt šeši Seimo nariai priėmė šitą sprendimą“, – teigė V. Kantauskas.

Apie prieš sceną paguldytą taurųjį elnią LMŽD pirmininkas pasakė, kad jis yra mūsų girių pasididžiavimas, apie tai kalba ir pats žodis – taurusis. „Tai vienas iš simbolių, kad Dievas sukūrė patį gražiausią produktą – gamtą, o mes esame tos gamtos sergėtojai. Ir jis patikėjo mums ją tikrai mylėti, puoselėti, gerbti, palikti iš kartos į kartą, kad rašytume tą medžioklės istorijos knygą, kurią skaitytų mūsų vaikai, anūkai ir visi kiti. Stiprinkime LMŽD, pagalvokime, ko mes siekiame iš šitos draugijos, kokia ji turėtų būti. Kiekvienas turėtumėte sudalyvauti draugijos stiprinimo, kūrimo, atsinaujinimo procese. Nėra tokio dalyko, kas neatsinaujintų. Anksčiau pūtėme tauro ragus, šiandien pučiame kitokius ragus, bet vis tiek jie yra medžioklės ragai“, – kalbėjo V. Kantauskas.

Aplinkos ministras S. Gentvilas, jo paties žodžiais tariant, kreipėsi į gamtininkus, gamtos mylėtojus, smalsuolius, susirinkusius Jurbarko žemėje, ir sakė, kokie gražūs jų veidai, išdidūs plakatai ir vėliavos. Jis siūlė didžiuotis tuo, ką medžiotojai daro, nes Lietuvos gamta klesti – daugėja gyvūnijos, gausėja medžiotojų būriai. „Pažiūrėjau statistiką: Huberto vardas prieš 20 metų buvo suteikiamas vos dviem berniukams, šiais laikais apie 30 naujagimių kiekvienais metais gauna šį vardą. Medeinių irgi būdavo apie dvi tris, dabar – apie 40. Gražiausia yra tokios šventės, kadangi jos sušildo medžiotojų kultūrą, kuri yra gyva, kurios atvažiuoja į Lietuvą pasižiūrėti svetimi medžiokliai, o grįžę perpasakoja Vokietijoje, Skandinavijoje ir kitur, kaip čia gražu, kaip kultūringai mes gebame medžioti, kaip mes buriamės, telkiamės į būrelius. Ir tai yra gerasis žodis apie Lietuvą. Būkite išdidūs Lietuvos gamtos mylėtojai, o medžiotojams – valio“, – reziumavo aplinkos ministras.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius su medžiotojais sveikinosi kaip su ūkininkais, nes, pasak ministro, jie tokie ir yra arba bent jau prijaučiantys šiems kaimo darbštuoliams. „Kai jūsų bendruomenei pradėjo vadovauti V. Kantauskas, to bendravimo su žemdirbiais atsirado daugiau ir ne veltui jūs suteikėte Seimui mandatą balsuoti už naktinius prietaisus, už visus kitus pakeitimus. Ir iš tikrųjų tai duoda dar didesnę bendrystę. Prieš Žalgirio mūšį buvo labai slaptai medžiojama Labanoro ir visose kitose Lietuvos giriose, nes reikėjo paruošti didelius kiekius mėsos. Todėl mes tada ir laimėjome Žalgirio mūšį. Nes tuomet medžiotojai buvo ir maitintojai. Dabartiniu metu žvėrių gausa didėja, ypač kanopinių. Tad su švente – valio, valio, valio!“ – sveikino visus K. Starkevičius.

Ministras įteikė padėkos raštus medžiotojui Andriui Rapolui – už aktyvų dalyvavimą respublikiniuose ūkininkų renginiuose, už medžiotojų bendradarbiavimo su ūkininkais palaikymą, LMŽD Kretingos skyriui – už glaudų bendradarbiavimą su vietos ūkininkais ir bendrų renginių organizavimą, LMŽD Kupiškio skyriui – už ilgametį bendradarbiavimą su vietos ūkininkais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis.

Į sceną pakviesti Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Juozas Olekas ir Ričardas Juška. Medžiotojas K. Mažeika sakė: „Pagarba visiems medžiotojams. Sveikinu su puikia švente, su gražia tradicija. Noriu pasidžiaugti, kad šiame Seime, kuris pradės dirbti jau kitą savaitę, ta Medžiotojų frakcija bus panašaus dydžio, kompetentinga, kaip medžiotojai būsime girdimi ir matomi. Ir neabejoju, kad tas tęstinumas bus. Noriu padėkoti šios šventės tradicijos puoselėtojams, visai komandai, nes į šią šventę susirinko daugiau žmonių nei pernai, o pernai buvo daugiau nei užpernai. Pirmiausia turime dėkoti šv. Hubertui už tai, kad esame medžiotojai, taip pat ir gamtai, visiems, kas mus čia suburia. Medžioklei – valio!“

Medžiotojas J. Olekas pasidžiaugė, kad lietuviškos medžioklės tradicijos yra gražiai tęsiamos. Jam, penkerius metus dirbusiam Europos Parlamente, teko susipažinti su kitų šalių medžiotojais ir įsitikinti, kad mūsų šalies medžiotojų tradicijos yra gajos, gražios ir gali būti pavyzdys kitiems Europos medžiotojams.

Jurbarkietis, šventės mecenatas R. Juška irgi dėkojo organizatoriams ir asmeniškai LMŽD Jurbarko skyriaus pirmininkui Daivarui Rybakovui už tai, kad trečią kartą buvo galima susirinkti nuostabiame rojaus kampelyje – Raudonėje. Taip pat nuoširdžiai dėkojo Jurbarko r. savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui, o už galimybę pasijusti tokios šventės dalimi – visiems LMŽD skyriams.

Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, pasisveikinęs su medžiotojų bendruomene, kalbėjo: „Kiekvienas įsivaizduojame, kas yra medžioklė, o ji siejasi su trimis pagrindiniais žodžiais – bendryste, atsakomybe ir pasididžiavimu. Miškininkų ir medžiotojų bendrystė vis labiau plečiasi, tad tikrai džiaugiuosi, kad kiekvienas medžiotojas iš dalies yra ir miškininkas. Mes kartu tikrai galime padaryti daug darbų, kai jaučiame atsakomybę ir vienas kitą palaikome, miške visi elgiamės atsakingai. Todėl didžiuokimės savo hobiu, kuris suvienija skirtingų profesijų ir veiklų žmones, kad turime geriausias emocijas. Tegul mus globoja šv. Hubertas – saugių šūvių, teisingų šūvių, taiklių šūvių ir gerų trofėjų!“

Autoriaus ir Vytenio NEVERDAUSKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.