Ashburn +8,4 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +8,4 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Kerintis fuksijų grožis

2023/04/27


Neįprastai šaltas vasaris kelia nerimą fuksijų augintojams. Šios nuostabios gė­lės sunkiai žiemoja, todėl retas gėlininkas gali pasigirti gausia kolekcija. Vilniuje gyvenantis mokslininkas, genetikas, selek­cininkas Juozas Proscevičius, sukūręs daugybę nuostabiųjų lelijų veislių, augančių ir Vil­niaus universiteto Botanikos sodo Kairėnų kolekcijoje, pas­taruoju metu įsimylėjo fuksijas. Jo namuose žiemoja devynios galybės skirtingų veislių.

Nežiemoja lauke

„Fuksijos nėra tikros kambarinės gėlės. Praėjus šalnų pavojui, jos auginamos soduose, balkonuose, terasose. Žiemą dauguma fuksijų turi vėsiai ilsėtis. Idealiau­sia, jeigu turite vėsią, 4–6 °C temperatūros patalpą. Šviesa nėra būtina, nes augalai būna numetę lapus. Puikiausiai tinka šal­tas rūsys ar garažas. Svarbu tik retsykiais patikrinti, ar neperdžiūvo substratas“, – žiniomis dalijasi mokslininkas.

Šviesaus ir šiek tiek šiltesnio žiemojimo reikia Fuchsia triphylla, F. encliandra rūšių veislėms, bolivinei fuksijai (F. boliviana) ir medelio forma auginamoms fuksijoms. Tokiomis sąlygomis jos vos vos vegetuoja, giliai neužmiega ir puikiai peržiemoja. „Svarbu užtikrinti, kad nepradėtų intensy­viai augti, nes, negaudamos pakankamai šviesos, gėlės išsenka ir gali nesulaukti pavasario“, – perspėja J. Proscevičius.

Juozas Proscevičius

Kai kurios fuksijų rūšys ir veislės Vakarų Europos šalyse, kur žiemos švelnios ir nešal­tos, žiemoja lauke. Mūsų klimato sąlygomis magelaninė fuksija (F. magellanica) kartais gali peržiemoti ir lauke. Tačiau kaip ir budlėjų antžeminė dalis nušąla ir pavasarį iš krūmo pagrindo išauga nauji ūgliai, pražys­tantys antroje vasaros pusėje, bet augalas niekada nebūna toks vešlus, aukštas, kaip tos pačios rūšies augalai, auginami Anglijos soduose, kur peržiemoja ir senos augalo šakos. „Nors fuksijos turi savitumų, jos nėra pačios įnoringiausios. Bene didžiausias iššūkis jas auginant – užtikrinti tinkamą žiemos poilsį“, – apibendrina mokslininkas.

Išradingi pavadinimai

J. Proscevičius priminė, kad fuksijos, kaip ir mūsų krašte aptinkami gauromečiai, ožkarožės, nakvišos bei nuo seno močiučių gėlynuose augintos klarkijos, godecijos, priklauso nakvišinių (Onagraceae) šeimai. „Žiedas keturnaris, sudarytas iš keturių taurėlapių, kurie suaugę pamate ir sudaro vamzdelio formos darinį, ir keturių vainiklapių. Pilnavidurės ir pusiau pilnavidurės fuksijų veislės vainiklapių turi daugiau. Taurėlapiai ir vainiklapiai dažniausia skir­tingų spalvų. Žiedkočiai ilgi ir ploni, todėl žiedai gražiai svyra, nors yra ir išimčių. Būtent dėl svyrančių žiedų liaudyje fuksijos buvo vadinamos labai meiliai ir išradingai: auskarėliais, kolčikėliais, ašarėlėmis, bale­rinomis“, – vardijo pašnekovas.

Apie 100 fuksijų rūšių natūraliai auga Pietų Amerikoje, vos kelios rūšys Naujojoje Zelandijoje. Mums sunku įsivaizduoti, kad tai yra krūmai, gali būti ir nedideli medžiai. Pirmą kartą jas aprašė jezuitas Čarlesas Plumieras, kuris kaip misionierius darbavosi San Dominge, Karibuose. Augalą jis pava­dino XVI a. vokiečių žolininko ir gydytojo Leonardo Fuchso garbei – Fuchsia triphylla flore coccinea – ir apie tai 1725 m. paskelbė Prancūzijos botanikos žurnale.

Roese Fornax

Žiedais dabino šukuosenas

„Labai panašu, kad Č. Plumieras į Pran­cūziją atsivežė ir fuksijų sėklų, kuriomis pasidalijo su sodininkais. Pirmasis augalas, pasiekęs Europą, buvo F. coccinea, kurį 1788 m. kapitonas Firthas atvežė Kew botanikos sodui. XVIII a. buvo egzotinių augalų „medžioklės“ laikas. Atrasta daug naujų rūšių, patekusių į botanikos sodų ir mėgėjų kolekcijas. XVIII a. ir XIX a. sandūroje prasidėjus fuksijų hibridiza­cijai, jos tapo populiariomis vazonuose auginamomis gėlėmis. Paprastai jos buvo auginamos šiltnamyje ir genimos, kad suformuotų įspūdingus piramidės formos gausiai žydinčius krūmus, puošusius sales ir terasas, o grakščiai svyrantys žiedai buvo segami į vakarines moterų šukuosenas“, – pasakoja J. Proscevičius.

Kai kurios to laikotarpio veislės išliko ir vis dar auginamos, o tokios mūsų proprosenelių jaunystės laikų fuksijos kaip anglų sodininko Džeimso Lye veislės ‘Lyes’, ‘Unigue’, ‘Amy Lye’ dėl išskirtinių vaškinių baltų taurėlapių ir su jais gražiai kontrastuojančių oranžinio atspalvio raudonų vainiklapių yra kiekvienos kolekcijos pasididžiavimas. Mokslininkas teigia, kad apie daugumos pirmųjų fuksijų hibridų kilmę daug informacijos nėra išlikę. Tačiau galima manyti, kad didelį indėlį ku­riant pirmąsias veisles turėjo F. magellanica, F. coccinea, F. fulgens.

Tinka ir bonsams formuoti

„Reikėtų paminėti ir pastaruoju metu mėgėjų dėmesį patraukiančios F. enclian­dra grupės fuksijas. Tai savitos, nelabai įprastas fuksijas primenančios veislės. Jų ūgliai ploni ir gausiai šakoti, tačiau dauguma auga vešliai. Lapai nedideli, o žiedai smulkūs, pavieniai arba po kelis prisitvirtinę trumpais žiedkočiais. Žiedai nėra tokie dekoratyvūs kaip įprastų fuksijų, bet ilga vegetacija ir žydėjimas leidžia jas auginti ir kambaryje. Gražiai atrodo, kai iš jų formuojami bonsai, nes išlaikomos geros medelio, lapų ir žiedo dydžio pro­porcijos“, – aiškina pašnekovas.

Nepaisant vis sudėtingėjančios dabar­tinių veislių kilmės, fuksijas praktiniais sumetimas galima suskirstyti pagal augimo pobūdį, žiedų formą, dydį ir spalvą. Fuksijos būna tiesaus augimo, pusiau svyrančios ir svyrančios. Tiesaus augimo fuksijos gali būti tiek aukštaūgės, tiek žemaūgės, net visiškos nykštukės. Žemaūgės daugiažiedės veislės, ypač tos, kurios gerai toleruoja saulę, labai tinka konteineriams, tera­soms apželdinti. Svyrančios ir pusiau svyrančios veislės auginamos pakabina­muose vazonuose ar krepšiuose.

Genėjimo ypatumai

„Žydėjimo gausumas priklauso ir nuo veislės savybių, ir nuo genėjimo. Dauguma stambiažiedžių veislių turi gražius pilnavi­durius žiedus, tačiau jų sukrauna mažiau nei smulkiažiedės. Žiedai formuojasi ant pirmamečių ūglių, tad norint, kad augalas gausiai žydėtų, jį reikia genėti jauname amžiuje. Tada suformuojamas šakotas krūmas, – aiškina pašnekovas. – Neseniai padaugintą, intensyviai augti pradėjusį jauno augalo ūglį reikia sutrumpinti virš antros trečios lapų poros. Tada iš lapų pažastų pradeda augti nauji ūgliai, kurie vėliau dar kartą trumpinami. Taip išauga dailus, simetriškas, 6–8 pagrindines šakas turintis, gausiai žydintis krūmelis.“

Peržiemojusias fuksijas J. Proscevičius pataria anksti pavasarį nugenėti: pašalinti smulkias šakutes, o pagrindines skeleti­nes šakas sutrumpinti. „Kiek trumpinsite sumedėjusias skeletines šakas, priklausys nuo to, kokio dydžio fuksiją norite augin­ti: kompaktišką neaukštą ar aukštesnę. Kad antrametis ar senesnis krūmas dar gausiau žydėtų, naujai augančius ūglius sutrumpinkite virš ketvirto lapo – išaugs nauji ūgliai ir turėsite daugiau žydinčių šakelių“, – patarimais dalijasi pašnekovas ir perspėja, kad toks trumpinimas pristabdo žydėjimo pradžią, todėl tai reikėtų padaryti bent iki gegužės vidurio.

Labai įspūdingai atrodo medelio forma išaugintos fuksijos. Kamieno aukštis turėtų derėti prie lajos dydžio, kurį lemia veislės augimo ypatumai: nestambių, kompaktiškų veislių kamienas neturėtų būti per aukš­tas, o stambesnės ir svyrančios gražiau atrodo, kai kamienas aukštesnis. Tačiau ir jis turi būti proporcingas, gražiausia, kai neviršija 150 cm.

„Norėdami užsiauginti fuksijos medelį, pradėkite nuo sveiko, neseniai įšaknydinto, vešliausiai augančio, vieną ūglį turinčio augalo. Kad augdamas ūglys neišlinktų, jį pririškite prie pagaliuko, įsmeigto į vazo­nėlio gruntą šalia augalo. Šalinkite visus naujai pasirodžiusius šoninius ūglius. Jeigu pamatysite, kad ašinis ūglys ruošiasi krauti žiedus, nelieskite, nugnybkite viršūnę, o viršuje išsprogus naujiems ūgliams, palikite tik vieną ir jį toliau auginkite pririšdami prie pagaliuko“, – moko mokslininkas.

Nusprendus, kad auginamas kamienas pasiekė pageidaujamą aukštį, viršūnę reikia nugnybti, o išsprogusius 2–4 viršutinius ūglius palikti augti. Jie formuos vainiką. Kad vainikas būtų tankesnis, tokius ūglius reikia dar kartą pritrumpinti virš 2–4 lapų poros. Auginant medelio formos fuksijas, svarbu kamieną pririšti prie tvirtos meta­linės, medinės ar bambukinės atramos, pasirinkti sunkų vazoną, antraip augalas apvirs arba nulūš.

Kaitra gali pakenkti

Dauguma fuksijų, išskyrus F. triphylla grupės ir naujas smulkiažiedes veisles, nepakelia saulės atokaitos ir karščio. Nuo ryškių spindulių kai kurios, ypač mėlynus vainiklapius turinčios veislės išblunka, o nuo karščio žiedai gali neišsiskleisti arba nukristi žiedpumpuriai. Visiškas pavėsis irgi netiks, nes negaudamos pakankamai šviesos, gėlės nežydės ir ištįs. „Parinkite joms tokią vietą, kur vidurdienyje per karščius ir jums patiems maloniau leisti laiką. O štai baltus, rožinius žiedus turinčias veisles, ypač pilnavidures, reikėtų auginti tokiose vietose, kur jos nekontaktuotų su tiesioginiais lietaus lašais, nes nuo vandens ima ruduoti ir pūti“, – pataria J. Proscevičius.

Labai gerai sode jaučiasi fuksijos, pa­kabintos po medžių šakomis. Tereikia pasirūpinti, kad joms netrūktų drėgmės ir turėtų pakankamai maisto. Daug vandens šie augalai išgarina augimo ir žydėjimo metu, todėl gruntas niekada neturi per­džiūti. Kita vertus, nereikia persistengti ir perlaistyti, todėl substratą rinkitės purų, derlingą ir gerai pralaidų vandeniui. Žydint kartą per savaitę galima palieti žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.

Įkyriausi „gerbėjai“

Daugiausia nemalonumų sezono metu kelia baltasparniai. Kai kurie gėlininkai vien dėl jų nusivilia fuksijų auginimu. Nors baltasparniai ir yra įkyriausi fuksijų „gerbėjai“, jų atakas nėra sunku sustabdyti, jeigu viskas daroma laiku.

Nereikia laukti, kol jie užpuls jūsų gėles. Vos pastebėję pirmuosius, neatidėliokite ir nupurkškite augalus 0,05 proc. vandeniniu „Mospilan“ tirpalu. Procedūrą pakartokite po 10 dienų. Ypač atidžiai sekite kenkėjus karštomis vasaros dienomis. Jie mėgsta telk­tis tose vietose, kur oro aeracija silpnesnė, tad jeigu fuksijos auga atviresnėse vietose, šių vabzdžių taip pat bus mažiau. 

 

 

„Rasų“ korespondentė Nijolė BARONIENĖ

Juozo Proscevičiaus nuotraukos

 

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Kaip sekasi įgyvendinti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant ES ilgalaikę kaimo viziją, akcentuojami nuo 2021 m. pasiekti teigiami rezultatai ir pristatomos būsimo darbo idėjos.
2024/03/28

Panaikinta Majestic Financial UAB licencija

Lietuvos bankas nustatė, kad Majestic Financial UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Taip pat nustatyta pažeidimų bei veiklos trūkumų ir kitose įstaigos ...
2024/03/28

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur.
2024/03/28

Teismas: „Arvi fertis“ bankrotas – tyčinis, T. Dudėnas trejus metus negalės vadovauti

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos trąšų bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o buvęs jos vadovas Tomas Dudėnas trejus metus negalės eiti jokių vadovaujančių pareigų, nutarė Apeliacinis teismas.
2024/03/28

Rankdarbiai ir margučių marginimas – spalvų terapija

Radviliškyje gyvena ir kuria žinoma tautodailininkė Edita Prikockienė. Ji beveik du dešimtmečius įvairiais raštais margina margučius, juos dažo keliomis spalvomis, kitus skutinėja peiliuku. E. Prikockienė yra Lietuvos tautodai...
2024/03/28

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuo...
2024/03/28

Sertifikuotas regioninis Lietuvos kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“

Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos&ldq...
2024/03/28

Gaminantiems vartotojams už anksčiau sukauptas kilovatvalandes bus mokamos kompensacijos

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh...