Kęstutis Mažeika: „Visi turime suremti pečius“

Kertinė bioekonomikos ašis

K. Mažeika, KRK glaustai pristatęs Vyriausybės programos žemės ūkio dalį, pabrėžė, kad iš esmės bus tęsiama buvusių dviejų Vyriausybių kryptis, tik kai kuriais atvejais labiau pagilinta ir detalizuota. „Pavyzdžiui, vienas svarbiausių prioritetų toliau išlieka trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) vystymas, tik yra ambicija orientuotis plačiau, kad TMTG viešajame sektoriuje apimtų ne tik mokyklas, darželius, bet ir ligonines, socialines įstaigas, krašto apsaugos sistemą“, – akcentavo paskirtasis žemės ūkio ministras.

Vyriausybės programoje numatyta kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį bei jį laikyti strategine ir nacionaliniam saugumui svarbia ūkio šaka, nes maisto gamyba, vietos produkcija, regionų gyvybingumas ir žemdirbių ekonominis stabilumas yra esminiai valstybės atsparumo elementai. Įsipareigojama parengti ir patvirtinti tarpinstitucinę darnios bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje būtų integruotos visos bioprodukcinio ūkio sritys, įskaitant žemės ūkį, žuvininkystę ir miškų ūkį, ir transformuoti mūsų pirminės gamybos bei perdirbimo sektorius į didesnę pridėtinę vertę kuriančią ir prie bendrojo vidaus produkto augimo reikšmingai prisidedančią ekonomikos dalį. Vietos maisto gamybos pajėgumų plėtojimas ir stiprinimas turėtų tapti kertine darnios bioekonomikos plėtros strategijos ašimi. Paskirtasis žemės ūkio ministras pažymėjo, kad su valstybės pagalba didesnės pridėtinės vertės kūrimas vyktų sparčiau.

Naujoji Vyriausybė įsipareigoja parengti ambicingą Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategiją, peržiūrėti pieno sektoriaus reguliavimą ir pieno tiekimo grandinės veikimą, siekiant teisingesnio vertės paskirstymo tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybos tinklų.

K. Mažeika žadėjo, jog bus siekiama išlaikyti balansą tarp aplinkosaugos reikalavimų ir žemdirbystės, kad nebūtų siekiama tikslų kieno nors sąskaita. Pasak jo, aplinkosauginės priemonės ir ribojimai neturi būti taikomi, o saugomos teritorijos neturi būti plečiamos be adekvačių kompensacijų.

„Nesikeičia tiesioginių išmokų konvergencijos siekis, ji turi įvykti ir dabar bus tam tinkamas laikas, nes artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai“, – akcentavo paskirtasis žemės ūkio ministras. Jis taip pat užsiminė, kad išmokos turi būti mokamos tiems, kurie realiai vykdo žemės ūkio veiklą.

Kontrolės pokyčiai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas pasidžiaugė, kad Vyriausybės programoje įrašyti 2 nauji optimizmo teikiantys punktai apie tai, kad bus mažinama administracinė našta, paprastinami reikalavimai, o kontrolės institucijos bus pertvarkytos taip, jog jos pirmiausia teiktų konsultacijas. „Tai labai svarbus įsipareigojimas, nes, manau, kai kurios kontrolės organizacijos tiek įsijautė, kad net Vyriausybės nutarimai ir reglamentai joms jau pasidarė niekas. Joms svarbiausia ateiti ir nubausti gerai dirbančius ūkius, kurie dirba daugelį metų, moka didžiulius mokesčius į valstybės biudžetą“, – sakė E. Pranauskas.

K. Mažeika tikino, jog į tai bus žiūrima ne formaliai, o horizontaliu būdu įvertinant per visas institucijas, kad neliktų beprasmių administracinių reikalavimų ir darbų.

Kvietė tęsti sveiką dialogą

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas išsakė organizacijos palaikymą paskirtajam žemės ūkio ministrui ir lūkestį, kad ir toliau bus tęsiamas pastaraisiais metais atsiradęs sveikas dialogas su socialiniais partneriais. „Svarbu ir toliau išlaikyti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą, nes tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, tokiais, kurie siejasi su Aplinkos ministerija (AM), susikalbėti buvo labai sunku. Labai tikimės, kad jis atsiras ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos valdomų reikalų, ir dėl paukščių daromos žalos, ir kt., nes iki šiol dialogas su šia ministerija vyko ypač sunkiai, nors tos problemos ūkininkams yra labai jautrios. Būtų smagu, kad AM atstovai pasirodytų ir darbo grupėse“, – teigė G. Špakauskas.

LŽŪBA generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas sveikino K. Mažeikos nusiteikimą įtraukti kuo daugiau žemdirbių savivaldos, sprendžiant aktualias problemas. „Norėčiau tik patikinimo, kad tai bus daroma realiais žingsniais, nes žemės ūkio ministru buvęs ne raketų meistras pasistengė mus, žemdirbius, išmesti iš įvairių komisijų veiklos, tiesiog priimdamas sprendimą ir prisidengdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijomis dėl lobistinės veiklos. Labai tikiuosi, kad LŽŪBA bus grąžinta į įvairių apeliacinių komisijų veiklą, kur galėtume išsakyti savo nuomonę, rasti bendrus sprendimus“, – lūkestį išsakė LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis linkėjo būsimam žemės ūkio ministrui atsparumo, vertinant visokias nevyriausybinių organizacijų (NVO) iniciatyvas ir atskiriant „pelus nuo grūdų“. S. Puodžiukas priminė, kad NVO pastangomis Lietuvoje jau uždaryta kailinių žvėrelių veikla, o dabar vis dažniau abejojama kiaulininkystės ateitimi, pasigirsta siūlymų veršelius auginti kartu su karvėmis.

LŽŪBA generalinis direktorius kvietė peržiūrėti programines nuostatas, kad nebūtų tam tikros diskriminacijos žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų ir kitų juridinių asmenų atžvilgiu. „Įsipareigojate siekti supaprastinti administracinius reikalavimus smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, bet administracinė našta ne mažiau slegia ir žemės ūkio bendroves, kooperatyvus, ypač suaktyvėjus kontrolieriams ir tikrintojams. Prašytume tai įvertinti, nes administracinė našta turi būti taikoma vienodai visiems ūkiams. Palaikysime visus racionalius sprendimus, kartu tikėdamiesi pozityvesnio požiūrio į tuos gamintojus, kurie gamina apie 30 proc. šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos“, – atkreipė dėmesį S. Puodžiukas.

Reikia visų įsitraukimo

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius vylėsi, kad žemės ūkiui bus pagaliau suteiktos galimybės ir pajėgumai kurti didesnę pridėtinę vertę ir pakilti į kitą lygį plėtojant bioekonomikos strategiją. „Maisto sektorių pripažinome strategine šaka, tad labai norėtųsi, kad judėtume į priekį, ir tai iš tiesų taptų Maršalo planu mūsų regionams. Tai jau ne vien žemės ūkio ir Žemės ūkio ministerijos problema“, – pastebėjo KRŪS vadovas. Jis kvietė dar aktyviau bendradarbiauti su Finansų ministerija dėl ILTE, kad būtų dar labiau plečiamos žemės ūkiui naudingos priemonės.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis atkreipė dėmesį, kad paskirtojo žemės ūkio ministro ambicijos geros, bet viską lemia finansavimas, be kurio nebus plėtros ir vystymosi. Jis pastebėjo, kad kaimo plėtrai skirtas krepšelis menksta, o pinigų reikia ir fermų, ir perdirbimo pajėgumų statyboms, ir kt. „Kai buvo nuspręsta pardavinėti valstybinę žemę, mes siūlėme, kad dalis gautų pinigų tektų ir žemės ūkiui, tačiau dabar matome, jog žemdirbiams iš to nelieka nieko. Gal čia reikia pokyčių, nes be pinigų nieko nepadarysime“, – konstatavo LŽŪT vadovas. 

K. Mažeika padėkojo visiems už pasiūlymus, žadėjo kalbėtis ir išgirsti. „Visi kartu turime padirbėti. Ir komanda bus buriama pagal kompetenciją, kad vienam ministrui nereikėtų nešti krūvio, ir kad būtų įtraukti socialiniai partneriai“, – žadėjo paskirtasis žemės ūkio ministras. Jis dar kartą pabrėžė, kad bus iš esmės peržiūrėta žemdirbiams tenkanti administracinė našta, siekiant palengvinti jų kasdienį darbą ir sumažinti išlaidas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.