Kiaulės ir šernai užtvers Lietuvai Šilko kelią?

Beveik prieš ketverius metus į Lietuvą prasiskverbęs afrikinis kiaulių maras (AKM) jau tampa viso žemyno nelaime. Matyt, nujausdami besiartinančią epidemiją, net Vakarų Europos atstovai iš anksto mokosi iš viruso jau „apšaudytų“ mūsų veterinarijos specialistų, kiaulių augintojų. Neseniai jie dalyvavo tarptautiniame seminare Kaune. Dėl AKM lenkai negali eksportuoti kiaulių į Kiniją, tas pat gresia ir Vokietijai, jeigu ji nesustabdys viruso, slenkančio iš Rytų. Ar dėl to, kad nesugebame suvaldyti epidemijos, Lietuva neiškris iš Kinijos naujojo Šilko kelio projekto, ar mūsų neaplenks Pekino milijardinės investicijos Rytų Europoje?

Skaudžiausia žemyno rykštė „AKM tapo regiono problema. Liga grėsmingai plinta, užkariauja naujas žemes. 2007 m. AKM virusas iš Afrikos pateko į Gruziją, apėmė Kaukazą, po to pasirodė Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, Čekijoje, šiais metais – ir Rumunijoje. Jau ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje nustatytas pirmasis šernų AKM atvejis. AKM pasidarė skaudžiausia Senojo žemyno gyvūnų sveikatos rykštė“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas „Ūkininko patarėjui“ priminė, kad dėl AKM Lietuva prarado Rusijos rinką anksčiau (2014 m. vasarį), nei prasidėjo Kremliaus politinis embargas Europos Sąjungos (ES) maisto produktams.

Ketina politizuoti kiaulių embargą Pasaulio prekybos organizacija sukritikavo rusus, kad jie nenori įsileisti gyvų kiaulių ir kiaulienos net iš tų ES regionų, kur AKM neaptikta. Maskva ketina ir kiaulių embargą politizuoti kaip sūrių, vaisių, daržovių importą iš euroatlantinės erdvės valstybių 2014 m. rugpjūtį. Iki embargo į Rusiją keliavo daugiau nei 40 proc. eksportuojamos lietuviškos kiaulienos. 2013 m. ES kiaulienos eksportas į Rusiją siekė 1,4 mlrd. eurų. Anot A. Baravyko, kiaulės tapo strateginiu produktu. „Lenkai dėl AKM negali eksportuoti kiaulių į visų geidžiamą Kinijos rinką. Vokietija būgštauja, kad ir ją gali ištikti toks pat likimas“, – teigė Kiaulių augintojų asociacijos administratorius.

Neužtenka vieno ambasadoriaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas Mindaugas Reinikis „Ūkininko patarėją“ tikino, kad kiaulienos eksportas į Kiniją – atskira, sudėtinga tema. „Tai nevienalytė rinka. Daugelis verslo dalykų priklauso nuo Kinijos provincijų valdžios. Norint įkelti koją į Kiniją, neužtenka Pekine turėti Lietuvos ambasadorę, kuri taip pat paskirta dar penkioms Pietryčių Azijos valstybėms, bei vos du verslo atašė – komercijos ir žemės ūkio. Vienas Vengrijos vicepremjeras su 15–20 žmonių komanda, kuri kalba kiniškai, rūpinasi tik Kinijos klausimais. Švedai ir danai turi po kelis šimtus žmonių vien Šanchajuje. Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje turi būti konkretus už „kinišką“ politiką atsakingas žmogus“, – premjero Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetui patarė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas.

Naujieji pasaulio valdovai Šios savaitės pradžioje Vengrijoje Kinijos premjeras vėl tradiciškai susitiko su 16-os Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, vyriausybių vadovais. Kinai žada milijardus eurų investicijų pokomunistinėms ES narėms, kurioms ES parama nuo 2020 m. gerokai sumažės. Briuseliui nepatinka, kad Kinija vilioja Rytų Europą, kuri neatspari ir Rusijos „minkštajai galiai.“ Šiandien ir rytoj Kinijos premjeras sunkiai europiečio ištariama pavarde lankysis pas savo geriausius draugus rusus – Sočyje vyks Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Pekinas tikisi atkurti viduramžių Šilko kelią (dabar šis projektas vadinamas „Viena juosta, vienas kelias“), atgaivinti senovinius prekybos maršrutus (ne tik laivais, bet ir šiuolaikinėmis susisiekimo priemonėmis – greitaisiais elektriniais traukiniais, lėktuvais) iš Azijos į Europą ir Afriką per 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. žmonijos ir sukuriama maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto. Ar Lietuvai nesukliudys patekti į šį kinų klubą neįveiktas AKM?

Mūsų ekspertai moko kitus Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją daugiau sužinoti apie AKM tėkmę praėjusią savaitę atvyko veterinarijos specialistai ir gyvūnų gerovės ekspertai iš Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Rusijos Federacijos, Serbijos, Slovakijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos. „Pasieks maras, greičiausiai, ir austrus, vokiečius. Ne visų šalių veterinarijos tarnybos yra vienodai pasirengusios ir sukaupusios pakankamai patirties kovoti su AKM. Mūsų ekspertai moko kitus. Pasaulio sveikatos, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos dažnai kviečia mūsų darbuotojus vadovauti tarptautiniams seminarams“, – pasakojo VMVT direktorius D. Remeika.

Gydytojau, gydykis pats! Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus A. Baravyko nuomone, Europa mokosi iš mūsų regiono klaidų. „Nuo 2014 m. Europos Komisija keitė ES reglamentus atsižvelgdama į lietuvių, lenkų laimėjimus ir nesėkmes AKM fronte“, – aiškino A. Baravykas. Radviliškio r. žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius liūdnai juokavo – kiek besistengtume, niekaip iš AKM liūno neišsikapstome. „Jau prieš 10 metų, kai AKM iš vieno žemyno pateko į kitą, turėjome nujausti, kad virusas ir mus neišvengiamai pasieks. Ar galime kitiems patarinėti, jeigu patys neapsisaugojome?..“ – „Ūkininko patarėjui“ sarkastiškai kalbėjo E. Adomavičius. Anot E. Adomavičiaus, neduok, Dieve, nuslysti iki tokios ribos, kai neliks nei kiaulių, nei šernų, tik dykvietė.

Neatsakingi medžiotojai „Dar galima paaiškinti, kodėl susirgo mažų pusiau natūrinių ūkelių kiaulės. Bet iki šiol neatsakyta į painų klausimą, kaip maras iš tiesų pateko į didžiuosius kiaulių kompleksus. Juk ten buvo sterilu, švaru, nė dulkelės ar šapelio, dvigubos tvoros, kaitinami pašarai, darbuotojai baltais chirurgų chalatais, tinkleliais uždengtais plaukais. Užsieniečiams rodydavome tas kiaulides, didžiuodamiesi, kokios jos saugios. Lietuviai labai pakantūs šernams! Globojame, burokais, morkomis, bulvėmis vaišiname. Ko Lietuvai labiau reikia – dviejų milijonų kiaulių patiems pavalgyti ir eksportuoti ar šernų? Kiaulininkai iškart baudžiami, jeigu nesilaiko VMVT nustatytų taisyklių. O nesusitvarkantys medžiotojai gyvena be jokių rūpesčių. Net pinigų iš valdžios kaulija šernų gaišenoms sudeginti, užkasti, kitaip sutvarkyti, kad jos nekeltų AKM pavojaus“, – medžiotojams priekaištavo landrasų veislės kiaulių augintojas E. Adomavičius.

Žiemą ramiau „Gražionių bekono“ ilgametis direktorius būgštauja dėl AKM židinio, nustatyto Rozalime, vos už 20 km nuo E. Adomavičiaus vadovaujamos bendrovės. „Žiemą ramiau, tačiau nežinia, ko tikėtis pavasarį. Mes, kiaulių augintojai, per AKM epidemiją jau pripratome prie suvaržymų, draudimų. Bet ką darytų javų augintojai, kurių laukuose maro virusą su išmatomis ir šlapimu palieka šernai, jeigu iš Lietuvos būtų uždrausta eksportuoti grūdus, nes paprastas džiovinimas viruso neužmuša, jis lieka gyvybingas net 6 mėnesius ir gali apkrėsti ES rinką. Kur dėtume kalnus grūdinių kultūrų, kurių kasmet užauginame apie 6 mln. tonų?“ – svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys E. Adomavičius.

Didieji tapo mažųjų įkaitais Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas tebesilaiko radikalios nuostatos, kad AKM tegalima įveikti uždarius smulkius kiaulių ūkius, paskatinus juos keisti verslo pobūdį. „Dideli kiaulienos gamintojai (nors ir jie ne visi atsargūs) negali būti mažų nedrausmingų kiaulininkų įkaitai!“ – pabrėžė A. Baravykas. Anot VMVT vadovo D. Remeikos, europinė AKM stabdymo strategija yra vieninga, tačiau ES šalių kiaulininkystės struktūros skiriasi, todėl kaimyninėse šalyse ar toliau nuo Lietuvos galimi įvairūs kovos su maru būdai.

Tik susitarus pavyks apsisaugoti „Estijoje – 100 pramoninių kiaulininkystės ūkių, o Lietuvoje – 15 tūkst. kiaulių laikytojų, nemažai smulkių. Vieni laikosi biologinės saugos taisyklių, kitiems nei šilta, nei šalta, treti nepaiso veterinarų patarimų. Apsaugos nuo AKM sistema gali sėkmingai veikti tik tada, kai ūkininkai, medžiotojai, veterinarai darbuosis sutartinai, o ES šalių veterinarijos ir maisto saugos tarnybos suderins savo planus. Dabar maras pas mus iš Šiaurės, iš Latvijos atsėlina. Reikia nusiteikti, kad AKM nei po metų, nei po dvejų neišnyks, ir išmokti atsispirti užkrato pasekmėms“, – ragino VMVT direktorius D. Remeika.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas